Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-18738-595/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-09
Bylos Nr.: eI2-18738-595/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02012-2025-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: O. B.
Trečiasis asmuo: A. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
8.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. eI2-18738-595/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02012-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.2; 55.1.3

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai O. B., jos atstovui advokatui R. S.,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. bei jos nepilnamečių V. S. (V. S.) ir A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys byloje - A. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, atstovaudama save ir savo nepilnamečius vaikus - V. S. (V. S.) ir A. S., prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025-07-29 sprendimą Nr. 25S170331, 2025-07-30 sprendimą Nr. 25S171037, 2025-09-02 sprendimą Nr. 25S193538, 2025-09-02 sprendimą Nr. 25S193697 ir 2025-09-05 (skunde klaidingai nurodyta data, nes sprendimas priimtas ne 2025-09-09, o 2025-09-05) sprendimą Nr. 25S196604 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymus išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškina, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos skundas administracinėje byloje Nr. eI2-15834-1064/2025 dėl atsakovo 2025-07-08 sprendimo Nr. 25S154873 panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ribojamųjų priemonių įstatymo pagrindu (toliau – ir Sprendimas Nr. 1). 2025-07-29 atsakovas priėmė sprendimą Nr. 25S170331 panaikinti pareiškėjos nepilnametės dukters V. S., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), o 2025-07-30 sprendimą Nr. 25S171037 panaikinti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas Nr. 3). 2025-09-02 atsakovas priėmė sprendimą Nr. 25S193538 neišduoti O. B. leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - Sprendimas Nr. 4) ir sprendimą Nr. 25S193697 neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjos dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 5). Sprendimai grindžiami tuo, kad Sprendimu Nr. 1 panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2025-09-05 atsakovas priėmė sprendimą Nr. 25S196604 atsisakyti išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas Nr. 6) Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 4 pagrindu.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su ginčijamais Sprendimais, mano, kad Sprendimai neteisėti, nepagrįsti ir neproporcingi, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės (sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais), objektyvumo (veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs), proporcingumo (sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus), proporcingumo (sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus) principus ir turėtų būti panaikinti. Priimant sprendimus nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tokių sprendimų priėmimui. Sprendimai formalūs, priimti remiantis sienos kirtimo faktu, ignoruojant į pareiškėjos vykimo per sieną tikslą, neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. sprendimai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuoti. Priimtais administraciniais teisės aktais sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjai, tačiau neatsižvelgta į konkrečias aplinkybes, įskaitant pareiškėjos ir jos šeimos narių, vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, interesus, ir nesilaikyta proporcingumo principo. Sprendimai naikintini, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos ir jos dukters vardu paduotus prašymus išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Akcentuoja, kad pareiškėja Migracijos departamentui nurodė vykimo į Rusijos Federaciją tikslą – sergančios ir negalinčios savimi pasirūpinti motinos priežiūra, kad kitų artimųjų Kaliningrade nėra: tėvas miręs, brolis gyvena Kanadoje, o kitų giminių Kaliningrade neturi. Pareiškėja atsakovui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nurodo, yra pagrindas daryti išvadą, kad į Rusiją asmuo vyko ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių – asmuo galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusiją. Sprendimas nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Sprendime Nr. 1 ignoruojama nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja, su keturiais nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu gyvenanti Lietuvos Respublikoje į Rusijos Federaciją vyko rūpintis savimi negalinčia pasirūpinti mama. Apribojimas pažeidžia pareiškėjos teisę į privatų gyvenimą, įtvirtintą Konvencijos 8 str. ir nėra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Pažymi, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Sprendimai naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Akcentuoja, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką su A. J., Lietuvos Respublikos piliečiu, gyvenančiu Lietuvos Respublikoje su juo augina keturis mažamečius vaikus. Sprendimai, apribojantys pareiškėjos, o taip pat Lietuvos Respublikos piliečio privatų gyvenimą yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neproporcingi. Ginčijamais sprendimais nustatomi apribojimai nėra būtini demokratinėje visuomenėje. Priimant sprendimus atsisakyti išduoti leidimą gyventi, uždrausti atvykti nebuvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjos teisę į privatų gyvenimą ir šeimą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str. Pareiškėjos vaikai Lietuvoje gyvena penkerius metus, lanko mokyklą. Ginčijamų sprendimų pagrįstumas nebuvo vertinamas prioritetinio vaiko intereso kontekste.

Pažymi, kad trečiojo asmens ir pareiškėjos vaikų Lietuvos Respublikos piliečių Konstitucinė teisė gyventi Lietuvoje apribota skundžiamais sprendimais, dėl kurių pareiškėjos sutuoktiniui ir vaikams tektų priverstinai išvykti iš Lietuvos Respublikos tam, kad išsaugotų šeimą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje ribojamųjų priemonių įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato galimybę panaikinti Rusijos Federacijos piliečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus numatytas išimtis. Įstatymas nenumato pareigos nustatyti grėsmę nacionaliniam saugumui, nes įstatymo leidėjo nurodymu užtenka nustatyti tik Rusijos Federacijos piliečio vykimą per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką ir ar nėra numatytų išimčių. Migracijos departamentas nustatęs, kad Rusijos Federacijos pilietis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją ir nenustatęs išimčių, priima sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturėjo įrodyti, jog pareiškėjos (ne)kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes Įstatymo paskirtis ir tikslai yra kitokie, t. y. taikyti ribojamąsias priemones, kad užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir užsienio politikos interesus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 str. 1 d. tikslų pasiekimui.

Teigia, kad ginčijamuose sprendimuose įvertinti pareiškėjos paaiškinimai dėl visų pareiškėjų vykimo į Rusiją priežasčių, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjos A. S. ir V. S. vyko kartu su motina į Rusijos Federaciją, nes nebuvo kam jų, kaip nepilnamečių, prižiūrėti, be to, reikėjo joms pagaminti pasus. Vis dėlto šios vykimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ar nepriklausančiomis nuo pačių pareiškėjų valios - priešingai, jos prieštarauja logikai. Pažymi, kad tik viena iš A. S. ir V. S. vykimo į Rusiją datų sutampa - 2025-06-21. Nors pareiškėja teigia, kad nepilnametės vyko su ja, nes nebuvo su kuo jų palikti, sienos kirtimo duomenys rodo kitaip: kai pareiškėja vyko į Rusiją su V. S., A. S. tuo metu buvo Lietuvoje (išskyrus 2025-06-21), ir atvirkščiai. Tai leidžia daryti išvadą, kad mergaitės galėjo būti paliktos su kitu asmeniu priežiūrai. Todėl teiginiai, esą nebuvo galimybės jų palikti prižiūrėti, kelia pagrįstų abejonių. Kita nurodoma priežastis - paso gavimas - taip pat nėra laikytina objektyvia ar nuo pareiškėjų nepriklausoma aplinkybe. Kaip jau nurodyta ginčijamuose sprendimuose, surinkta informacija patvirtina, kad Rusijos Federacijos pasą galima gauti neišvykstant iš Lietuvos, ką pripažįsta ir pati pareiškėja. Vis dėlto ji nepaaiškina, koks buvo neišvengiamas būtinybės vykti į Rusijos Federaciją pagrindas, siekiant užsakyti vaikams nurodytus pasus, ir kodėl vaikus nebuvo galima vežti kartu vienu metu. Kitos pareiškėjų išvykos nėra paaiškintos, nei jų tikslai nei jų priežastis. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų A. S. ir V. S. išvykos į Rusiją buvo nulemtos objektyvių ir nuo jų nepriklaususių aplinkybių. Atitinkami, nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus.

Akcentuoja, kad ginčijamais sprendimais nėra sprendžiamas pareiškėjų grąžinimo ar išsiuntimo klausimas, joms nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip nurodoma skunde. Todėl skundo teiginiai, kad ginčijami sprendimai apriboja pareiškėjų privatų gyvenimą, yra ne tik nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, bet yra spekuliatyvūs. Atitinkamai, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčijami sprendimai prieštarauja geriausiems vaikų interesams ar pažeidžia šeimos vienovės principą. Tokie skundo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

Mano, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė atsiliepimą į skundą.

Atsiliepime nurodo, kad jei Migracijos departamentas panaikina ar atsisako išduoti leidimą gyventi vienam šeimos nariui, o dėl to vaikai būtų atskirti nuo tėvų, brolių ar seserų, toks sprendimas gali pažeisti vaiko teisę į šeimos vienybę; prieštarautų geriausių vaiko interesų principui. Tokį Migracijos departamento sprendimą teismas turi įvertinti ypač atsargiai, kodėl atskyrimas neišvengiamas. Vaikai negali būti atskiriami nuo savo tėvų, brolių ar seserų vien dėl administracinio sprendimo panaikinti ar neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokie sprendimai turi būti vertinami vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, vaiko teise į šeimos gyvenimo vienybę bei tarptautiniais žmogaus teisių standartais. Bet koks vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai būtina vaiko gerovei ir apsaugai.

Vadovaudamasis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 ir 9 straipsniais, Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 ir 36 straipsniais, Skyrius pažymi, kad priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar panaikinimo, privaloma atsižvelgti į geriausių vaiko interesų principą ir vaiko teisę į šeimos gyvenimo vienybę.

Vaikai negali būti atskiriami nuo savo tėvų, brolių ar seserų vien dėl administracinio sprendimo panaikinti ar atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Tokie sprendimai gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai toks atskyrimas yra būtinas vaiko saugumui ar gerovei ir tai aiškiai pagrindžiama faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui. Nurodė, kad 2025-10-31 buvo priimtas sprendimas Nr. 25S235998, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiu galios sprendimą 2025-09-02 Nr. 25S193538, 2025-11-21 buvo priimtas sprendimas Nr. 25S256113 pripažinti netekusiu galios sprendimą 2025-07-30 Nr. 25S171037; sprendimas Nr. 25S256575 pripažinti netekusiu galios sprendimą 2025-07-29 Nr. 25S170331, 2025-11-24 sprendimas Nr. 25S257029 pripažinti netekusiu galios sprendimą 2025-09-02 Nr. 25S193697. 2025-11-08 priimtas sprendimas Nr. 25S241714 išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi, kuris pareiškėjai įteiktas 2025-11-19 ir galioja iki 2030-11-17. Papildomai pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytą sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi, nėra poreikio naikinti jos atžvilgiu priimto ginčijamo sprendimo Nr. 25S196604 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami sprendimai yra pripažinti netekusiais galios, prašo spręsti dėl bylos nutraukimo, nelikus ginčo dalykui.

Pareiškėja į bylą pateikė prašymą dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė panaikino Sprendimus Nr. 2, 3, 4 ir 5, pareiškėjai ir jos dukrai išduoti prašomi leidimai nuolat gyventi, pareiškėja atsisako skundo reikalavimų panaikinti Sprendimus Nr. 2, 3, 4 ir 5. Kadangi Sprendimas Nr. 6. nepanaikintas, pareiškėja palaiko reikalavimą dėl Sprendimo Nr. 6, panaikinimo, tačiau atsisako reikalavimo įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos prašymą išduoti nacionalinę vizą. Nurodo, kad šis sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Atsisakius išduoti vizą pareiškėjai gali būti neišduota nauja viza, įrašas apie atsisakymą išduoti vizą išlieka, nepaneigiamos sprendime nurodytos aplinkybės.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė atsisakymo nuo skundo prašymą ir prašė nagrinėti tik dėl Sprendimo Nr. 6 panaikinimo, kadangi neaišku dėl kokių priežasčių atsakovas minėto sprendimo nepanaikino pats. Akcentavo, kad sprendimas yra neteisėtas ir jis gali sukelti teisines pasekmes pareiškėjai, siekiant gauti kitų valstybių vizas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. palaikė pareiškėjos poziciją.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-07-29 sprendimo Nr. 25S170331, 2025-07-30 sprendimo Nr. 25S171037, 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193538, 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193697 ir 2025-09-05 sprendimo Nr. 25S196604 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.

Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, 2020 m. sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu A. J.. Pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus Rusijos Federacijos piliečius - V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei du vaikus, kurie turi Lietuvos Respublikos pilietybę, gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo nuo 2020 metų.

2023-05-30 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai V. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 2023- 06-06 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760256022, galiojantis iki 2027-05-26, pareiškėjai V. S. įteiktas 2023-06-15.

2023-05-29 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai A. S. leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 2023- 05-30 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760253656, galiojantis iki 2027-05-26, tačiau dėl to, kad asmens turimas kelionės dokumentas galioja iki 2026-08-26, įformintas iki 2026-05-26, pareiškėjai A. S. įteiktas 2023-06-01.

Migracijos departamento 2025-07-02 sprendimu Nr. 25S154873, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi bei Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 28 straipsnio 4 dalimi, panaikino pareiškėjai Migracijos departamento išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (šeimos susijungimo pagrindu), kadangi pareiškėja įsigaliojus Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytai ribojamajai priemonei, per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją.

Pareiškėja O. B. 2025-07-02 pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nes pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdama teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą.

Pareiškėja A. S. 2025-07-02 pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 53 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kad jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi.

Pareiškėja O. B. 2025-07-14 pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kaip užsienietis, kuriam dėl objektyvių priežasčių reikia būti Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad laukia leidimo nuolat gyventi, Lietuvoje gyvena 4 asmens vaikai ir sutuoktinis. Migracijos departamentas 2025-07-29 sprendimu Nr. 25S170331 panaikino pareiškėjai V. S. leidimą laikinai gyventi Nr. 760256022, galiojantį iki 2027-05-26, nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką.

Migracijos departamentas 2025-07-30 sprendimu Nr. 25S171037 panaikino pareiškėjai A. S. leidimą laikinai gyventi Nr. 760253656, galiojantį iki 2026-05-26, nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką.

Migracijos departamentas 2025-09-02 priėmė sprendimą Nr. 25S193538 neišduoti pareiškėjai O. B. leidimo nuolat gyventi, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, nes pareiškėja nuo 2025-05-03 daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi neteko teisės į leidimą laikinai gyventi, dėl ko nėra laikoma teisėtai pragyvenusi Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.

Migracijos departamentas 2025-09-02 priėmė sprendimą Nr. 25S193697 neišduoti pareiškėjai A. S. leidimo nuolat gyventi, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, nes nustatė, kad pareiškėjos A. S. tėvai nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir neturi leidimo nuolat gyventi, todėl ji neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

Migracijos departamentas 2025-09-05 priėmė sprendimą Nr. 25S196604 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai O. B., vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi2025-09-02 priimtas sprendimas pareiškėjai O. B. neišduoti leidimo nuolat gyventi, todėl vertino, kad pareiškėja O. B. nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų nacionalinės vizos išdavimui.

Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento 2025-07-02 sprendimu Nr. 25S154873 jį apskundė teismui. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI2-15834-1064/2025, 2025-10-08 priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikino atsakovo Migracijos departamento 2025-07-08 sprendimą Nr. 25S154873.

Migracijos departamentas 2025-10-31 priėmė sprendimą Nr. 25S235998, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiu galios 2025-09-02 sprendimą Nr. 25S193538. Migracijos departamentas 2025-11-21 priėmė sprendimą Nr. 25S256575, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiu galios 2025-07-29 sprendimą Nr. 25S170331, 2025-11-21 buvo priimtas sprendimas Nr. 25S256113 pripažinti netekusiu galios sprendimą 2025-07-30 Nr. 25S171037; sprendimas Nr. 25S256575 pripažinti netekusiu galios sprendimą 2025-07-29 Nr. 25S170331, 2025-11-24 sprendimas Nr. 25S257029 pripažinti netekusiu galios sprendimą 2025-09-02 Nr. 25S193697. 2025-11-08 priimtas sprendimas Nr. 25S241714 išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi, kuris pareiškėjai įteiktas 2025-11-19 ir galioja iki 2030-11-17. Šie sprendimai priimti atsižvelgiant į tai, kad Regionų administracinis teismas 2025-10-08 sprendimu panaikino atsakovo Migracijos departamento 2025-07-08 sprendimą Nr. 25S154873.

Dėl bylos dalies nutraukimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo, išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Ginčo atveju pareiškėja pateikė atsisakymą dalyje skundo reikalavimų, įvertinusi tą aplinkybę, kad atsakovas pats pasinaikino byloje ginčijamus sprendimus ir išdavė pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai byloje atsisakyta reikalavimų dėl Migracijos departamento 2025-07-29 sprendimo Nr. 25S170331, 2025-07-30 sprendimo Nr. 25S171037, 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193538, 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193697 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pateiktus prašymus Migracijos departamentui.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pareiškėjos atsisakymas nuo skundo dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, atsisakymas nuo skundo dalies priimamas ir administracinė byla dalyje dėl Migracijos departamento 2025-07-29 sprendimo Nr. 25S170331, 2025-07-30 sprendimo Nr. 25S171037, 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193538, 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193697 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pateiktus prašymus Migracijos departamentui nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas).

Remiantis ABTĮ 104 straipsnio 4 dalimi teismas išaiškina pareiškėjai skundo atsisakymo pasekmes, t. y. kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą su skundu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

Dėl Migracijos departamento 2025-09-05 sprendimo Nr. 25S196604.

Kaip nustatyta byloje pareiškėja O. B. 2025-07-14 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kaip užsienietis, kuriam dėl objektyvių priežasčių reikia būti Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir 4 nepilnamečiai vaikai, du iš kurių taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir nemoka rusų kalbos, kiti du vaikai jau 5 metus gyvena Lietuvoje, mokosi Lietuvos mokyklose, kalba lietuvių kalba.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo, 2025-09-05 priėmė sprendimą Nr. 25S196604 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai O. B., vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Sprendime nurodyta, kad 2025-09-02 priimtas sprendimas pareiškėjai O. B. neišduoti leidimo nuolat gyventi, todėl vertina, kad pareiškėja O. B. nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų nacionalinės vizos išdavimu.

Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas vadovaujantis UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu - leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip (UTPĮ 6 straipsnio 1 dalis). UTPĮ taip pat nurodyta, kad Šengeno viza – tai vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją (UTPĮ 2 straipsnio 27⁴ dalis).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas šeimos susijungimo pagrindu, o panaikintas vieninteliu pagrindu – dėl pažeistos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytos ribojimo priemonės vykti ne daugiau kaip vieną kartą per 3 kalendorinius mėnesius į Rusijos Federaciją ar Baltarusiją, nes pareiškėja per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, t. y. nuo 2025-05-03, įsigaliojus Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykusi į Rusiją 10 kartų.

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI2-15834-1064/2025, 2025-10-08 sprendimu panaikino atsakovo Migracijos departamento 2025-07-08 sprendimą Nr. 25S154873.

Pažymėtina, kad EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Šios Chartijos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais (LVAT 2025-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1190-1188/2025).

Pažymėtina, kad 2003-09-22 Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (toliau – ir Direktyva) 17 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, atmesdamos prašymą dėl vizos suteikimo, panaikindamos ar atsisakydamos atnaujinti leidimą gyventi arba spręsdamos klausimą dėl globėjo ar jo šeimos nario išsiuntimo/uždraudimo atvykti, deramai atsižvelgia į asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo ar jos kilmės šalimi buvimą. Direktyvos 6 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės gali atmesti prašymą šeimos nariams atvykti ir gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų (1 d.).<...> Priimdama atitinkamą sprendimą, valstybė narė apsvarsto, be Direktyvos 17 straipsnio, šeimos nario padaryto nusikaltimo viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui sunkumą ar rūšį arba tokio asmens keliamus pavojus (OL L 251, 2003 10 3, p. 0012-0018).

Migracijos departamentas veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl jo priimti sprendimai turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus Viešojo administravimo įstatyme. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2024 m. liepos 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1836-502/2024).

Teismas pažymi, kad gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl vizos išdavimo nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (LVAT nutartis 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012). Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (LVAT 2025 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2227-525/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą išduoti nacionalinę vizą grindė ir siekiu apsaugoti privatų šeimos gyvenimą, kadangi Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis ir pareiškėjos vaikai, kurių du turi Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės ginčijamame sprendime nebuvo įvertintos tinkamai, o padaryta išvada, kad asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, padaryta objektyviai neįvertinus aplinkybių visumos. Kaip nurodyta aukščiau, teismas panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo buvo panaikintas leidimas pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvoje, ko pasekoje pats Migracijos departamentas pasinaikino sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kaip priimtą klaidingai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad priimant 2025-09-05 sprendimą Nr. 25S196604S buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, todėl sprendimas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pareiškėja už skundo pateikimą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokesti ir patyrė 1900 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos, kurias sudaro išlaidos advokatui. Teismo vertinimu, šios pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįstos, proporcingos, todėl priteistinos jai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos O. B. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-09-05 sprendimą Nr. 25S196604.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. bei jos nepilnamečių V. S. (V. S.) ir A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dalyje dėl 2025-07-29 sprendimo Nr. 25S170331, 2025-07-30 sprendimo Nr. 25S171037, 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193538, 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193697 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymus nutraukti.

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Priteisti pareiškėjai O. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188610666, 1922,50 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė