- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- II-64-229/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00454-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus atstovui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Panevėžyje, Ukmergės 21-4, skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyrius 2017 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 45ANN-103017543-17 panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyrius (toliau –Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK Viešosios PS) 2017 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 45ANN-103017543-17 (toliau – Nutarimas) R. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje, paskyrė 30 Eur baudą, už tai, kad jis 2017 m. gegužės 27 d., apie 11.00 val. Panevėžyje, Ukmergės g. 26, centrinėje turgavietėje apmėtė kiaušiniais B. B. prekybos vietą, taip sugadindamas rūbus.
Šalies argumentai
Skundu R. K. prašo pakeisti Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK Viešosios PS Nutarimą ir nusižengimo bylą nutraukti bei atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, administracinio nusižengimo byloje nėra įrodyta, jog nusiengimą padarė būtent R. K., priimant Nutarimą vadovautasi tik B. B. žodžiais, mano, kad kiaušinius mėtė kitas panašaus amžiaus asmuo, o ne jis. Taip pat nurodo, kad įrodinėjimo našta dėl nusižengimo padarymo, kuomet padaryta žala, tenka, kuri reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o šiuo atveju, mano, kad nebuvo būtinųjų požymių nusižengimo kvalifikavimui. Nurodo, kad taip pat nėra nustatytas konkretus žalos padarymo mastas, nėra duomenų, kad yra sugadinti konkretūs daiktai.
Nutarimą priėmusi institucija prašo Nutarimą palikti nepakeistą, kadangi minėtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad įstatymo taikymas negali būti toks, kuris paneigtų paties įstatymo paskirtį, jo tikslus, saugomas vertybes, o lemtų pagrįsto ir teisėto lūkesčio, kad už didesnės nei 37,66 eurų žalos padarymą, jis nebus baudžiamas administracine tvarka, ar kad bausmė už tokį nusižengimą nėra nustatyta įstatymų. Taip pat nurodė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą.
Pareiškėjas R. K. teismo posėdyje savo skundą palaikė ir paaiškino, kad tos dienos, šeštadienio, 2017 m. gegužės 27 d., ryte užėjo pas draugus, kurie dirba šalia B. B., plepėjo su draugais, juokavo, bendravo su žmonėmis, kas turbūt nepatiko B. B., vis ateidavo drausminti. Jis kažką pasakė jai, ji iškvietė turgaus kontrolierius, jiems liepus, jis atsistojo ir išėjo. Kadangi gyvena Ukmergės g. 21 antrame aukšte, vaikščiojo, apačioje kavinėje atsigėrė sidro. Gavęs šaukimą, atvykus į policijos įstaigą, sužinojo visas aplinkybes, protokolas buvo surašytas už tai, kad kažkas B. B. apmėtė sukneles. Iki įvykio B. B. nepažinojo, su ja tik apsižodžiavo ir tiek. Nesutinka su Nutarimu, nes jis nieko nepadarė.
Advokato padėjėjas V. L. paaiškino, kad asmuo nuėjo pas draugus, prekiaujančius centrinėje turgavietėje, jis juokavo, bendravo, kažkokia moteriškė pradėjo jį drausminti, kad ji nelįstų prie jo, jis kažką pasakė, kaip paaiškėjo iš protokolo, B. B. iškvietė turgaus apsaugą, jie pasakė, kad jis pasišalintų. Jis išėjo namo, jis gyvena virš baro, paskui likusią dienos dalį prabuvo bare. Liudytojai matė, kaip kažkoks vyriškis apmėtė kiaušiniais B. B. prekystalį, tuo tarpu, yra liudytojai, kurie matė R. K., kuris buvo bare visą dieną. Nėra įrodymų, kad konkrečiai jis padarė nusižengimą, nėra objekto, kokiam objektui padaryta žala, nėra aprašyta, tik pačios B. B. pasisakymai, pasvarstymai. Ji pačiame pareiškime nenurodė jo pavardės. Palaiko skundą ir prašo nutarimą panaikinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nurodė, kad bylą nagrinėti įstaigai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK Viešosios PS.
ANK įsakmiai nurodo, jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Pagal ANK 619 straipsnio 1 dalį ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Be kita ko, ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ANK 563 straipsniu, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas R. K. surašytas ir skundžiamu Nutarimu jis nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 27 d., apie 11.00 val. Panevėžyje, Ukmergės g. 26, centrinėje turgavietėje apmėtė kiaušiniais B. B. prekybos vietą, taip sugadindamas rūbus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai priėmė B. B. pareiškimą protokolą, kuriame užfiksuoti jos parodymai bei nurodyta sugadintų rūbų žala 80 eurų. Tiek pradžioje, tiek teismo posėdžio metu R. K. su nusižengimu nesutiko, nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes, kad po konflikto su B. B., išėjo namo, jokiais kiaušiniais į jos prekes nemėtė. Kaip matyti iš esmės administracinio nusižengimo protokolas surašytas asmeniui, nurodytam pačios B. B., neišsiaiškinus visų aplinkybių išsamiai ir neapklausus liudytojų. Be to, neaišku, koks iš tikrųjų yra padarytos žalos dydis, kadangi byloje nėra jokių duomenų: rūbų įsigijimo dokumentų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima sužinoti tikslią sugadintų prekių vertę. Tuo tarpu policijos pareigūnai iš B. B. žodžių, nustatė jų vertę ir Nutarimu įpareigojo R. K. sumokėti B. B. 80 Eur turtinę žalą. Todėl sutiktina su R. K. nuomone, kad policijos pareigūnė, priimdama Nutarimą rėmėsi vien tik B. B. žodžiais ir prielaidomis. Šiandien nustatyti, kad R. K. padarė minėtą nusižengimą, nėra įrodymų, asmenys, galimai matę įvykį, neapklausti.
ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios bylos duomenys patvirtina, jog tiek B. B., tiek R. K. konfliktavo tarpusavyje centrinėje miesto turgavietėje, tačiau iš to negalima spręsti, kad R. K., panaudodamas kiaušinius, sugadino B. B. priklausantį turtą. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-27-581/2017). Šios bylos duomenys leidžia teigti, kad R. K. veikoje nėra subjektyvaus požymio – kaltės, todėl nėra ir nusižengimo sudėties, numatytos ANK 115 straipsnyje.
Nesutiktina institucijos, priėmusios Nutarimą atsiliepime išdėstyta pozicija, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tačiau pažymėtina, kad Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 617, 618 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kuomet nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėjo, jo atstovo argumentais, kad B. B. pareiškimas buvo ištirtas neišsamiai, kad būtina buvo būtina apklausti liudytojus, kurie matė įvykius, kurie buvo kartu su pareiškėju įvykio dieną bei nustatyti tikrą žalos dydį. Apklausus liudytojus, būtų galima tiksliau nustatyti įvykio aplinkybes, įvertinti padarytą žalą.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, taip pat įvertintas įrodymų šaltinių patikimumas.
Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad pagal B. B. pareiškimą ir rašytinį R. K. paaiškinimą buvo priimtas skundžiamas Nutarimas. Tačiau tik atlikus papildomą tyrimą –apklausus liudytojus, nustačius tikslias prekių vertes, t. y. tik surinkus objektyvius duomenis galima spręsti konkretaus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, taip pat teigti ar yra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą. Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio nusižengimo bylos ištyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą, R. K. skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 45ANN-103017543-17 panaikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina policijos įstaigai atlikti išsamų tyrimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 45ANN-103017543-17 panaikinti ir R. K. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai - Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.