- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- eI-213-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01986-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Advokatai
- Jonas Sakalauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. U. ir advokatui Jonui Sakalauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Via sportas“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. Į-82 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus administracinių sprendimų, susijusių su statybos darbais (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – 2017 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. Į-82).
2) Panaikinti Departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. Į-83 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus administracinių sprendimų, susijusių su tvarkybos darbais (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – 2017 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. Į-83).
Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdo žemės kasimo darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 29 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-161229-00802 daugiabučiui gyvenamajam namui statyti (toliau – Statybos leidimas) ir Departamento Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPV-120 (toliau – Tvarkybos leidimas), suteikiančius teisę minėtame žemės sklype statyti daugiabutį gyvenamąjį namą.
Statybos leidimas buvo išduotas pagal statybos techninį projektą (Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas, numeris FLX 100-2016, parengimo metai 2016) (toliau – Techninis projektas).
Departamento Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. išdavė tvarkybos darbų projektavimo sąlygas Nr. TDV-100, 2016 m. gruodžio 5 d. suderino pareiškėjos užsakymu parengtą tvarkybos projektą ir 2016 m gruodžio 12 d. išdavė Tvarkybos leidimą. Išdavus Statybos ir Tvarkybos leidimus, buvo užbaigtos administracinės procedūros ir pareiškėjai suteikta teisė vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype.
Mano, kad, Departamento Vilniaus miesto skyriui priėmus ginčijamus administracinius sprendimus, kurių pagrindu buvo suderintas Techninis projektas ir išduotas Statybos leidimas, taip pat išdavus Tvarkybos leidimą, viešojo administravimo procedūros buvo užbaigtos, o Departamentas neteko teisės keisti ar naikinti savo tarpinius administracinius veiksmus ar sprendimus. Šiuo atveju Departamentas panaikino savo paties priimtus administracinius sprendimus, neturėdamas tam įgaliojimų.
Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2017 m. kovo 13 d. laikinosios komisijos išvada Nr. RG-13 (toliau – Išvada) surašyta pažeidžiant tvarką dėl komisijos narių privalomos kvalifikacijos, nes iš šią išvadą pasirašiusių asmenų tik du (D. Š. ir V. K.) yra atestuoti specialistai. Be to, komisija buvo sudaryta Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40, kuriame kaip vienas iš komisijos narių nurodytas A. V., tačiau Išvadą pasirašė minėtame įsakyme nenurodytas asmuo –V. Č.. Mano, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, nes iki ginčijamų įsakymų priėmimo nebuvo informuota apie laikinosios komisijos sudarymą, kitas su tuo susijusias procedūras, nebuvo kviesta į komisijos posėdžius, nebuvo informuota apie Išvadą, kurią gavo tik padavusi skundą teismui.
Teigia, kad ginčijamuose įsakymuose nenurodyta nei teisinių, nei faktinių motyvų, o vadovaujamasi Išvada kaip teisiniu ir faktiniu sprendimo priėmimo pagrindu, tačiau ji neatitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116 patvirtintų Departamento nuostatų (toliau – Nuostatai), todėl jos pagrindu priimti ginčijami įsakymai yra neteisėti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (duomenys neskelbtini), nustatė Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40 sudaryta laikinoji komisija, jos išvadomis remiantis buvo priimti ginčijami įsakymai.
Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 9 dalimi, 10 dalies 18–19 punktais, 23 straipsnio 10 dalies ir Departamento direktoriaus 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116 patvirtintų Departamento nuostatų 13.1–13.2, 13.4 papunkčių nuostatomis, gavęs laikinosios komisijos pateiktus duomenis, kad dėl tvarkybos ir statybos projektų klaidų bei Departamento Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų sprendimų iškilo vertingųjų savybių praradimo ir sužalojimo grėsmė, privalėjo stabdyti numatomus darbus, panaikindamas pavaldaus teritorinio skyriaus valstybės tarnautojų sprendimus ir taip užtikrindamas įstatymų, kitų teisės aktų vykdymą.
Šalies argumentai
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatė, kad statyba pareiškėjos valdomame sklype (duomenys neskelbtini), jau pradėta, o Statybos leidimas yra neteisėtai išduotas, todėl kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Tvarkybos darbų projektas, kuriam vykdyti išduotas leidimas buvo panaikintas Departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Į-83, yra sudedamoji statybos darbų projekto dalis. Teismui panaikinus Statybos leidimą, nebebus galimybės realizuoti ir tvarkybos darbų projektą, nes tvarkybos darbai yra numatyti pagal ginčijamą Statybos leidimą naujoje vietoje statomame pastate. Taigi, teismas, nagrinėdamas administracinę bylą dėl Departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymų Nr. Į-82 ir Nr. Į-83 pripažinimo negaliojančiais, pareiškėjos teisių apginti negalėtų, nes net patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad Nuostatų 7.3 papunktis netaikomas nagrinėjant skundą ir vykdant administracinę procedūrą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, o jis skirtas fundamentalioms nekilnojamojo kultūros paveldo ar kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemoms spręsti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylą nutraukti, nes ginčijami sprendimai yra tarpiniai. Galutinis sprendimas yra Statybos leidimas, kuris yra išduotas ir kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėjo, kad dėl komisijos narių pakeitimo įsakymai nebuvo priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl Departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. Į-82 ir 2017 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. Į-83 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,3402 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis.
Pareiškėja Žemės sklype vykdo statybos darbus pagal Statybos ir Tvarkybos leidimus, suteikiančius teisę statyti Žemės sklype daugiabutį gyvenamąjį namą ir kitus statinius.
Statybos leidimas išduotas pagal Techninį projektą. Statybos leidimas buvo išduotas ir Techninis projektas parengtas, be kita ko, remiantis pareiškėjos parengtais Gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniais pasiūlymais (toliau – Projektiniai pasiūlymai) (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2015 m. liepos 30 d. pritarimu Nr. 15-215PP, kuriuo pritarta gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniams pasiūlymams; Departamento Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. pritarimu Nr. 223-PP gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniams pasiūlymams), 2015 m. spalio 15 d. Departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais Nr. EV-837, kuriuose nustatyta, kad, Žemės sklype projektuojat gyvenamosios paskirties pastatus, būtina vadovautis minėtais su Departamentu suderintais Projektiniais pasiūlymais (toliau – Paveldosaugos reikalavimai), Departamento Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pritarimu (suderinimu) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui (toliau – 2016 m. gruodžio 23 d. pritarimas).
Departamento Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. išdavė tvarkybos darbų projektavimo sąlygas Nr. TDV-100 (toliau – Projektavimo sąlygos), 2016 m. gruodžio 5 d. suderino pareiškėjos užsakymu parengtą pastato (unikalus ob. kodas (duomenys neskelbtini)) tvarkybos projektą „Daugiabučiai gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Tvarkybos projektas) ir 2016 m. gruodžio 12 d. išdavė Tvarkybos leidimą.
Taigi, išdavus Statybos ir Tvarkybos leidimus, buvo užbaigtos administracinės procedūros ir pareiškėjai suteikta teisė vykdyti statybos darbus Žemės sklype.
Departamento direktorius 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. Į-54 sudarė laikinąją komisiją faktinėms aplinkybėms nustatyti dėl Departamento Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. pritarimo (suderinimo) Nr. 223-PP „Gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniams pasiūlymams“ ir Departamento Vilniaus skyriaus išduotų 2015 m. spalio 15 d. Paveldosaugos reikalavimų bei išvadoms pateikti. Nustatė šios sudėties laikinąją komisiją: R. K., A. M. (A. M.), V. P., R. Š.. Minėtu įsakymu sudaryta laikinoji komisija 2016 m. birželio 16 d. pateikė Departamento direktorei išvadą „Dėl faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo“, kurioje konstatavo, kad Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės L. Č. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pritarimas Projektiniams pasiūlymams, taip pat minėtos vyriausiosios specialistės parengti, o Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo V. K. 2015 m. spalio 15 d. patvirtinti Paveldosaugos reikalavimai bei 2015 m. rugsėjo 23 d. Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės L. Č. pritarimas detaliojo plano korektūrai sudarė sąlygas sunaikinti Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, pietvakarinės dalies vertingąją savybę: vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vietos – pastato vieta (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12385).
Departamento direktorius 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40 sudarė laikinąją komisiją visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ skunde nurodytoms aplinkybėms dėl galimų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimų įvertinti bei išvadoms pateikti. Nustatė šios sudėties laikinąją komisiją: A. S., D. Š., A. V., V. P. ir V. K..
Minėtu įsakymu sudaryta laikinoji komisija 2017 m. kovo 13 d. pateikė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Departamento Vilniaus skyrius, 2012 m. detaliojo teritorijų planavimo metu nepareikalavęs sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirtį pakeisti į konservacinę, o suderinęs projektinius pasiūlymus, išdavęs sąlygas detaliajam planui (duomenys neskelbtini) rengti ir pritaręs šiam detaliajam planui, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir sudarė galimybę užstatyti žemės sklypą ir kultūros paveldo objekto teritoriją pastatais, nesusijusiais su valstybės saugomo kultūros paveldo objekto ((duomenys neskelbtini)) specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga. Laikinoji komisija iš esmės pritarė Departamento direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. Į-54 sudarytos laikinosios komisijos 2016 m. birželio 16 d. išvadai ir papildė ją, kad buvo sudarytos prielaidos sunaikinti ne tik Vilniaus m. istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, pietvakarinės dalies vertingąją savybę – pastato vietą (duomenys neskelbtini), bet ir patį kultūros paveldo objektą – pastatą. Išvadoje laikinoji komisija Departamento direktorei, be kita ko, pasiūlė spręsti dėl Tvarkybos leidimo panaikinimo.
Ginčijamu 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Į-82 Departamento direktorius, vadovaudamasis Nuostatų 13.2, 13.4 papunkčiais, Išvada ir atsižvelgdamas į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 30 d. raštą Nr. (12.17E)-2D-4164 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40 sudarytos komisijos 2017 m. kovo 13 d. išvadų Nr. RG-13 ir šių išvadų pagrindu priimtų sprendimų“, pripažino negaliojančiais šiuos Departamento Vilniaus skyriaus administracinius sprendimus:
1) 2015 m. rugpjūčio 28 d. pritarimą Nr. 223-PP gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniams pasiūlymams.
2) 2015 m. sausio 15 d. išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. EV-837 gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), statybos projektui.
3) 2016 m. gruodžio 23 d. pritarimą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui.
Ginčijamu 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Į-83 Departamento direktorius, vadovaudamasis Nuostatų 13.2, 13.4 papunkčiais ir Laikinosios komisijos išvadomis, pripažino negaliojančiais šiuos Departamento Vilniaus skyriaus administracinius sprendimus:
1) 2016 m. gruodžio 1 d. išduotas tvarkybos darbų projektavimo sąlygas Nr. TDV-100.
2) Pastato (duomenys neskelbtini), tvarkybos projekto 2016 m. gruodžio 5 d. suderinimą Nr. 697.
3) 2016 m. gruodžio 12 d. leidimą Nr. LPV-120 atlikti kultūros paveldo statinio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbus.
Pareiškėja teigia, kad Išvada surašyta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, nes ją pasirašė netinkamos sudėties komisijos nariai, o iš pasirašiusių asmenų tik du (D. Š. ir V. K.) yra atestuoti specialistai.
Kaip minėta, ginčijami įsakymai priimti remiantis iš esmės Išvada, kuri yra jų motyvuojamoji dalis, todėl, tikrinant ginčijamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia vertintina, ar Departamentas neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, ar veikė pagal jam priskirtą kompetenciją.
Pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi 2015 m. balandžio 8 d. – 2017 m. birželio 10 d., t. y. priimant ginčijamus įsakymus) 7.3 papunktį, Departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę pagal Departamento kompetenciją sudaryti komisijas, tarybas ar darbo grupes. Ne mažiau kaip pusę nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemoms spręsti sudaromų komisijų, tarybų ar darbo grupių narių atitinkamai turi sudaryti atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratoriai. Pagal Nuostatų 13.4 papunktį, Departamento direktorius leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi.
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad Nuostatų 7.3 papunktis netaikomas nagrinėjant skundą ir vykdant administracinę procedūrą pagal Viešojo administravimo įstatymą, o jis skirtas fundamentalioms nekilnojamojo kultūros paveldo ar kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemoms spręsti.
Pažymėtina, kad Departamento direktorius, priimdamas 2016 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. Į-54 ir 2017 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. Į-40, kuriais buvo sudarytos laikinosios komisijos anksčiau minėtoms išvadoms pateikti, vadovavosi Nuostatų 7.3 ir 13.14 papunkčiais. Taigi, darytina išvada, kad, priėmus įsakymą, vadovaujantis 7.3 papunkčio nuostatomis, pastarosios taikytinos visos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išvadą, kurios pagrindu priimti ginčijami įsakymai, pasirašė A. S., D. Š., V. K., V. P. ir V. Č., tačiau V. Č. Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40 nebuvo įtrauktas į laikinosios komisijos sudėtį šiai Išvadai pateikti. Įsakymas dėl nario pakeitimo priimtas nebuvo.
Nuostatų 7.3 papunktyje imperatyviai nustatytas reikalavimas, kad ne mažiau kaip pusę nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemoms spręsti sudaromų komisijų, narių atitinkamai turi sudaryti atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratoriai.
Tiek 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. Į-54, tiek 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40 laikinosios komisijos buvo sudarytos dėl paties nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kilusiems klausimams išspręsti. Taigi, ne mažiau kaip pusę sudarytos komisijos narių turėjo būti atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratoriai.
Iš viešai skelbtino atestuotų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų sąrašo (http://www.kpd.lt/uploads/atestuoti.pdf) matyti, kad iš Išvadą pasirašiusių 5 asmenų tik 2 (D. Š. ir V. K.) yra atestuoti specialistai.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. birželio 16 d. išvadą, kuriai laikinoji komisija Išvadoje iš esmės pritarė, pasirašė R. A., V. P. ir R. Š., nors R. A. Departamento direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. Į-54 nebuvo įtrauktas į laikinosios komisijos sudėtį šiai išvadai pateikti. Iš šią išvadą pasirašiusių asmenų nė vienas nėra atestuotas specialistas. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad sudarant minėtas komisijas buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos dėl komisijų sudėties ir kvalifikacinių reikalavimų.
Toliau vertinant ginčijamų įsakymų teisėtumą, aktuali Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 1–liepos 1 d.) 27 straipsnio 28 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Taigi, ši įstatymo nuostata nustato, kad viešojo administravimo subjektas savo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus gali pasinaikinti iki statybos leidimo išdavimo, t. y. kol neužbaigta statybos leidimo išdavimo procedūra.
Nagrinėjamu atveju Statybos leidimas, kuris šiuo metu ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-1752-592/2018, išduotas 2016 m. gruodžio 29 d., o ginčijamas 2017 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. Į-82, kuriuo pripažinti negaliojančiais tarpiniai Departamento Vilniaus skyriaus sprendimai, reikalingi Statybos leidimui išduoti, priimtas 2017 m. balandžio 12 d., t. y. po to, kai buvo užbaigta statybos leidimo išdavimo procedūra. Vadinasi, Departamentas, jį priimdamas, veikė ultra vires (liet. viršijant įgaliojimus).
Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-159 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2014 „Tvarkybos darbų projektavimo sąlygų išdavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) 23 punktą, projektavimo sąlygos netenka galios, jeigu: nustatoma, kad jos išduotos nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų (23.1 papunktis), nustatoma, kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios Projektavimo sąlygos negalėjo būti išduotos arba dėl kurios buvo nustatyti neteisingi (klaidingi) ar ne visi būtini paveldosaugos reikalavimai (23.2 papunktis), per 2 metus nuo Projektavimo sąlygų gavimo dienos nebuvo išduotas leidimas atlikti tvarkybos darbus (23.3 papunktis), išaiškėja naujos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, pasikeičia kultūros paveldo objekto teisinis statusas ar paveldosaugos reikalavimai, darantys įtaką planuojamiems tvarkybos darbams (23.4 papunktis), pagal Taisyklių reikalavimus išduodamos naujos Projektavimo sąlygos (23.5 papunktis). Pagal šių Taisyklių 24 punktą, Taisyklių 23.1, 23.2, 23.4 ir 23.5 papunkčiuose nurodytais atvejais Projektavimo sąlygos pripažįstamos netekusiomis galios jį išdavusios už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos vadovo raštišku sprendimu iki leidimo atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo.
Projektavimo sąlygos išduotos 2016 m. gruodžio 1 d. Tvarkybos leidimas išduotas 2016 m. gruodžio 12 d. Ginčijamu 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Į-83 Projektavimo sąlygos pripažintos negaliojančiomis, t. y. jau po to, kai buvo užbaigta Tvarkybos leidimo išdavimo procedūra, nors minėtų Taisyklių 24 papunktyje nustatyta, kad Projektavimo sąlygos atitinkamais atvejais pripažįstamos netekusiomis galios iki Tvarkybos leidimo išdavimo.
Pagrindinis (turintis prioritetinę reikšmę) viešojo administravimo principas yra įstatymo viršenybės principas, kuris suponuoja viešojo administravimo subjekto besąlygišką laikymąsi (būtinumą laikytis) nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1933-143/2016). Taigi, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, o pagal 3 punktą – neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
LVAT, aiškindamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-502/2018).
Byloje nustatyti procedūriniai pažeidimai (pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos dėl komisijų sudėties ir kvalifikacinių reikalavimų, ginčijamus įsakymus priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas) laikytini esminiais, nes tikėtina, kad jie buvo priimti nepagrįstai, todėl naikintini, o pareiškėjos skundas tenkintinas.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismo sprendimu šis prašymas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ skundą patenkinti.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. Į-82 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus administracinių sprendimų, susijusių su statybos darbais (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiais“.
Panaikinti Departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. Į-83 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus administracinių sprendimų, susijusių su tvarkybos darbais (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiais“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.