- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-2560-343/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- J. L., Polygrade L
- Ieškovas
- M. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-24805-800/2015 pagal ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ ieškinį atsakovams Polygrade L.L.C., J. L. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti niekine ir negaliojančia tarp atsakovų 2014 04 30 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 14-04-30 nuo jos sudarymo momento, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio S. V. vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/00700 pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2013 04 19 vykdomąjį raštą Nr. 2-1021-413/201. Nurodė, kad antstoliui priverstinai įvykdžius vykdomąjį raštą ir pagal ginčijamą 2014 04 30 reikalavimo perleidimo sutartį iš ieškovės atsakovo J. L. naudai išieškojus ir perdavus jam lėšas, ieškovei teigiamo teismo sprendimo šioje byloje atveju, ieškovės galimybės susigrąžinti tai, kas iš jo būtų išieškota, taptų labai sunku ar net neįmanoma.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2015 m. spalio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2013 04 19 vykdomąjį raštą Nr. 2-1021-413/201, vykdomą antstolio S. V. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/00700.
Teismas įvertinęs tai, kad yra pradėtos skolos pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2013 04 19 vykdomąjį raštą Nr. 2-1021-413/2011 išieškojimo procedūros antstolio kontoroje, o ieškovė ginčija 2014 04 30 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 14-04-30, sudarytą tarp atsakovų, sprendė, kad yra būtina taikyti laikiną prievolių, kylančių iš ginčijamos sutarties, vykdymo sustabdymą. Ieškinyje ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygos, todėl teismas vertino, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštu reikalavimu ir jo išsprendimas turės įtakos vykdomam išieškojimui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas J. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Nutartis naikintina, kadangi teismas, motyvuodamas būtinybę stabdyti vykdomą išieškojimą, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes ir ieškovės pateiktas įsiteisėjusiąsias 2015 02 09 Kauno apygardos teismo ir 2015 08 27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriose jau buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas pripažinti 2014 04 30 reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine. Galutiniu 2015 08 27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1203-302/2015 Lietuvos apeliacinis teismas netenkino M. S. firmos „Ugrima" atskirojo skundo ir paliko galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 02 09 nutartį, kuria Kauno apygardos teismas pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/00700 pradinį išieškotoją „Polygrade L. L.C." naujuoju išieškotoju J. L.. Apeliacinis teismas 2015 02 09 nutartyje padarė teisingą išvadą, kad reikalavimas buvo perleistas naujajam išieškotojui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Siekiantis įstoti į vykdymo procesą asmuo (J. L.) iš tikrųjų perėmė pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises. Be to, teismas nurodė, kad klausimas dėl Polygrade L.L.C. subjektiškumo yra keliamas ne pirmą kartą ir pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 04 09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-26/2013, kartą jau buvo konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai dėl išieškotojo (Polygrade L.L.C) veiklos pasibaigimo. Tačiau, nepaisydama dviejų įsiteisėjusių teismų sprendimų, ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl to paties dalyko reiškia nepagrįstą reikalavimą ir tuo vilkina skolos išieškojimą sukeldama atsakovui žalos. Apelianto vertinimu, tokiais veiksmais ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir dėl to prašo ieškovei skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Laiko nepagrįstais skundo argumentus ir štai dėl ko: kadangi antstolio 2014 05 12 prašymą pakeisti išieškotoją nagrinėjusiems teismams ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad įmonė Polygrade L.L.C. sutarties sudarymo metu buvo likviduota ir neegzistuojanti, todėl prašė ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes, ir antstolio 2014 05 12 prašymo netenkinti. Visgi galutine 2015 08 27 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 02 09 nutartį, kuria antstolio 2014 05 12 prašymas dėl išieškotojo pakeitimo tenkintas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad dėl sutarties pripažinimo niekine byloje kilo ginčas, ir dėl to pagrindas pripažinti Sutartį niekine nėra tiek akivaizdus, kad teismas ex officio taikytų niekinio sandorio pasekmes. Todėl ieškovė, naudodamasi gynybos priemonėmis, pareiškė šį reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo ir jos pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Minėti teismų procesiniai sprendimai neatima teisės ginčyti ieškovės teises pažeidžiančią sutartį kitu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2011 09 18 sprendimu ieškovei Polygrade L.L.C. priteisė iš atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ 89 001,11 Lt įnašo, 9,5 proc. metinių procesinių palūkanų, 4 598,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 04 09 nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tačiau ieškovei Polygrade L.L.C. iš atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ priteistas 9,5 proc. palūkanas sumažino iki 6 proc. dydžio. Ieškovė Polygrade L.L.C. dėl šios skolos išieškojimo kreipėsi į antstolio S. V. kontorą 2014 04 15 pateikdama vykdyti Kauno apygardos teismo 2013 04 19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1021-413/2011, kuris priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/14/00700. Kauno apygardos teismas 2015 02 09 nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/00700 pradinį išieškotoją Polygrade L.L.C. naujuoju išieškotoju J. L., nustatęs, kad 2014 04 30 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis išieškotas Polygrade L.L.C. perleido savo reikalavimo teisę į skolininkės M. S. firmos „Ugrima” skolą, atsiradusią pagal 2013 04 19 Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1021-413/2011, naujajam išieškotojui J. L..
Šioje byloje ieškovė (skolininkė) M. S. firma ,,Ugrima“ pareiškė ieškinį, kuriame CK 1.80 str. ir CK 6.66 str. pagrindais prašo pripažinti niekine ir negaliojančia tarp atsakovų J. L. ir Polygrade L.L.C 2014 04 30 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 14-04-30 nuo jos sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas būtinybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti vykdymo išieškojimą grindė tuo, jog ieškovė pateikė ieškinį, kuriame ginčija reikalavimo teisių perleidimą ir todėl yra būtina taikyti laikiną prievolių, kylančių iš ginčijamos sutarties, vykdymo sustabdymą. Teismas vertino, kad ieškinyje ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygos, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su pareikštu reikalavimu ir jo išsprendimas turės įtakos vykdomam išieškojimui. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad šie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrindžia ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės. Tiek atsakovo atskirajame skunde, tiek ieškovės atsiliepime į jį, iš esmės nurodomos su ieškinio pagrįstumu susijusios aplinkybės, kurios sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir dėl jų pagrįstumo teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės priimdamas sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikštą reikalavimą ir jį grindžiamus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdyme sustabdymas, susijusios su pareikštu reikalavimu ir kad jos užtikrins galimai palankų ieškovei teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d. ). Ieškovė prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 04 30 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinis išieškotas Polygrade L.L.C. perleido savo reikalavimo teisę į skolininkės M. S. firmos „Ugrima” (ieškovės) skolą, atsiradusią 2013 04 19 Kauno apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-1021-413/2011 pagrindu, naujajam išieškotojui J. L.. Taigi, esant ginčui dėl Reikalavimo teisės perleidimo sutarties – jos neteisėtumo ir negaliojimo, nėra aiškus šio reikalavimo kreditorius, t. y. kas yra teisėtas ieškovės M. S. firmos ,,Ugrima“ skolos išieškotojas. Tačiau byloje nėra keliamas pačios skolos, priteistos iš ieškovės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo klausimas, t. y. nėra ginčijami vykdymo išieškojimo pagrindas ir veiksmai, todėl darytina išvada, jog net ir ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, jis ieškovės prievolei sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą įtakos neturėtų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais ir jų pritaikymas neužtikrins ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismų praktikoje nurodoma, kad pats savaime ieškinio padavimas ar net jo patenkinimas nereiškia, jog yra pagrindas taikyti bei palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebeatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ar yra aiškiai perteklinės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo J. L. atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovas atskirajame skunde prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos objektą sudarė teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pakankamo pagrindo vertinti ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinio pareiškimą pažeidimu, už kurį galėtų būti taikomos teisinės atsakomybės priemonės, numatytos LR CPK 95 straipsnyje, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės M. S. firmos ,,Ugrima“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atmesti atsakovo J. L. prašymą skirti ieškovei M. S. firmas „Ugrima“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.