Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. J. A. Č. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, Nutarimą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pareigūnas, nagrinėjęs jo pareiškimą, nustatė, kad J. M. sugadino jam priklausantį turtą t. y. nukirpo tris spynas ir nuvertė geležinį strypą, todėl mano, kad J. M. veiksmai neabejotinai atitinka ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį (tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio).

3.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo J. M. veiksmuose esant nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties (savavališkas tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams). Pažymi, kad J. M. argumentai, kad jam (J. A. Č.) priklausantis kelias yra servitutinis, tačiau tai yra netiesa, todėl tokie jo veiksmai - važinėjimas per suartą lauką ir pasėlių naikinimas - aiškiai atitinka minėto nusižengimo sudėtį.

3.3. Nesutinka, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta tuo pagrindu, jog teisme yra nagrinėjama kita byla tarp J. A. Č. ir J. M. dėl kelio ribų nustatymo. Teigia, kad ANK nėra numatyta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos minėtu pagrindu.

3.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais ir išvadomis, kad J. A. Č. nurodomos galimai neteisėtos veikos yra padarytos šalių - J. A. Č. ir J. M. šiuo metu teisme ginčijamoje žemės sklypo vietoje, t. y. galimai servitutiniame kelyje, einančiame per J. A. Č. žemę nuo J. M. sodybos link miško. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo minimoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje Rokiškio rajono apylinkės teisme, nėra jokio ginčo ir su tuo susijusių reikalavimų, dėl J. A. Č. ir E. Č. priklausančių ar priklausiusių kelių. Pažymi, kad teismo nurodytas teiginys „galimai servitutinis kelias“ yra prielaida, kadangi servitutą gali nustatyti tik įstatymai, sandoriai, teismų sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Nurodo, kad vien tai, jog seniūnės D. J. paaiškinime nurodyta, jog dėl kelio ribų vyksta ginčai tarp J. M. ir J. A. Č., kelias yra nurodytas detaliajame žemės sklypo plane, negali būti pagrindu teigti, kad jo (J. A. Č.) nuosavybės teisės yra apribotos. Pažymi, kad nuosavybės teises galima apriboti teismo sprendimu ar įstatymu, tačiau ne klaidingais seniūnės ar kito asmens teiginiais. Tuo pačiu teismas negali ir neturi jokio pagrindo teigti, kad sklype esantis kelias yra servitutinis, remdamasis tik seniūnės ar kito asmens pamąstymu.

Šalies argumentai

5.4. Kaip matyti, J. A. Č. 2017 m. sausio 20 d. pareiškime nurodė, jog 2017 m. sausio 20 d. apie 13.10 val. atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jam priklausančioje žemėje, šalia jo sodybos, J. M. su traktoriumi iš miško tempdamas didelius medžių rąstus išvažinėjo jo žemę, kur buvo pasodinti kviečiai; nurodo, jog rado nuverstą geležinį stulpelį, nuo tvoros nukirptas tris spynas (9 b. l.). J. A. Č. mano, kad tokiais veiksmais J. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei 518 straipsnyje (savavalžiavimas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtos apelianto pareiškime nurodytos aplinkybės bei administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinkti duomenys, apelianto teiginių dėl administracinių nusižengimų sudėčių buvimo J. M. veiksmuose, nepagrindžia.

5.5. J. A. Č. teigia, kad J. M. pareiškime nurodytus veiksmus atliko jam priklausančioje žemėje. Iš J. M. paaiškinimų matyti, jog 2017 m. sausio 19 d. jis traktoriumi servituto keliu iš savo miško į sodybą traukė medieną; keliukas, kuriuo traukė rąstus, yra servituto, einantis per J. A. Č. žemę; nurodė, kad J. A. Č. visą servituto keliuką savavališkai suarė, ant jo pasėjo pasėlius ir užtvėrė; kadangi jam nėra kitos galimybės patekti į savo mišką, todėl jis ant kelio užtvertą grandinę nutraukė ir keliu važiavo į mišką, tačiau į A. J. Č. žemę nevažiavo; šiuo metu tarp jo ir J. A. Č. dėl minėto kelio vyksta teisminiai ginčai (14 b. l.). Aplinkybę, kad tarp J. A. Č. ir J. M. vyksta nesutarimai dėl minėto kelio, patvirtina Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnės D. J. paaiškinimas, kad nesutarimai tarp J. A. Č. ir J. M. dėl kelio, vedančio į J. M. sodybą ir iš sodybos į mišką, jai yra gerai žinomi; ne kartą bendrauta, šį klausimą sprendė ir gamtos apsauga; J. A. Č. ne kartą yra baustas už užtvertus kelius; žino, kad šiuo metu tarp J. A. Č. ir J. M. dėl minėto kelio vyksta teisminiai ginčai; šiuo metu planuose kelias yra pažymėtas (15 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Rokiškio rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nagrinėjamos bylos (dėl žemės sklypų ribų nustatymo, taip pat sprendžiami klausimai dėl teisės akto, kuriuo ginčo kelias buvo įrašytas į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, panaikinimo) dėl ginčo kelio.

5.6. ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios bylos duomenys patvirtina, jog nesutarimų objektas yra ginčo kelias ir J. M. tikslas - pravažiuoti ginčo keliu, t. y. J. M. veiksmai nebuvo nukreipti į turto gadinimą. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių dėl ginčo kelio vyksta teisminis ginčas. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šios bylos duomenys leidžia teigti, kad J. M. veikoje nėra subjektyvaus požymio – kaltės, todėl nėra ir nusižengimų sudėties, numatytos ANK 115 ir 518 straipsniuose.

5.7. Atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną procedūra ir toks procesinis sprendimas turi būti atliekami, vadovaujantis ANK normomis. Šio Kodekso 591 straipsnis numato aplinkybes, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta (negali būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas), o pradėtoji (jei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas) turi būti nutraukta. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios aplinkybės, numatytos ATPK 591 straipsnio 1–9 punktuose, darančios administracinių nusižengimų teiseną negalimą. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju Institucija priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 punktu, o vėlesnis procesas (skundo pateikimas, skundo nagrinėjimas apylinkės teisme) vyko, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog ANK nėra numatyta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos tuo pagrindu, jog teisme yra nagrinėjama kita byla ir nuoroda į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą yra nepagrįsta, tačiau, įvertinus visetą bylos duomenų, ši aplinkybė nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

5.8. Esant tokioms aplinkybėms, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.