- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-731-796/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Turto sprendimai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Turto sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Turto sprendimai“ skundą dėl antstolio A. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Turto sprendimai“ skundu dėl antstolio A. A. veiksmų prašė: panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjos turto – 2/19 dalių požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 parkavimo vietos), plotas 62,56 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės; priimti patvarkymą, kuriuo minėtos varžytynės būtų atšauktos; paskirti pareiškėjos turto – 2/19 dalių požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 parkavimo vietos), plotas 62,56 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis A. A. vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos turto – 2/19 dalių požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 parkavimo vietos), plotas 62,56 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Antstolis Turtą įkainojo netinkamai. Antstolis neinformavo pareiškėjos apie galimybę pasiūlyti savo Turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo. Antstolis, pats savo nuožiūra įkainojęs Turtą, nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. sausio 10 d. paskelbė pareiškėjos Turto varžytynes Nr. 279292. Minėtos varžytynės paskelbtos antstoliui pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) imperatyviąsias normas. Pareiškėjos įsitikinimu, vykdomose vykdomosiose bylose pareiškėjos Turto vertės nustatymas atliktas netinkamai, Turtas iš varžytynių parduodamas gerokai žemesne nei rinkos kaina. Antstolis pareiškėjos Turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino tik 26 400 Eur, tačiau šio Turto vertė rinkoje yra gerokai didesnė, o antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad Turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas Turto rinkos kaina. Kaip pavyzdys pateikiamas nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt skelbimas, iš kurio matyti, kad panašios patalpos (duomenys neskelbtini) parduodamos už 932 Eur/kv. m ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos Turto plotas yra 62,56 kv. m, vadinasi, Turto rinkos vertė yra 58 305,92 Eur. Antstolis pareiškėjos Turtą įvertino tik 26 400 Eur, skirtumas net 31 905,92 Eur. Tai yra didelis skirtumas, kurį nustačius teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad kai turto pardavimo kaina ir tikėtina rinkos vertė skiriasi beveik tris kartus – būtina antstoliui skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika). Metodikos 61 punktas numato, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Pateikiami turto skelbimai rodo analogiško skolininkės Turtui objektų pasiūlos kainas, todėl šie skelbimai atspindi skolininkės Turto galimą rinkos vertę. Skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolio nustatyta Turto vertė ir reali Turto vertė gerokai skiriasi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Turto vertė šiuo metu yra gerokai didesnė nei nustatyta antstolio vykdomosiose bylose, dėl to yra pagrindas atlikti Turto vertės nustatymą, paskiriant Turto vertės nustatymo ekspertizę. Pateikti aktualūs panašaus turto pardavimo skelbimai rodo, jog Turtas yra vertas gerokai daugiau, tai reiškia, kad buvo pažeistas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis A. A. 2025 m. sausio 13 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad antstolio A. A. kontoroje pareiškėjos atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų, kuriose išieškotojos UAB „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėja prašo atšaukti 2024 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-24-23-39416 paskelbtas Turto varžytynes Nr. 279292. Marijampolės apylinkės teismui 2025 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-832-570/2025 tenkinus pareiškėjos prašymą ir pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdomosiose bylose Nr. 0023/24/02234, 0023/24/02153, 0023/24/002058, 0023/24/02046, 0023/24/01695, 0023/24/01475, 0023/24/01261, 0023/24/01133, 0023/22/01563 pareiškėjos Turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2025 m. sausio 6 d. skundas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, 2025 m. sausio 8 d. varžytynės Nr. 279292 atšauktos. Nurodė, kad Turtas įkainotas laikantis CPK 681 ir 682 straipsniuose numatytų reikalavimų. Skolininkės teiginiai, kad antstolis savo nuožiūra ir netinkamai įkainojo Turtą, neinformavo apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją, yra akivaizdžiai melagingi. Antstolio nuomone, tikrasis skolininkės siekis yra ne teisingai įkainoti Turtą, o vilkinti išieškojimo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Turto sprendimai“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl antstolio veiksmų, neinformuojant ir nesudarant sąlygų jai iki areštuoto Turto varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją, laikytini nepagrįstais.
6. Teismas nustatė, kad antstolis 2024 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-24-23-23480 patvarkė pareiškėjos Turtui paskirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti, pasitelkiant turto vertintoją UAB „Verslavita“. Turto vertintojo 2024 m. rugsėjo 4 d. pateiktame Ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) nustatyta Turto rinkos vertė – 33 000 Eur. Antstolio 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S-24-23-29050 Turtas įkainotas 33 000 Eur, t. y. tokia verte, kokia nurodyta turto vertintojo Ekspertizės akte. Minėti patvarkymai pareiškėjai įteikti pašto siunta 2024 m. rugsėjo 21 d., todėl pareiškėja, nesutikdama su atliktu turto vertinimu, nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. turėjo teisę pareikšti prieštaravimus antstoliui dėl atlikto Turto vertinimo. Civilinėje byloje ir antstolio vykdomose vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėja teikė prieštaravimus antstoliui dėl pasirinkto turto vertintojo ar Turto įkainojimo, priešingai, iki varžytynių paskelbimo pasiūlė areštuoto Turto pirkėją, kuris sutiko Turtą nupirkti iki varžytynių už eksperto nustatytą Turto rinkos kainą – 33 000 Eur. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų reiškusi antstoliui prieštaravimus dėl to, kad Turto vertinimą atlieka UAB „Verslavita“, ar būtų siūliusi kitas ekspertų kandidatūras, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja teikė antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertintojo nustatytos Turto vertės.
7. Teismas iš Ekspertizės akto nustatė, kad, pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro masinio vertinimo, kuris atliktas 2024 m. kovo 18 d., duomenis, viso požeminio garažo vidutinė rinkos vertė nustatyta 139 000 Eur (bendras plotas 594.33 kv. m). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 62,56 kv. m požeminio garažo. Iš šių duomenų padaryta išvada, kad, 2024 m. kovo 18 d. duomenimis, pareiškėjai priklausančios požeminio garažo dalies vidutinė rinkos vertė – 14 631,33 Eur (233,88 Eur/kv. m). Ekspertizės aktu pareiškėjai priklausančio Turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2024 m. rugpjūčio 22 d. 33 000 Eur (527,49 Eur / kv. m). Pareiškėja savo prieštaravimus dėl Ekspertizės aktu nustatytos Turto rinkos vertės iš esmės bando pagrįsti portalo www.aruodas.lt skelbimu, kuriame garažo patalpos (duomenys neskelbtini) parduodamos už 932 Eur / kv. m, tačiau, teismo vertinimu, vien pateiktas nekilnojamojo turto skelbimas apie parduodamo panašaus turto kainą negali pats savaime pagrįsti, kad turto vertintojo Turto vertė įkainota neteisingai. Pažymėta, kad turto rinkos kainos nustatymui svarbu įvertinti ne tik turto buvimo vietą, tačiau statybos metus, jo būklę, nusidėvėjimo laipsnį bei turto kitas savybes. Be to, skelbimas apie parduodamo turto kainą savaime nėra pagrindas vertinti, jog būtent už tokią kainą būtų sudaromi panašaus parduodamo turto pirkimo–pardavimo sandoriai rinkoje.
8. Teismas nustatė, kad antstolis tinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintas pareigas dėl parduodamo iš varžytynių Turto kainos nustatymo. Pareiškėja iki pat Turto varžytynių paskelbimo prieštaravimų dėl paskirto turto vertintojo ar jo nustatytos Turto rinkos vertės antstoliui nereiškė, priešingai, iki varžytynių paskelbimo pasiūlė areštuoto Turto pirkėją, kuris sutiko Turtą nupirkti už 33 000 Eur. Apie Turto pardavimą pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui pareiškėja buvo informuojama el. pašto adresu, kurį yra nurodžiusi ir skunde dėl antstolio veiksmų. Taip pat pareiškėja nepateikė esminių įrodymų, sudarančių pagrindą, abejoti turto vertintojo nustatyta Turto rinkos kaina. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas skelbimas apie parduodamo panašaus turto kainą, nesant kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti nustatyta Turto rinkos verte, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad Turto vertė nustatyta netinkamai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Turto sprendimai“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį ir pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Pareiškėja atskirajame skunde pakartojo argumentus, kurie nurodyti pareiškėjos 2025 m. sausio 6 d. skunde dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl netinkamo Turto vertės nustatymo ir jo įkainojimo, antstolio neinformavimo pareiškėjos apie galimybę pasiūlyti savo Turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo, gerokai didesnės Turto vertės rinkoje ir būtinybės skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
9.2. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą ypatingosios teisenos tvarka, privalėjo būti aktyvus ir veikti ex officio (pagal pareigas). Pirmosios instancijos teismui manant, kad pareiškėjos pateikti Turto rinkos vertės įrodymai yra nepakankami, teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjai įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pats galėjo skirti pareiškėjos Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tiksliai nustatyti, ar antstolio turto įkainojimas realiai atspindi šios dienos pareiškėjos Turto vertę. Tai nebuvo padaryta.
9.3. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjai ir antstoliui pateikti Turto vertinimo dokumentų, kitų dokumentų, rodančių Turto rinkos vertę, pats neskyrė teismo ekspertizės Turto rinkos vertei nustatyti, tai buvo pažeistas CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis; nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinama ir pareiškėjos skundas turi būti perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. A. prašo UAB „Turto sprendimai“ atskirąjį skundą atmesti; Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Turtas įkainotas laikantis CPK 681 ir 682 straipsniuose numatytų reikalavimų. Nei antstoliui, nei pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių dėl eksperto nustatytos realizuojamo turto vertės. Todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl papildomos ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.
10.2. Skolininkė žinojo apie antstolio paskirtą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir priimtą patvarkymą dėl turto įkainojimo. Nuo dokumentų įteikimo skolininkei dienos (2024 m. rugsėjo 21 d.) iki skundo antstoliui pateikimo dienos yra praėję daugiau nei devyniasdešimt dienų. Taigi skolininkė praleido ne tik CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų dienų terminą prieštaravimas dėl turto įkainojimo pareikšti, bet ir CPK 512 straipsnyje įtvirtintus skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminus, tarp jų ir naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą.
10.3. UAB „Verslavita“ pateiktas turto ekspertizės aktas Nr. EKN-24-100 atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, yra nenuginčytas ir gautas laikantis CPK 682 straipsnyje nustatytos tvarkos.
10.4. Vienintelis UAB „Turto sprendimai“ skundo argumentas – tai turto pardavimo portale www.aruodas.lt patalpintas skelbimas ((duomenys neskelbtini)) apie parduodamą garažą. Kitų argumentų (apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą) skolininkė nėra pateikusi, todėl abejoti eksperto nustatyta turto verte nėra pagrindo. Jei būtų pripažinta, kad ekspertizės aktu nustatytą turto vertę galima ginčyti pasitelkiant interneto skelbimų portalo skelbimus, tai skolininkės pateiktas nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt skelbimas neturėtų būti vertinamas, kadangi antstolio realizuojamas ir skelbime esantis turtas skiriasi. Skolininkės nurodytame skelbime parduodamas atskiras garažas, skirtas laikyti automobilį, o antstolis realizuoja skolininkui priklausančias 2/19 dalis (2 automobilių stovėjimo vietas – ne garažus) požeminio garažo, kuriame yra 18 automobilių stovėjimo vietų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, siejamais su netinkamu Turto vertės nustatymu, ir analogiškais tiems argumentams, kurie nurodyti pareiškėjos 2025 m. sausio 6 d. skunde dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjos atskiruoju skundu taip pat keliamas klausimas dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir pirmosios instancijos teismo, nagrinėjusio pareiškėjos skundą ypatingosios teisenos tvarka, veiksmų įrodinėjimo procese.
14. Byloje nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0023/22/01563, 0023/24/01665, 0023/24/01133, 0023/24/01261, 0023/24/01475, 0023/24/01695, 0023/24/02046, 0023/24/02058, 0023/24/02153, 0023/24/02234 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) UAB „Turto sprendimai“ išieškotojoms UAB „Ignitis“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
15. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0023/22/01563 esančių duomenų nustatyta, kad antstolis A. A. 2024 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S‑24‑23-23480 „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ skyrė ekspertizę rinkos vertei nustatyti pareiškėjos nekilnojamajam turtui – 2/19 dalims požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); atlikti areštuoto turto ekspertizę pavesta UAB „Verslavita“ ir pareiškėja įpareigota sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti vertinamą Turtą. UAB „Verslavita“ 2024 m. rugsėjo 4 d. antstoliui pateikė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. EKN-24-100, jame pateikta išvada, kad Turto rinkos vertė yra 33 000 Eur. Antstolis 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S-24-23-29050 „Dėl turto įkainojimo“, atsižvelgdamas į Ekspertizės aktą ir CPK 681 straipsnio 4 dalį, nustatė, kad pareiškėjos Turtas įkainojamas 33 000 Eur. Byloje nustatyta, kad antstolio 2024 m. liepos 26 d. patvarkymas Nr. S‑24-23-23480 ir 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymas Nr. S-24-23-29050 pareiškėjai įteikti 2024 m. rugsėjo 21 d., adresu (duomenys neskelbtini).
16. Byloje nustatyta, kad skolininkė UAB „Turto sprendimai“ pateikė antstoliui 2024 m. spalio 21 d. siūlymą dėl savo pirkėjo. Antstolio kontoroje 2024 m. spalio 22 d. gautas pasiūlyto pirkėjo sutikimas pirkti Turtą už 33 000 Eur sumą, įsipareigojant 10 procentų nurodytos Turto kainos sumos įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, likusią sumos dalį pervesti per 30 dienų. Tačiau iš vykdomosios bylos Nr. 0023/22/01563 duomenų nustatyta, kad antstolio 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. S-24-23-38079 „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūros nutraukimo“ Turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui procedūra nutraukta, kadangi per įstatyme nustatytą terminą nebuvo sumokėta visa pinigų suma už perkamą turtą. Antstolio 2024 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-24-23-39416 „Dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo“ paskelbus Turto pirmąsias varžytynes buvo nurodyta Turto pardavimo kaina – 26 400 Eur.
17. Pareiškėja atskiruoju skundu iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, ar pareiškėjos Turtas vykdomojoje byloje buvo tinkamai įkainotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja atskirąjį skundą iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjos 2025 m. sausio 6 d. skunde dėl antstolio veiksmų. Iš skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines aplinkybes dėl vykdymo proceso metu vykusio Turto įkainojimo, taip pat išnagrinėjo ir įvertino esminius pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus argumentus, siejamus su Turto vertės nustatymu vykdymo procese, įvertino pareiškėjos argumentus dėl pareiškėjos galimybės vykdymo procese pasiūlyti savo Turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo, taip pat įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus – skelbimo iš nekilnojamojo turto pardavimo portalo duomenis apie kitą nekilnojamojo turto objektą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, dėl esminių pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų argumentų pateikė motyvuotas išvadas. Pažymėtina tai, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir priimta skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas pareiškėjos argumentus, neįvertino kokių nors byloje esančių reikšmingų faktinių aplinkybių ar įrodymų, juos įvertino netinkamai, neišsamiai ar nevisapusiškai.
18. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjai ir antstoliui pateikti Turto vertinimo dokumentų, kitų dokumentų, rodančių Turto rinkos vertę, pats neskyrė teismo ekspertizės Turto rinkos vertei nustatyti. Apeliantės vertinimu, buvo pažeistos CPK 159 straipsnio, 179 straipsnio 1 dalies, 225 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą bei teismo vaidmenį įrodinėjimo procese reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.
19. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 159 straipsnio 1 dalį, teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. CPK 225 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti. CPK 179 straipsnyje reglamentuojami teismo veiksmai įrodinėjimo procese. CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
21. Civilinės bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 42 straipsnio 4 dalis).
22. Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021 25 punktą). Tokia pozicija dėl aktyvaus teismo vaidmens tokio pobūdžio bylose grindžiama CPK 443 straipsnio 8 dalies reglamentavimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑105/2013).
23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo vaidmens įrodinėjimo procese, nagrinėjant pareiškėjos skundą ypatingosios teisenos tvarka, neatleidžia pareiškėjos nuo procesinės pareigos nurodyti faktines aplinkybes ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti įrodymus aplinkybėms, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pagrįsti (CPK 42 straipsnio 1 ir 4 dalys, 179 straipsnio 1 dalis).
24. Vykdomojoje byloje Nr. 0023/22/01563 esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad antstolio 2024 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-24-23-23480 buvo paskirta ekspertizė pareiškėjos Turto rinkos vertei nustatyti, pasitelkiant turto vertintoją UAB „Verslavita“. Antstolio 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S-24-23-29050 Turtas įkainotas 33 000 Eur, t. y. tokia verte, kokia nurodyta turto vertintojos Ekspertizės akte (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
25. Apeliantė neginčija faktinės aplinkybės, kad antstolio 2024 m. liepos 26 d. patvarkymas Nr. S‑24‑23‑23480 ir 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymas Nr. S-24-23-29050 pareiškėjai įteikti 2024 m. rugsėjo 21 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, gavusi minėtus antstolio patvarkymus, teikė prieštaravimus antstoliui dėl pasirinktos turto vertintojos ar Turto įkainojimo (CPK 682 straipsnio 1 ir 2 dalys). Reikšminga įvertinti ir tai, kad pareiškėja pateikė antstoliui 2024 m. spalio 21 d. siūlymą dėl areštuoto Turto pirkėjo, kuris sutiko Turtą nupirkti iki varžytynių už 33 000 Eur, t. y. už sumą, atitinkančią Ekspertizės akte ir 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkyme nustatytą Turto įkainojimą. Vykdomojoje byloje antstoliui nutraukus turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui procedūrą (skolininkės pasiūlytam pirkėjui per nustatytą terminą nesumokėjus likusios Turto kainos į antstolio depozitinę sąskaitą) ir antstoliui 2024 m. gruodžio 11 d. patvarkymu paskelbus turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, antstolio nustatyta pradinė Turto pardavimo kaina – 26 400 Eur, pagal CPK 718 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, sudarė 80 procentų nuo antstolio nustatyto Turto įkainojimo.
26. Remiantis Ekspertizės akto duomenimis, vertinamas Turtas buvo apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 20 d. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Ekspertizės akto turiniu, įvertino Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, jog, pagal 2024 m. kovo 18 d. VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenis, viso požeminio garažo vidutinė rinkos vertė nustatyta 139 000 Eur (bendras plotas 594,33 kv. m), pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 62,56 kv. m požeminio garažo, dėl to, 2024 m. kovo 18 d. duomenimis, pareiškėjai priklausančios požeminio garažo dalies vidutinė rinkos vertė sudarytų apie 14 631,33 Eur (233,88 Eur/kv. m), o Ekspertizės aktu pareiškėjai priklausančio Turto vidutinė rinkos vertė 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo nustatyta 33 000 Eur (527,49 Eur/kv. m). Taigi individualaus turto vertinimo metu nustatyta didesnė Turto rinkos vertė.
27. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjos argumentus dėl turto pardavimo skelbimo portale www.aruodas.lt, kuriame garažo patalpos (duomenys neskelbtini) parduodamos už 932 Eur/kv. m. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodytas nekilnojamojo turto skelbimas apie parduodamo kito turto (požeminio garažo) kainą, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstai abejoti antstolio, remiantis nekilnojamojo turto vertintojo Ekspertizės aktu, nustatytos skolininkei priklausančio konkretaus Turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu. Įvertinus duomenis apie Turto rinkos vertės nustatymo eigą ir skolininkės elgesį siūlant savo pirkėją vykdymo procese, nagrinėjamu atveju vien apeliantės nurodomi kito nekilnojamojo turto objekto pardavimo skelbimo duomenys nelaikytini pakankamais abejoti Ekspertizės akte nurodytu turto įvertinimu, kaip neatspindinčiu realios turto rinkos vertės.
28. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismui įvertinus bylos duomenų visumą ir padarius išvada, jog pareiškėjos pateiktas skelbimas apie parduodamo panašaus turto kainą, nesant kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti nustatyta Turto rinkos verte, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Turto vertė nustatyta netinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų priemonių bylos aplinkybėms nustatyti ar pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantė, atskirajame skunde remdamasi argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjai įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, nepasiūlė pareiškėjai pateikti Turto vertinimo ar kitų dokumentų, rodančių Turto rinkos vertę, atskirajame skunde naujų duomenų dėl Turto vertės nenurodė ir kartu su atskiruoju skundu papildomų įrodymų neteikė (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 314 ir 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs pareiškėjos atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvykdė CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas.
29. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs apeliantės nurodomų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą bei teismo vaidmenį įrodinėjimo procese reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl to atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.