Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės centras“ ieškinį atsakovei D. M. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjus bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, konstatuotina, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2010-12-11 sudarė Nuomos sutartį Nr. 1211/MD, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo vykdyti prekybą išnuomotoje paviljono dalies patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir turto priėmimo – perdavimo aktas. Turgavietė atsidarė 2010-12-18 dieną ir atsakovė nuo tos dienos pradėjo joje prekiauti. 2011-01-07 buvo gautas atsakovės prašymas nutraukti sutartį anksčiau termino, t. y. nuo 2011-01-07, dėl kiekvieną dieną patiriamų nuostolių. Ieškovas 2011-01-11 atsakyme į atsakovės 2011-01-07 prašymą nurodė, jog sutarties 5.2.14 p. numatyta atsakovo atsakomybė už sutarties nutraukimą anksčiau termino dėl atsakovo kaltės ir/ar jo iniciatyva, todėl pareikalavo sumokėti 5400 Lt baudą - atskaičius atsakovės sumokėtą 1800 Lt depozitą, baudos suma - 3600 Lt. Atsakovė baudos nesumokėjo, pateikė ieškovui pretenziją, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi CK 6.485 str. 1 d., 6.483 str. 2 d. nuostatomis. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad pirmą atidarytos turgavietės veiklos mėnesį veikė nedidelė dalis paviljono patalpų - apie 20 procentų -, kliudė atsakovei naudoti išnuomotas paviljono patalpas pagal paskirtį; ieškovas turi atsakyti už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį; ieškovui nepašalinus trūkumų, kurie kliudė naudoti išsinuomotas patalpas, atsakovė turėjo teisę rinktis vieną iš CK 6.485 str. 2 d. alternatyvų ir nutraukti sutartį prieš terminą. Laikė, jog aplinkybės, kad atsakovė nežinojo, jog atidarius turgavietę prekyba bus vykdoma tik mažesnėje dalyje turgavietės teritorijos, o likusi turgavietės prekybos patalpų dalis tebebus neužpildyta, yra esminės sudarant tokio pobūdžio sutartį ir tiesiogiai susijusios su nuomininko galimybe naudoti daiktą pagal paskirtį. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamojoje situacijoje pirmosios instancijos teismo nurodytos materialinės teisės normos netaikytinos, nes nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes laikyti išnuomoto daikto trūkumu, todėl paminėti pirmosios instancijos teismo motyvai iš teismo sprendimo šalintini.

Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuomos sutartis buvo sudaroma pagal ieškovo parengtas standartines nuomos sutarties sąlygas ir su nuomininkais sudaroma prisijungimo būdu, todėl ieškovas, kaip šalis, rengianti standartines sąlygas, turėjo galimybę įtraukti tik tokias sąlygas, kurios jai naudingos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuomos sutartimi, daro išvadą, kad lygiaverčių derybų dėl sutarties sąlygų prieš sudarant sutartį nebuvo, sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis), ieškovas pateikė pasirašyti iš anksto paruoštą sutarties tekstą. Kad sutarties tekstas buvo iš anksto paruoštas, matyti iš paties sutarties teksto – jame specialiai tam paliktose ir pabrauktose vietose įrašyti tik nuomininko duomenys, nuomojamos paviljono vietos, nuomininko veiklos pobūdis, depozito dydis, nuomos mokesčio dydis, o visos kitos sąlygos iš anksto parengtos. Taigi laikytina, kad sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo parengtas standartines sąlygas (CK 6.185 straipsnis) ir kad nagrinėjamu atveju sutarties sąlygos turi būti aiškinamos nuomininko naudai (CK 6.193-6.195 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

Kaip jau minėta, apeliantas už sutarties nutraukimą anksčiau termino paskaičiavo 5400 Lt baudą, tačiau įskaitęs atsakovės sumokėtą depozitą (1800 Lt), reikalavo likusios 3600 Lt sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 -09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo diskrecinė teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatyme nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 -08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad veikiančių (išnuomotų) paviljonų skaičius tiesiogiai įtakoja pirkėjų srautus ir nuomininkų gaunamas pajamas, todėl visiškai aišku, jog atsakovei, sudarant nuomos sutartį, buvo svarbu žinoti, kokia apimtimi bus išnuomotos prekybos vietos turgavietėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį, neatskleidė atsakovei realaus išnuomotų prekyviečių skaičiaus. Tai liudija apie ieškovo nesąžiningumą ikisutartiniame santykių etape ir, teismo nuomone, turėjo įtakos atsakovės nepateisintiems lūkesčiams dėl galimo klientų srauto ir su tuo susijusiomis gautinomis pajamomis bei bendros situacijos įvertinimui dėl siūlomos sudaryti nuomos sutarties ir ja prisiimamų įsipareigojimų. Akivaizdu, jog ta aplinkybė, kad atsakovė įnešė pinigus į depozitą, patvirtina jos siekį vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o sutarties nutraukimas iš dalies buvo sąlygotas ir ieškovo veiksmų, kurie esamojoje situacijoje vertintini kaip nepakankamas bendradarbiavimas su atsakove. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog atsakovė nuomojamas patalpas pagerino ir taip turėjo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo, o sutarties 2.2 p. šalys sulygo, jog depozitu yra dengiamos nuomininkui skirtos sankcijos už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą vykdymą ir kurios yra laikomos minimaliais nuomotojo nuostoliais, patirtais dėl nuomininko sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad 1800 Lt suma, kurią apeliantas įskaitė kaip netesybų atlyginimą, yra atitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai dėl nuomos sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, kurių ieškovas galimai galėjo turėti, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimai dėl didesnės netesybų sumos priteisimo yra nepagrįsti, o ieškinys atmestinas (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl pašalinus aukščiau nurodytus skundžiamo sprendimo motyvus, jis paliktinas nepakeistas; tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovei priteistina 450 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Sostinės centras“ 450 litų bylinėjimosi išlaidų D. M..