Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-4123-1023/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-12-29
Bylos Nr.
e1-4123-1023/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45834-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
E. Č.
Baudžiamoji byla Nr. e1-4123-1023/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45834-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.6.; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. Č., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis E. Č. 2023 m. lapkričio 29 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „BMW“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL - 0678 nustatytas mažiausias 2,19 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. Č. visiškai prisipažįsta kaltu. Parodė, kad 2023 m. lapkričio 28 vakaro metu gėrė brendį, po kurio išgėrė dviese su draugu tris butelius po 0,7 l. ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio. 2023 m. lapkričio 29 d. po darbo nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir nusipirko tris skardines alaus. Susitiko su dviem draugais netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė tris skardines. Tada ėjo link jo automobilio „BMW“ valst. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), prie šaligatvio. Kilo mintis pasivažinėti automobiliu. Su savimi į automobilį pasiėmė dar apie 4 litro talpos butelius sidro. Su automobiliu jie pasivažinėjo aplink rajoną, tačiau į gatvę išvažiavęs nebuvo. Važiuojant trise gėrė sidrą. Po to nusprendė pastatyti automobilį, todėl įvažiavo į kiemus esančius tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, tačiau nerado vietos. Taip ieškojo įvažiuodamas ir išvažiuodamas du kartus į kiemus. Kadangi kiemuose nebuvo kur pastatyti automobilio, todėl iš kiemų išvažiavus nusprendė, kad automobilį pastatys pusiau ant vejos. Automobilį pastatė (duomenys neskelbtini). Jam užvažiavus ir sustojus bei užgesinus automobilį, jie dar buvo automobilyje. Nuo sustojimo praėjus gal kokioms 5 minutėms, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, tačiau variklis jau buvo užgesintas. Jam buvo patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu įpūtė 2,37 prom, o antru 2,19 prom. Supranta, kad pasielgė blogai, t. y. kad vairavo automobilį būdamas išgėręs ir neturėdamas tam teisės. Save smerkia dėl tokio neapgalvoto ir kvailo elgesio. (b.l. 84-87)

3. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

3.1. Liudytojo K. Š. parodymais, kad 2023 m. lapkričio 29 d. apie 21.15 val. išvedė į lauką pavedžioti šunį. Vedžiojant šunį, pamatė, kad prie namo esančio (duomenys neskelbtini), prie pirmos laiptinės apsisukinėja automobilis „BMW 3“, sidabrinės/pilkos spalvos, universalo tipo. Automobilį vairavo asmuo, kuris buvo apsirengęs ryškius darbinius drabužius, ant kurių matėsi atšvaitai, dėl to vairuotojas labai gerai matėsi. Taip pat matėsi, kad automobilyje yra ir dar bent vienas asmuo. Grįžtant ir einant tuo pačiu kiemu, t. y. (duomenys neskelbtini), pamatė tą patį apsisukinėjantį automobilį „BMW“, kaip ir prieš tai. Jį taip pat vairavo tas pats vyriškis su ryškiais darbiniais rūbais. Jis ir vėl apsisukinėjo prasukdamas ratus, tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo alkoholio. Vėliau vairuotojas bandė užkurti automobilį, kadangi jo variklis jau buvo išjungtas ant įjungtos pavaros, dėl ko automobilis neužsikūrė, bet pajudėjo į priekį ir sustojo. Iš vairuotojo vietos išlipo vaikinas, kuris vairavo automobilį ir kuris buvo apsirengęs ryškiais drabužiais ir pradėjo apsižiūrinėjo automobilį, t. y. vairuotojo pusę. Tai pamačius kilo įtarimas, kad kažkas čia ne taip ir galbūt automobiliu bus apgadinti kiti kiemuose stovintys automobiliai. Po to pamatė policijos pareigūnų automobilį, kuris nuvažiavo prie stovinčio automobilio „BMW“. Priėjus prie pareigūnų, jis paklausė vairuotojo, ko čia draskosi, tačiau vaikinas iš pradžių apsimetė, kad nesupranta apie ką jis kalba, todėl jam pasakė, kad matė, kaip jis vairavo. Tai išgirdę, jis nieko neatsakė. Pareigūnams pasakojo, kad vairuotojas ryškiais drabužiais vairavo automobilį. (b.l. 46-49)

3.2. Tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad Kauno apskr. VPK RV 2-ojo skyriaus tyrėjai R. M. ir R. S., 2023 m. lapkričio 29 d. 21:30 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo po draudžiamu kelio ženklu pastatytą automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus automobilį, nustatyta, kad vairuotojo vietoje sėdi E. Č. gim. (duomenys neskelbtini). Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo T. D. gim. (duomenys neskelbtini) ir automobilio gale sėdėjo G. P. gim. (duomenys neskelbtini). Tikrinant turimus asmenų duomenis, prie tarnybinio automobilio priėjo K. Š. ir nurodė, kad pastebėjo, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje dideliu greičiu važinėja automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad vairuotojas galimai neblaivus asmuo ir toliau stebėjo minėtą transporto priemonę bei nurodė, kad automobilį vairavo tas pats žmogus, kuris atvykus policijos pareigūnams sėdėjo už automobilio vairo. Automobilio vairuotojui E. Č. alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu 2023 m. lapkričio 29 d. 21:43 val. nustatytas 2,19 prom. neblaivumas. Antro patikrinimo metu 2023 m. lapkričio 29 d. 22:03 val. nustatytas 2,37 prom. neblaivumas. (b.l. 5, 42)

3.3. Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad E. Č. alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. lapkričio 29 d. 21:43 val. nustatytas 2,19 prom. neblaivumas. 2023 m. lapkričio 29 d. 22:03 val. nustatytas 2,37 prom. neblaivumas. (b.l. 38-41)

3.4. VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. Č.. (b.l. 31)

3.5. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 2320 Eur. (b.l. 32)

3.6. Įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, kiemas esantis prie namo (duomenys neskelbtini) bei automobilis „BMW“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). (b.l. 15-26)

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis E. Č. 2023 m. lapkričio 29 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „BMW“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL - 0678 nustatytas mažiausias 2,19 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. E. Č. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

6. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7. Kaltinamojo padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnis).

8. Vertinant kaltinamojo E. Č. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas 6 kartus, iš jų 4 kartus už tai, kad būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį. (b.l. 96-109). Dėl psichiatrinio gydymo ir dėl priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė (b.l. 114, 116). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, su kuria kaltinamasis sutiko. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

11. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę

12. E. Č., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,19 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, 4 kartus už tai, kad būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

13. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti E. Č. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų E. Č. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. Č. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam nustatytinas mažesniam nei vidutiniam terminui. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – nuo 2023 m. gruodžio 1 d.

14. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

15. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. Č. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

V. Kiti teismo baudžiamuoju įsakymu spręstini klausimai.

15. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas.

16. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis, kurie buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-30), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Č. sumažintą bausmę – 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti E. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 1 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausantį E. Č., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti.

E. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti E. Č., kad 3000,00 Eur bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjusi nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

E. Č. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė