- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-55-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01473-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- D. F.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Relaksas“
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, civilinėje byloje pagal ieškovės D. F. ieškinį atsakovui S. S., trečiasis asmuo UAB „Relaksas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S., trečiasis asmuo UAB „Relaksas“, prašydama pripažinti 2003 m. gegužės 26 d., 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2003 m. spalio 25 d., 2003 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 25 d. paskolos sutartis negaliojančiomis ir nustatyti, kad šalis siejo su patalpų nuoma susiję santykiai, o tikroji sandorių šalis yra UAB „Relaksas“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti. Nutartyje buvo nurodyta, kad, ieškovei netinkamai sumokėjus žyminį mokestį bei nesant pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios mokėtino žyminio mokesčio dalies, turi būti sumokėta likusi žyminio mokesčio dalis pagal reikalavimų apimtį. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra reiškiami trys prašymai, todėl kiekvienas jų turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Teismas nustatė ir tokius trūkumus, kad nebuvo pateiktos dokumentų kopijos, kurios teiktinos atsakovui. Buvo pažymėta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės pateiktų nuorašų apimtis yra tokia didelė, kad neturi būti pateikiama atsakovui, todėl ieškovės prašymą leisti nepateikti dokumentus proceso dalyviams atmetė.
Šalies argumentai
Atsižvelgdama į teismo nutartį dėl procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo, ieškovė pateikė prašymą priimti ištaisytus trūkumus. Prašyme nurodė, kad primokėjo 50 Lt žyminį mokestį, iš viso 150 Lt, tačiau neturi galimybės sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio. Atkreipė dėmesį, kad jos mėnesinės pajamos sudaro 364 Lt, o jos advokatė sutiko jai teikti pagalbą be užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent: patikslinti ieškinio reikalavimus bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Teismas paaiškino, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, nepatikslino ieškinio dalyko, kuris susideda iš trijų reikalavimų. Ieškovė taip pat neįrodė savo sunkios finansinės padėties, todėl teismas konstatavo, kad neturi pagrindo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi laikė ieškovės D. F. ieškinį nepaduotu ir grąžino jai procesinius dokumentus. Teismas nurodė, kad ieškovei buvo du kartus nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau, teismas darė išvadą, kad trūkumai, nurodyti antroje 2011 m. birželio 9 d. nutartyje, nebuvo pašalinti. Ieškovė visiškai netikslino ieškinio reikalavimo dalyko, kuris susideda iš trijų reikalavimų. Ieškovė tėra sumokėjusi 150 Lt žyminio mokesčio, o teismas nematė pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. F. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, yra nepagrįsta ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtintą teisminės gynybos principą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas galėjo tik tada, jei iš pareikšto ieškinio būtų neaiškus ieškovės reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas, tačiau šiuo atveju ieškinio reikalavimas buvo aiškus, atitiko teismuose formuluojamus ir teismų nagrinėjamus reikalavimus.
2. Teismas, nustatydamas trūkumus, nenurodė, kokie konkrečiai yra nustatomi trūkumai dėl ieškinio dalyko ir pagrindo. Ieškovės teigimu, ji nesuprato, kaip ieškovės suformuluoti reikalavimai, kurių ji nenori keisti, turi būti patikslinti. Paaiškino, kad reikalavimai, kurie susideda iš kelių dalių, yra susiję ir buvo suformuluoti pagal ieškinio reikalavimą, nagrinėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 02 05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010. Būtent dėl to ieškinyje yra suformuluotas ne vienas, o keli reikalavimai, kurie teismų praktikoje yra priimtini.
3. Ieškovės vertinimu, teismo nutartys, kuriomis ji buvo įpareigotą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, yra nepagrįstos. Nurodė, kad teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybes, kad ieškovė nepajėgi sumokėti daugiau nei 150 Lt žyminio mokesčio, todėl teismas turėjo tenkinti ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai nutarė, kad ieškovė [apeliantė] D. F. nepašalino ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumų ir todėl turėjo teisinį pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei.
Visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą bei ieškovės [apeliantės] atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį [LR CPK 329 str. 1 d.].
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį laikyti ieškovės ieškinį nepaduotu, konstatavo, kad ieškovė nepašalino dviejų esminių ieškinio trūkumų, t.y. nepatikslino ieškinio reikalavimų [ieškinio dalyko] bei nesumokėjo viso žyminio mokesčio pagal ieškinio reikalavimus [jų pobūdį].
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato LR CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui. CPK 135 str. įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. CK 135 str. 1 d. nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui, o vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t.y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010]. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą [LR CPK 115 str.]. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009].
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė [apeliantė], kreipdamasi į teismą su ieškiniu, suformulavo tokius reikalavimus: pripažinti 2003 m. gegužės 26 d., 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2003 m. spalio 25 d., 2003 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 25 d. paskolos sutartis negaliojančiomis ir nustatyti, kad šalis siejo su patalpų nuoma susiję santykiai, o tikroji sandorių šalis yra UAB „Relaksas“ [ieškinio dalykas]. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. F. ieškinio priėmimo klausimą, dar 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi įpareigojo ieškovę be kitų trūkumų tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, nes, teismo nuomone, ieškovė reiškia teismui ne vieną, o tris savarankiškus prašymus [reikalavimus], o būtent: pripažinti skolos sutartis negaliojančiomis; nustatyti, kad atsakovą su ieškove ir trečiuoju asmeniu siejo nuomos santykiai; pripažinti trečiąjį asmenį šalimi. Atsižvelgdama į teismo nutartimi nustatytus trūkumus, ieškovė pateikė prašymą priimti ištaisytus trūkumus [b.l. 14], prie prašymo pridėdama ieškinio priedų kopijas bei papildomai sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio kvitą. Prašyme papildomai buvo nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai, kuriais remdamasi ieškovė prašė atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas jau antrą nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo [2011 m. birželio 9 d. nutartį], konstatavo, kad ieškovė visiškai netikslino ieškinio reikalavimų, o nesant pagrindo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turi būti sumokėtas visas žyminis mokestis [b.l. 16]. Ieškovė pakartotinai pateikė prašymą priimti ištaisytus trūkumus, prašyme išdėstydama aplinkybes apie jos finansinę padėtį. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovės net du kartus be kitų trūkumų buvo prašoma patikslinti ieškinio dalyką, tačiau jo nepatikslinus, t.y. ieškinio reikalavimų nenurodžius pagal paties teismo pateiktas formuluotes, teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieškinys buvo laikytas nepaduotu, kaip nepašalinus ieškinio trūkumų. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad ji nesuprato, kaip ieškovės suformuluoti reikalavimai, kurių ji nenori keisti, turi būti patikslinti. Apie aplinkybes, kad ieškovė galimai nesuprato teismo nurodytų trūkumų dalyje dėl ieškinio reikalavimų [ieškinio dalyko] tikslinimo, nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados, nes antroje teismo nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo [2011 m. birželio 9 d.] buvo tiesiogiai nurodyta, kad ieškovė neištaisė trūkumų dalyje dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Kita vertus, yra pagrindas pripažinti, kad pastarieji trūkumai, t.y. teismo įpareigojimų esmė dėl ieškinio dalyko nebuvo konkrečiai bei suprantamai nurodyta pirmoje teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Kita vertus, teismas sutinka su tuo, kad bylos medžiaga [ieškovės prašymų dėl trūkumų ištaisymo turinys] leidžia spręsti, kad ieškovė, nepaisydama teismo nurodymų dėl ieškinio reikalavimų formuluotės, nenorėjo ieškinio reikalavimų [ieškinio dalyko] keisti, ir šiuo atveju ieškovei [apeliantei] palikus ieškinio reikalavus tokius, kokie buvo suformuluoti pradiniame ieškinyje, teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad šie trūkumai nebuvo pašalinti ir tuo remiantis laikyti ieškinį nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas net neturėjo pagrindo laikyti, kad apeliantės ieškinio reikalavimai buvo netiksliai ar neaiškiai suformuoti, o tuo labiau reikalauti, kad reikalavimai būtų reiškiami būtent tokie, kaip paties teismo pateiktos formuluotės. Atkreiptinas dėmesys, kad ne teismas, o ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t.y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, o šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti neaiškiai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, prieš spręsdamas dėl trūkumų nepašalinimo procesinių padarinių, pirmiausiai turėjo įvertinti, ar ieškovė suprato įpareigojimų pašalinti ieškinio trūkumus esmę, ar visi įpareigojimai buvo privalomi [būtini], tačiau to padaryta nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu, nurodė ir kitą trūkumą, kuris nebuvo pašalintas, t.y. netinkamai sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi ieškinyje buvo nurodyta ieškinio kaina 35650 Lt sumai, todėl nuo tokios ieškinio kainos skaičiuotinas žyminis mokestis sudarytų 1070 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad už ieškinį buvo sumokėtas 150 Lt žyminis mokestis, o ieškovės prašymai dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atmesti. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškovė nebuvo sumokėjusi viso už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, vienok tokia situacija savaime nesudaro pagrindo pripažinti nutarties laikyti ieškinį nepaduotu kaip neištaisius tokių ieškinio trūkumų [nesumokėjus žyminio mokesčio] pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 26 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutartyse, kuriomis buvo atmesti ieškovės prašymai atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigojant ieškovę be kitų trūkumų sumokėti ir žyminį mokestį, ir tiksliau jų rezoliucinėse dalyse buvo klaidinga nurodyta, kad nutartys neskundžiamos [LR CPK 100 str. 1 d.]. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užkirto ieškovei teisę pasinaudoti apeliacijos teise, paduodant atskirąjį skundą dėl nutarčių pašalinti ieškinio trūkumus pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyse dėl ieškinio trūkumų šalinimo, keldamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų [jų pobūdžio ir apimties] bei reikalaudamas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, nebuvo konkretus [tikslus], t.y. aiškiai nenurodė ieškovei mokėtino žyminio mokesčio. Nors pareiga nurodyti ieškinio kainą bei atitinkamai sumokėti reikalingą žyminį mokestį pirmiausia tenka ieškovui [LR CPK 85 str. 3 d.], tačiau tuo atveju, jeigu ieškovui sunku nustatyti ieškinio kainą ir žyminį mokestį ar tai padaro neteisingai, tokia pareiga tenka teismui [LR CPK 86 str. 1 d.; 115 str. 2 d.].
Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai dėl ieškinio dalyko nebuvo suformuluoti pakankamai aiškiai bei šioje dalyje ieškinio trūkumai nebuvo teisiškai pagrįsti ir būtinu. Ieškinio trūkumai dėl mokėtino žyminio mokesčio taip pat nebuvo aiškiai nustatyti, nepagrįstai atimant ieškovės teisę skųsti nutartis dėl mokėtino žyminio mokesčio. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, kaip nepašalinus aukščiau nurodytų trūkumų, yra nepagrįsta, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartis naikintina, ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Pažymėtina, kad šios apeliacijos objektu nėra nutartis dėl žyminio mokesčio mokėjimo, todėl apeliantės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, o tokia pareiga kaip ir ieškinio priėmimo klausimas pirmiausia tenka pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovės D. F. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.