Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 25S228515 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: i) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); ii) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); iii) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; iv) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad bijo grįžti į kilmės valstybę dėl baudžiamojo persekiojimo dėl priklausymo partijai (duomenys neskelbtini), persekiojimo veiksmų dėl jo priklausymo LGBTQI+ bendruomenei.

2.2. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 25S52653, kuriuo nusprendė: i) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); ii) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); iii) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į (duomenys neskelbtini); iv) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.3. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52653; 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT). 2025 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2044-1188/2025 (toliau – ir LVAT sprendimas) LVAT nusprendė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, be kita ko, panaikino Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52653 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

2.4. Atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, jį argumentuodamas iš esmės tapačiais argumentais, kaip ankstesniame, LVAT sprendimu panaikintame, sprendime.

2.5. Sprendime, atsižvelgęs į tai, kad prieglobsčio prašytojas pasakojo apie trečią baudžiamąją bylą, tačiau jis nepateikė įrodymų apie šią baudžiamąją bylą, atsakovas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie šią bylą yra neišsamus, nedetalus ir bendro pobūdžio, kad jo pasakojime yra prieštaravimų, todėl mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai iškėlė (grasino iškelti) prieglobsčio prašytojui naują baudžiamąją bylą. Ši pasakojimo dalis buvo laikoma nenustatytu faktu ir nebuvo vertinama sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjo pasakojimo dalis apie iškeltas baudžiamąsias bylas dėl neteisėto medžių ir krūmų kirtimo ir dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo turėjo būti vertinama pareiškėjo naudai.

2.6. Pareiškėjo pasakojimas dėl baimės patirti sunkaus pobūdžio persekiojimą, pasireiškiantį sunkaus fizinio smurto ar baudžiamojo persekiojimo forma, dėl buvimo ne tik opozicinės partijos nariu, bet ir LGBTQI+ bendruomenės nariu, turėjo būti vertinama kumuliatyviai, ir, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, pripažinta kaip labiau tikėtina nei netikėtina grėsme.

2.7. LVAT sprendimu ankstesnis atsakovo sprendimas panaikintas LVAT konstatavus, kad „atsakovas naujausios informacijos apie kilmės šalį nesurinko ir jos vertinimo neatliko (Sprendime nevertintas įstatymas dėl (duomenys neskelbtini), taip pat nėra vertinimo dėl asmenų, priklausančių seksualinei mažumai ir opozicinei partijai, persekiojimo po (duomenys neskelbtini) rinkimų). <...> Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo Sprendimas nelaikytinas tinkamai motyvuotas“.

2.8. Atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą neįvykdė LVAT įpareigojimo, kadangi naujai priimto Sprendimo argumentai iš esmės identiški, o kilmės valstybės informacija, kuri LVAT sprendimu pripažinta kaip nepakankama ir neatitinkanti teisiniame reguliavime nustatytų reikalavimų, papildyta vos keliomis pastraipomis. Atsakovui tinkamai neįvykdžius LVAT įpareigojimo, liko neįvertinta pareiškėjo baimė patirti sunkaus pobūdžio persekiojimo veiksmus dėl savo turimos seksualinės orientacijos bei politinių pažiūrų.

2.9. Priešingai nei nurodė atsakovas, tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas, jeigu jis bus nuteistas už kriminalinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme dėl priklausymo LGBTQI+ bendruomenei, patirs kankinimus, nežmonišką elgesį ar jo orumo pažeminimą tokio lygio, koks yra numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje, t. y., jis tenkina papildomos apsaugos suteikimo sąlygas.

2.10. Atsižvelgiant i? tai, kad atsakovas padare? nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ir / ar papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo ir Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintas, Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui atvykti i? Lietuvos Respublika?.

2.11. Taigi, atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausima?, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualia? situacija?, nenustatė visu? aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotina? išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Todėl atsakovo Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi ji? priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvu? visu? aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTI?) 91 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo pasakojimui apie tariamus (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų grasinimus jam iškelti naują baudžiamąją bylą, turėjo būti taikoma abejonės privilegija. Pareiškėjo pasakojimas apie pareigūnų grasinimus iškelti naują baudžiamąją bylą turi esminių prieštaravimų. Pareiškėjo pasakojimas buvo labai neinformatyvus, nedetalus ir skurdus. Todėl šiai pareiškėjo pasakojimo daliai neturi būti taikoma abejonės privilegija. Atkreipia dėmesį, kad kai nustatoma, jog asmeniui nėra taikoma abejonės privilegija, jis turi kiekvieną aplinkybę, kiekvieną pasakojimo dalį įrodyti ir patvirtinti rašytiniais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas rašytiniu dokumentu įrodė tik vieną pasakojimo aplinkybę, nesuponuoja, kad toks dokumentas patvirtina ir kitas jo pasakojimo dalis.

4.3. Pareiškėjo nurodoma kilmės valstybės informacija, kurią jis jau nurodė apeliaciniame skunde dėl 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52653, pagrindžia iš esmės bendrą situaciją jo kilmės valstybėje apie jam kilusį pavojų. Pareiškėjas niekaip nepaaiškino, kaip nurodoma bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę yra individualiai susijusi su juo. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad, atsižvelgus į tai, jog (duomenys neskelbtini) valdžia nepersekioja asmenų, kurie priklauso seksualinėms mažumoms, į tai, kad pagal atliktus tyrimus nustatyta, jog LGBTQI+ asmenims yra „komfortiška“ gyventi miestuose, darytina išvada, jog jeigu pareiškėjas grįš į kilmės valstybę, tai, tikėtina, jis nebus persekiojamas dėl to, kad priklauso seksualinei mažumai.

4.4. Vertinant LGBTQI+ bendruomenės narių (duomenys neskelbtini) riziką būti persekiojamiems, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro vadovo ir tarptautinių bei nacionalinių teismų praktika, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tai, kad seksualinė orientacija yra savybė, kuria remiantis galima nustatyti asmens priklausymą tam tikrai socialinei grupei, taip pat tai, kad tarptautinės apsaugos prašytojo kilmės valstybės teisės aktuose yra kriminalizuoti homoseksualiniai veiksmai ir už juos nustatytos bausmės, savaime nėra laikoma persekiojimo veiksmais, kaip jie suprantami pagal 1951 m. liepos 27 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas.

4.5. Nagrinėjant pirmą pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo nustatyta, kad jis priklauso LGBTQI+ bendruomenei, tačiau nenustatyta jokių individualių aplinkybių, kad tikėtinas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) asmeniškai taikytųsi į jį dėl paklausymo šiai bendruomenei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra individualių su pareiškėju susijusių faktinių aplinkybių, kurios suponuoja didesnę nei vien teorinę ar hipotetinę tikimybę susidurti su persekiojimu, dėl ko pagrįstai konstatuota, kad jo baimė patirti persekiojimą yra paremta bendra padėtimi kilmės valstybėje.

4.6. Migracijos departamentas, šalindamas LVAT sprendime nustatytus trūkumus, surinko papildomą kilmės valstybės informaciją apie įstatymą dėl (duomenys neskelbtini), kuris uždraudė tos pačios lyties asmenų santuokas, lyties keitimo operacijas, neheteroseksualių asmenų vaikų įvaikinimą, renginius, skatinančius tos pačios lyties santykius, ir uždraudė mokyklose bei žiniasklaidoje dalytis informacija, kuri galėtų būti interpretuojama kaip „tos pačios lyties santykių propaganda“. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nurodomas įstatymas, kaip nors ribotų ar pažeistų pareiškėjo teises. Pareiškėjas iš esmės nenurodė, kad jis siekė sudaryti santuoką su tos pačios lyties atstovu, pakeisti lytį, įvaikinti vaikus su tos pačios lyties atstovu ir kt. Taigi, (duomenys neskelbtini) tos pačios lyties santykiai privačioje erdvėje nėra kriminalizuoti, taip pat nėra duomenų, kad valstybė šiuo pagrindu persekiotų LGBTQI+ bendruomenės narius. Byloje nebuvo nustatyta bei įrodyta faktinė aplinkybė, kad kilmės valstybėje LGBTQI+ asmenys vien dėl savo orientacijos ipso facto (savaime) susidurtų su tokio lygio šių asmenų teisių pažeidimais (t. y. jie būtų baudžiami, jiems būtų veiksmingai taikoma baudžiamoji atsakomybė ar kt.), kurie prilygtų šių asmenų persekiojimui.

4.7. Pareiškėjo teiginiai dėl papildomos apsaugos nesuteikimo grindžiami selektyvia kilmės valstybės informacija, ignoruojant pareiškėjo individualią situaciją. Pareiškėjas nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, kad pagal surinktą informaciją tikėtina, jog pareiškėjas, jeigu jis bus nuteistas už kriminalinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, nepatirs kankinimų, nežmoniško elgesio ar jo orumo žeminimo tokio lygio, koks yra numatytas Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

4.8. Sprendimo dalys dėl išsiuntimo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo C.SIS II buvo priimtos įvertinus visas su pareiškėju susijusias aplinkybes (neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje, nesulaukęs teismo sprendimo dėl savo pirmojo prieglobsčio prašymo, neteisėtai pasišalino iš Lietuvos, socialiniai – ekonominiai ir šeimyniniai ryšiai (neturi) ir kt.). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, tikėtina, jog antrą kartą atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl jo atžvilgiu yra taikytina 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei jam nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti. Sprendžiant dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į C.SIS II buvo įvertintos tiek Įstatymo, tiek Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), tiek 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) nuostatos, todėl Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.

Šalies argumentai

6.1. 2021 m. sausio 1 d. pareiškėjas atvyko į VSAT Vilniaus oro uosto užkardą ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo savo netradicine seksualine orientacija bei tuo, kad yra persekiojamas dėl politinių motyvų kilmės šalyje.

6.2. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 22S59573 nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimu konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, todėl, kad jis yra homoseksualus, jo pasakojimai apie grasinimus bei sulaikymus vertintini kritiškai, prieglobsčio prašytojo istorija, kuria jis grindžia prieglobsčio prašymą (jį persekioja dėl politinių motyvų ir jis negalės užsiimti verslu) dėl nustatytų trūkumų vertinama kritiškai bei nelaikytina patikimu įrodymu ir dėl to savaime nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

6.3. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 22S59573 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6.4. Skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo duomenimis, pareiškėjas, apskundęs 2022 m. sausio 20 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S59573, nesulaukęs teismo sprendimo, neteisėtai pasišalino iš Lietuvos ir buvo perduotas Lietuvos Respublikai 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamento) 18 straipsnio 1 dalies b punktu nustatytu pagrindu iš Prancūzijos Respublikos.

Šalies argumentai

6.7. 2024 m. birželio 10 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas priklauso opozicinei (duomenys neskelbtini) partijai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė paaiškinimus apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje: nurodė, kad Europos Sąjungos šalyse jam paaiškinta, jog vienintelė pagal Dublino konvenciją prašymą prieglobsčiui priimti yra Lietuva. Jis yra opozicinės partijos narys, taip pat priklauso LGBTQI+ socialinei grupei. Po valdžios pasikeitimo (duomenys neskelbtini). Jie vėl pradėjo jo ieškoti. Buvo skambinta jo žmonai grasinant, telefono numeriai buvo iš (duomenys neskelbtini). Žmona skambinantiems asmenims paaiškino kad jis ten negyvena. Telefonu žmona informavo, kad prie jų namo budi baltos spalvos Škoda modelio automobiliai, kuriais naudojasi spec. tarnybos, nes jį grobė šių modelių mašinomis. Prieš mėnesį skambino paskutinį kartą, po to jis nusprendė važiuoti į Lietuvą ir pakartotinai paprašyti prieglobsčio, dėl to jis negali grįžti į tėvynę. Pareiškėjas prašė Lietuvos Respublikoje suteikti bent laikiną gyvenimą.

6.8. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė laisvos formos prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė „<...> Mane persekioja (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba, kaip ir anksčiau, mano buvusi žmona <...> per „WhatsApp“ programą informavo mane, kad sulaukė skambučių, kuriuose jos klausiama apie mano buvimo vietą. Ne kartą prie savo namų ji yra pastebėjusi baltos spalvos „Škoda“ automobilius, (duomenys neskelbtini).

6.9. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 24S142443 nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus.

6.10. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 26 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurios tikslas buvo surinkti visą informaciją, reikalingą paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimui. Pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje – atsirado naujos aplinkybės dėl situacijos kilmės šalyje, pradėta nauja represijų arba banga, per „WhatsApp“ žmona pasakė, kad vykdomas namų stebėjimas, net beldėsi į duris; jie gali paimti žmogų ir sumušti. Pareiškėjas yra didžiausios opozicinės partijos (duomenys neskelbtini) narys. Jis negali grįžti į savo kilmės valstybę nes prieš jį yra užvestos baudžiamosios bylos, jis priklauso LGBTQI+ bendruomenei. Nacionalinės partijos nariai norėjo, kad pareiškėjas su jais bendradarbiautų, teiktų informaciją apie partijos narius, pareiškėjui net grasino nužudymu. (duomenys neskelbtini) saugumo darbuotojai pareiškėjui ant galvos uždėdavo maišą ir gatvėje jį vogdavo, tai buvo 3 metų laikotarpyje, nuo (duomenys neskelbtini) jis pabėgo. Pareiškėjas iš saugumo darbuotojų taip pat patyrė psichologinį spaudimą, jį laikydavo rūsyje po 6 – 8 valandas, rodydavo filmuotą medžiagą iš pareiškėjo intymaus gyvenimo. Pareiškėjo kilmės valstybėje aktyvistai būdavo mušami gatvėje. Prieš pareiškėją yra 2 baudžiamosios bylas, o kai buvo iškelta 3 byla pareiškėjas pabėgo.

6.11. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 25S52653 nusprendė: i) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); ii) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); iii) pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į (duomenys neskelbtini); iv) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; v) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtu sprendimu konstatuota, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresiantis persekiojimas (jam yra iškeltos baudžiamosios bylos dėl neteisėto medžių ir krūmų kirtimo ir dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo) nėra susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšis tarp persekiojimo ir konvencinių priežasčių nėra nustatytas ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

6.12. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52653 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-9699-595/2025 pareiškėjo skundas atmestas. LVAT 2025 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2044-1188/2025 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52653 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. LVAT minėtu sprendimu konstatavo, kad atsakovas naujausios informacijos apie kilmės šalį nesurinko ir jos vertinimo neatliko (Sprendime nevertintas įstatymas dėl (duomenys neskelbtini), taip pat nėra vertinimo dėl asmenų, priklausančių seksualinei mažumai ir opozicinei partijai, persekiojimo po (duomenys neskelbtini) rinkimų). Atsižvelgdamas į tai, LVAT darė išvadą, kad atsakovo sprendimas nelaikytinas tinkamai motyvuotu.

6.13. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priėmė skundžiamą Sprendimą.

17. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti.

18. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18.1. Persekiojimas pagal Tvarkos aprašą ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros praktinį vadovą nėra konstatuojamas vien deklaratyviai, o tik tada, kai nustatomi konkretūs elementai: reali žala, jos pobūdis, galimas vykdytojas, jam prieinamos priemonės ir tikėtinas tokių veiksmų poveikis asmeniui. Tik esant šiems elementams, atskiri veiksmai ar jų visuma gali būti vertinami kaip pasiekiantys persekiojimo lygį. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, pripažindamas faktines aplinkybes (pareiškėjo priklausymą politinei partijai (duomenys neskelbtini) ir LGBTQI+ bendruomenei), atliko rizikos vertinimą ir nenustatė, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjui kiltų reali žala ar grėstų veiksmai, kurie savo pobūdžiu, dažnumu ar pasekmėmis galėtų būti laikomi persekiojimu. Kitaip tariant, nebuvo identifikuotas nė vienas veiksnys, kuris pats savaime sukurtų persekiojimo riziką.

18.2. Pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu sutampa su Migracijos departamento vertinimu – konstatuota, kad nei vienas iš pareiškėjo nurodytų motyvų nesukelia persekiojimo grėsmės. Todėl šių pagrindų vertinimas kartu savaime negali pakeisti galutinio rezultato, jei nėra nustatyta nė vieno veiksnio, galinčio sukelti persekiojimą. Priemonių sankaupa gali lemti persekiojimą tik tuomet, kai atskiri veiksmai turi realų neigiamą poveikį asmens teisių apsaugai; vien tik formali aplinkybių suma, nesant realios žalos rizikos, tokio poveikio nesukuria.

18.3. Tam, kad Migracijos departamentas galėtų įvertinti, kaip praktikoje taikomas (duomenys neskelbtini) svarstyto įstatymo projektas, ar jo poveikį prieglobsčio prašytojui, įstatymas turi būti priimtas bei vykdomas. Nagrinėjamu atveju, nurodytas įstatymo projektas ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo tik svarstomas (nebuvo priimtas), nebuvo aiški jo baigtis ir taikymo apimtis, tad nebuvo ir galimybės jį įvertinti. Be to, minimu įstatymo projektu nebuvo siekiama uždrausti konkrečias opozicines partijas, o tik sukurti mechanizmą, kurio pagrindu ateityje būtų galima uždrausti partijų veiklą, tad pareiškėjo atveju įstatymo projektas niekaip nepatvirtintų jam tariamai kylančios grėsmės kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai ginčijamu Sprendimu vertino tik aktualias bei su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes.

Šalies argumentai

20.1. Pareiškėjas nuosekliai teigė, kad jo atžvilgiu yra vykdomas persekiojimas, jog jis yra opozicijos narys, o tai, kad jis yra homoseksualus, yra naudojama kaip bauginimo priemonė, tačiau atsakovas šių argumentų absoliučiai nevertino ir tiesiog konstatavo, kad jam grėsmė patirti persekiojimo veiksmų vien dėl buvimo homoseksualiu asmeniu nekyla, kas jau savaime įrodo Sprendimo neteisėtumą.

20.2. Apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad jį teisėsaugos institucijos (saugumo pareigūnai) persekiojo, grasino paviešinti jo privataus gyvenimo vaizdo įrašus, siekdami jį sukompromituoti, kadangi asmuo yra LGTBQI+ bendruomenės narys, o nesutikus pareiškėjui bendradarbiauti su pareigūnais, grasino jam iškelti dar vieną baudžiamąją bylą. Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad: 1) visos pareiškėjo pasakojimo dalys, kurios buvo patvirtintos rašytiniais įrodymais, pripažintos nustatytais materialiais faktais, dokumentai pripažinti autentiškais, o jo patikimumas nebuvo kvestionuojamas; 2) nustatyta, kad asmuo yra didžiausios opozicinės partijos narys, atsakovas disponuoja kilmės valstybės informacija apie partijos narių patiriamą smurtą iš teisėsaugos pareigūnų / jų atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą; 3) (duomenys neskelbtini), dėl buvimo ne tik opozicinės partijos nariu, bet ir LGTBQI+ bendruomenės nariu, turėjo būti vertinama komuliatyviai, ir, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, pripažinta kaip labiau tikėtina nei netikėtina grėsme.