Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gindulių vėjas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Gindulių vėjas“ dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimo ir įmokų perskaičiavimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2015-07-29 visuotinio bendrijos narių susirinkimo 3-uoju klausimu priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti visas įmokas nuo 2015-08-01, vadovaujantis atsakovės 2015-05-20 visuotinio bendrijos narių susirinkimo 1-uoju klausimu priimtu sprendimu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2015-07-29 visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas 3-uoju klausimu, buvo nuspręsta, kad visų įmokų dydžiai tiek bendrijos nariams, tiek ne bendrijos nariams nuo 2015-08-01 nustatomi lygiomis dalimis ir skirstomi tarp 28 žemės sklypų savininkų, kuriuose stovi namai. Ieškovė mano, kad sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja bendrijos įstatams ir CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatoms, jog bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad bendro turto išlaikymo pareiga priklauso nuo bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Bendrijos įstatų 67 punkte numatyta, kad įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, bendrijos įmokos negali būti skirstomos lygiomis dalimis, o turi būti skirstomos proporcingai asmenų turimai turto daliai. Iki ginčijamo sprendimo galiojusi įmokų mokėjimo tvarka, kuri buvo nustatyta 2015-05-20 sprendimu, nors ir nėra visiškai tiksli, tačiau labai artima įstatymo ir įstatų nuostatoms, nebuvo užginčyta, todėl panaikinus ginčijamą sprendimą turi būti taikoma visą laikotarpį, kol nebus nuspręsta kitaip. Kadangi bendrija šiuo metu taiko neteisėtą įmokų skaičiavimo tvarką, ji turi būti įpareigota perskaičiuoti įmokas pagal 2015-05-20 sprendimą už visą laikotarpį nuo 2015-08-01.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-23 sprendimu ieškinį tenkino: panaikino atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gindulių vėjas“ 2015-07-29 visuotinio bendrijos narių susirinkimo 3-uoju klausimu priimtą sprendimą ir įpareigojo atsakovę perskaičiuoti visas įmokas nuo 2015-08-01, vadovaujantis atsakovės 2015-05-20 visuotinio bendrijos narių susirinkimo 1-uoju klausimu priimtu sprendimu.Teismas nurodė, jog posėdžio metu bendrijos pirmininkė J. V. ir buvęs bendrijos pirmininkas S. B., aiškindami bendrijos įstatų 67 punktą, nurodė, jog įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, pripažino, jog įmokos vadovaujantis šia nuostata turėtų būti skirstomos proporcingai gyvenamųjų namų naudingam plotui. Bendrijos pirmininkė J. V. sutiko su ieškovės argumentais, kad 2015-07-29 priėmus sprendimą, kai įmokos apskaičiuojamos neatsižvelgiant į gyvenamojo namo naudingąjį plotą, o nustatomos visiems po lygiai, įmokos ieškovei žymiai padidėjo. Pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnį, 4.86 straipsnio 1 dalį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Proporcingumo principas reiškia, kad buto savininkas prie bendro turto naudojimo ir priežiūros išlaidų privalo prisidėti proporcingai savo daliai bendrame turte. Taigi mokėjimai, būtini bendro turto išlaikymui ir priežiūrai, turi būti nustatomi vadovaujantis proporcingumo, o ne lygiavos principu. Tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad išlaidos buvo paskirstytos vadovaujantis lygiavos principu, todėl bendrijos sprendimo punktas, numatantis įnašus aplinkos tvarkymui rinkti iš kiekvieno buto savininko po lygiai, prieštarauja Civilinio kodekso 4.76 straipsniui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą ir ieškinį atmesti.Atsakovė nurodo, jog pagal Civilinio kodekso nuostatas proporcingumas siejamas būtent su asmens nuosavybės teisės dalimi bendrame daikte. Šiuo atveju atsakovės administruojamame kvartale esančių žemės sklypų savininkų nesieja jokia bendroji dalinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, jog priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į bendrijos nario dalį bendrojoje nuosavybėje, nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis.Šiuo atveju vienintelis turtas, kuris sieja kvartale turtą turinčius asmenis, yra pati atsakovė, kaip juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso kvartale esantys bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas ir inžinerinės sistemos. Nesant jokio bendrai asmenimis priklausančio nekilnojamojo turto, svarbu nustatyti, kokia yra kiekvieno turtą kvartale turinčio asmens teisių apimtis atsakovės, kaip juridinio asmens, kuriam priklauso kvartale naudojamas nekilnojamasis turtas, atžvilgiu. Ieškovė pripažino, jog bendrai naudojamas turtas buvo kuriamas visų savininkų mokant įmokas lygiomis dalimis. Nepriklausomai nuo to, kad galiausiai sukurtas turtas buvo įregistruotas bendrijos vardu, yra pagrindas teigti, kad kiekvienas savininkas įgijo vienodas teises ir pareigas į bendrai naudojamą turtą per bendriją, kaip juridinį asmenį. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo spręsti, kad su šiuo turtu susijusias pareigas savininkai turėtų vykdyti kitokia tvarka.Bendrijos įstatų 67 punktas negali būti taikomas, nes proporcingumas nustatomas pagal asmens turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kurios šiuo atveju nėra.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti registruojamas bendrijos sukurtas objektas, skirtas bendrijos poreikiams tenkinti. Jei toks turtas ir įregistruojamas bendrijos vardu, jis vis tiek yra laikomas visų administruojamos teritorijos savininkų bendrąja daline nuosavybe, kadangi yra sukuriamas iš jų lėšų ir skirtas jiems naudoti. Taigi tokiu atveju taikomos Civilinio kodekso 4.76 straipsnio ir 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatos. Įstatų 67 punktas, kuris numato, kad įmokų dydis nustatomas proporcingai savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, lemiamos reikšmės šiame ginče neturi, nes byloje nesprendžiamas klausimas dėl proporcingumo principo taikymo būdo. Šis punktas tik dar kartą patvirtina, jog ir patys Bendrijos įstatai numato proporcingumo, o ne lygiavos principą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gindulių vėjas“ įregistruota 2011-10-28, jos veiklos tikslai – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namus, jų inžinerinę įrangą ir įrengimus bei jiems priskirtus žemės sklypus, organizuojant valdymą ir priežiūrą; atstovauti bendrijos interesams; tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai – bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija; lėšų kaupimas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui; priskirto žemės sklypo tvarkymas; bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas; kitų bendrų teisėtų interesų gynimas ir apsauga. Nekilnojamojo turto registro duomenimis GNSB „Gindulių vėjas“ nuosavybės teise įregistruoti vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai, esantys (duomenys neskelbtini). Bendrija administruoja 21 žemės sklypą, ant kurių pasatyti namai. Bendrijoje yra 28 butų savininkai – kai kuriuose sklypuose yra dviejų bei trijų butų patalpos. Bendrijos vardu įregistruotas turtas buvo sukurtas visų bendrijai priklausančių žemės sklypų savininkų piniginėmis įmokomis. Turtu naudojasi visi žemės sklypų savininkai ir moka įmokas administravimo išlaidoms, kaupiamajam fondui, gatvės apšvietimui.Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2015-07-29 įvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu trečiuoju klausimu priimto sprendimo, kad visiems bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams įmokų dydžiai nustatomi lygiomis dalimis. Ieškovė teigia, jog įmokos turėtų būti skaičiuojamos vadovaujantis proporcingumo principu.Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.Taigi akivaizdu, jog bendrijos tikslas – bendrijos narių bendrųjų poreikių tenkinimas. Šiuo atveju bendrija „Gindulių vėjas“ buvo įsteigta 21 žemės sklypo savininkų bendriesiems poreikiams tenkinti. Toks bendrijos veiklos tikslas numatytas ir bendrijos įstatuose. 2015-08-21 sudarytame bendrojo naudojimo objektų apraše prie bendrai naudojamų objektų priskirti bendrojo naudojimo objektų apšvietimo įrengimai, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, technologiniai vamzdynai, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypas. Šių objektų nuosavybės teisė įregistruota bendrijos vardu. Šalys neginčijo, jog nurodytas turtas buvo sukurtas visų bendrijai priklausančių žemės sklypų savininkų piniginėmis įmokomis.Bendrija veikia pagal 2011-10-25 notaro patvirtintus Bendrijos įstatus. Nagrinėjamai situacijai aktualus Bendrijos įstatų 12 punktas, kuris numato, jog bendrijos narių registravimo knygoje nurodomas savininko vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas ir data bei plotas, ir turto dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat įstojimo į bendriją bei išstojimo iš jos data; 67 punktas, esantis skyriuje, reglamentuojančiame tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarką, ir numatantis, jog įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje; 28.7 punktas, pagal kurį bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Taigi įstatuose aiškiai įtvirtintas proporcingumo principas. Ieškovės nuomone, ginčijamas sprendimas, numatantis, jog visiems bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams įmokų dydžiai nustatomi lygiomis dalimis, prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms ir GNSB „Gindulių vėjas“ bendrijos įstatų 67 punktui. Kolegija iš esmės sutinka su šiais ieškovės argumentais. Visiškai akivaizdu, jog šiuo atveju įstatuose yra numatyta kitokia išmokų skaičiavimo tvarka, taigi visuotinio susirinkimo priimtas sprendimas prieštarauja Bendrijos įstatams ir negali būti laikomas teisėtu.Visgi pažymėtina, jog pagal įstatus nėra aiški dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tvarka. Nors pagal anksčiau minėtą 12 punktą bendrijos narių registravimo knygoje turėtų būti nurodyta nario dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau GNSB „Gindulių vėjas“ narių registracijos žurnale jų turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta. Įstatų 67 punkte numatyta, jog įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje. Siekiant įgyvendinti šią nuostatą bendrijos visuotinio susirinkimu metu 2015-05-20 buvo priimtas sprendimas, jog mokesčiai skaičiuojami proporcingai savininkams nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto naudingajam plotui. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu bendrijos pirmininkė J. V. ir buvęs bendrijos pirmininkas S. B., aiškindami bendrijos įstatų 67 punktą, išreiškė poziciją, jog įmokos vadovaujantis šia nuostata turėtų būti skirstomos proporcingai gyvenamųjų namų naudingajam plotui. Taigi iš esmės bendrijos atstovai sutiko, jog įmanoma nustatyti proporcingumo principą atitinkančią tvarką, o pagal naujai nustatytą tvarką įmokos skirstomos pažeidžiant įstatų nuostatas. Bendrijos steigimas ir dalyvavimas joje yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas jiems priklausančios dalinės nuosavybės (pastato bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių pastato konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės technikos ir kt.) valdymo būdas. Remiantis DNSBĮ 7 straipsnio 1 dalimi bendrijos įstatuose, be kita ko, reglamentuojamos bendrijos narių teisės ir pareigos, susijusios su jų dalyvavimu bendrijoje ir jos valdymu: butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos, bendrijos narių visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką, balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka, kai bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai, ir kt. Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje (DNSBĮ 7 straipsnio 1 dalis), juo individualizuojamas bendrijos, kaip juridinio asmens, subjektiškumas. Kolegijos nuomone, šiuo atveju siekiant įteisinti ieškovės ginčijamą bendrijos narių susirinkimo poziciją arba nustatyti aiškesnę proporcingumo principo taikymo tvarką būtina keisti arba tikslinti įstatų nuostatas.Vienas iš pagrindinių atsakovės argumentų yra tas, jog Bendrijos įstatų 67 punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes proporcingumas nustatomas pagal asmens turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kurios šiuo atveju nėra. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Kaip jau minėta, 2015-08-21 sudarytas bendrojo naudojimo objektų apraše prie bendrai naudojamų objektų priskirti bendrojo naudojimo objektų apšvietimo įrengimai, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, technologiniai vamzdynai, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypas. Nors šių objektų nuosavybės teisė įregistruota bendrijos vardu, šalys neginčijo, jog nurodytas turtas buvo sukurtas visų bendrijai priklausančių žemės sklypų savininkų piniginėmis įmokomis. Tai patvirtina ir į bylą pateikti keli su kai kurių sklypų savininkais pasirašyti susitarimai, jog savininkas įsipareigoja mokėti gatvės įrengimui skirtas tikslines įmokas bei kas mėnesį mokėti administravimo ir kaupiamojo fondo įmokas atsižvelgiant į sklypo plotą. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju tam tikrus objektus savininkai naudoja bendrai, šie objektai sukurti jų lėšomis, todėl būtų neteisinga abstrahuotai teigti, kad neįmanoma taikyti proporcingumo principo. Tuo labiau, kad tvarka, kai mokesčiai buvo apskaičiuojami proporcingai turimam naudingajam plotui, kurį laiką jau buvo taikoma.Visgi siekiant išvengti tolesnių nesutarimų, bendrija turėtų tikslinti įstatus, kad būtų aišku, kaip konkrečiai taikyti Bendrijos įstatų 67 punktą, jog įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, arba galėtų būti inicijuojama įstatų keitimo procedūra.Nurodytais motyvais kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimo punktas, numatantis įnašus aplinkos tvarkymui rinkti iš kiekvieno buto savininko po lygiai, prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 300 Eur. Ši bylinėjimosi išlaidų suma, atmetant apeliacinį skundą, ieškovei priteistina iš atsakovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei V. J. iš atsakovės GNSB „Gindulių vėjas“ priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.