Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

2015-12-31 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

2016-05-16 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 18 MGL dydžio bauda;

2017-12-21 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta 30 parų arešto bausmė;

2018-12-12 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2021-03-17 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

2021-09-23 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. K. 2021-07-24 , apie 22 val. 10 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Švėkšnos miestelio šventės metu, pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. R. į krūtinę, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, savo veiksmais nukentėjusiajam J. R. sukėlė fizinį skausmą bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltę pripažino. Parodė, kad 2021-07-24 dalyvavo Švėkšnos miestelio šventėje. Sutiko dvi pažįstamas paneles, R. stovėjo toliau nuo tų merginų. Tai galėjo būti apie 22 val., tuo metu buvo blaivus. Kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į krūtinę, nes R. nederamai pasielgė, klausė „kas yra“. Nelaukė kol jis jam suduos ir sudavė pirmas. Nukentėjusysis nuo smūgio nuvirto. Nežino ar kas dar pastebėjo tą konfliktą, aplink nebuvo žmonių jie buvo toliau, po įvykio nuėjo savo keliais. Po smūgio R. buvo iškviesta greitoji pagalba, bet jis atsisakė vykti į ligoninę. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes suma didelė už vieną smūgį, jeigu jis atsisakė vykti į ligoninę. Kiek galėtų atlyginti žalos nežino. Nukentėjusiojo manieros išsakant frazę buvo agresyvios.

3. Kaltinamojo E. K. parodymai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (t. 1, b. l. 134-135, 145, 152).

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. R. parodė, kad 2021 m. liepos 24 d., apie 21 val. su savo drauge R. N. ir G. B. buvo Šilutės r. Švėkšnos miestelio šventėje, prie scenos stebėjo koncertą. Jis buvo blaivus. Aplinkui, prie scenos buvo daug žmonių. Apie 22.05 val. pastebėjo, kad G. B. kalba su kažkokiu vaikinu, kurį matė pirmą kartą. Po to tas vaikinas priėjo prie R. N., kažką pasakė. Jis nenugirdo ir paklausė „kas yra“. Po to daugiau nieko nepamena – kai atsipeikėjo, jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, bet jis medikų paslaugų atsisakė, nes pamanė, jog tokia nereikalinga. Jokių sužalojimų jam nebuvo padaryta. G. B. ir R. N. papasakojo, kad vaikinas jam sudavė į krūtinę, po ko jis ir prarado sąmonę. Dėl minėto vaikino veiksmų yra pasipiktinęs pastarąjį matė pirmą kartą, nieko šiam nebuvo padaręs, o pastarasis trenkė jam į krūtinę taip, kad jis prarado sąmonę. Gavęs užduotį atlikti tyrimą, pas teismo medicinos specialistą nevyko. Prieš tai pasiskambino ekspertams, o šie atsakė, jog, nesant akivaizdžių sužalojimų, sveikatos sutrikdymo mastas nebus nustatytas. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti – 2000 eurų (t. 1, b. l. 58, 75-76).

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. N. parodė, kad 2021 m. liepos 24 d., apie 21 val. kartu su savo draugu J. R. ir drauge G. B. dalyvavo Šilutės r., Švėkšnos miestelio šventėje. Su J. R., G. B. ir pastarosios vaikais nuėjo prie scenos ir stebėjo grupės „Vyšnios“ pasirodymą. Apie 22 val. 05 min. prie G. B. priėjo E. K., kažką tarpusavyje kalbėjo. Po kokių penkių minučių E. K. priėjo prie jos ir pradėjo klausinėti ar J. R. yra jos vaikinas. Ji pasakė, kad taip. E. K. kažką replikavo, tuo metu J. R. paklausė „kas yra“ ir E. K. dešinės rankos mostu sudavė J. R. į krūtinę ir tuo pačiu pataikė jai į veidą. Ji tada stovėjo prieš E. K., šalia J. R. šiam iš dešinės ir ketino E. K. nuo J. R. atitraukti. Nuo smūgio pajuto nestiprų skausmą, kuris greit praėjo. J. R. nuo E. K. smūgio, kuris buvo labai stiprus, prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Tai pamatęs, E. K. iškarto pasišalino. Aplinkui buvę žmonės pamatę, kas atsitiko buvo priėję, siūlė pagalbą, davė vandens. J. R. be sąmonės buvo apie 20 minučių. Kai atvyko medikai, jau buvo sąmoningas. Dėl E. K. veiksmų yra labai pasipiktinusi, nes šis sudavė smūgį J. R. be jokios priežasties, viešoje vietoje, matant aplinkiniams. Sužalojimų jai nebuvo jokių padaryta. Civilinio ieškinio nereiškia, pas medicinos ekspertą nevyko (t. 1, b. l. 24-25, 33-34, 48-49).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. B. parodė, kad 2021 m. liepos 24 d., apie 21 val. kartu su draugais J. R. ir R. N. atvyko į Švėkšnos miestelio šventę. Visi atsistojo šalia scenos dešinėje pusėje, J. R. ir R. N. stovėjo šalia jos. Apie 22 val. pastebėjo, kad prie jos atsistojo iš seniau pažįstamas E. K., kuris paklausė ar čia yra naujas R. N. „kuilys“. Ji atsakė, kad eitų pats ir pasiklaustų. E. K. paklausė R. N. ar čia jos „kuilys“, o ši atsakė, „koks tavo reikalas“, o J. R. tuo metu paklausė „kas vyksta“. Tada E. K., be priežasties, stipriai užsimojęs dešinės rankos kumščiu, smūgiavo J. R. į krūtinę, tuo pačiu smūgiu pataikydamas šalia stovėjusiai R. N. į veidą. J. R. nuo smūgio prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Tada E. K. nuo jų nuėjo, J. R. be sąmonės gulėjo apie 20 min. Aplinkui buvę žmonės buvo priėję prie J. R., domėjosi, kas nutiko, atnešė vandens. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ji tokiu E. K. elgesiu pasipiktino, nes taip elgtis E. K. nebuvo jokios priežasties. Kartu buvę jos mažamečiai vaikai išsigando tokio E. K. elgesio. Šis atrodė apsvaigęs - ar nuo alkoholio ar nuo narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 108-109).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Š. J. nurodė, kad jis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įvykio 2021 metų liepos mėn. Švėkšnos miestelio šventės metu. Atvykus pagal iškvietimą, buvo rastas J. R. ir dvi merginos. J. R. iš pradžių nelabai ką atsiminė, bet po kiek laiko pasakė, kad patyrė smūgius, pasakojo, kad iš įvykio atsiminė tai, kad vyriškis be jokios priežasties sudavė smūgį į krūtinę ir dėl to jis prarado sąmonę. J. R. pasakojo, jog jam smūgį sudavęs vaikinas prieš tai kažką pasakė, jis neišgirdo ir priėjęs paklausė - kas yra, o tada tas vaikinas ir smūgiavo. Kartu buvusios merginos įvardijo užpuoliką, buvo pasipiktinusios. Kiek pamena, kad po įvykio jau buvo praėję nemažai laiko, todėl aplinkiniai žmonės jau buvo nusiraminę, aprimusiomis emocijomis (t. 1, b. l. 114-115).

9. 2021-07-25 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 15-17) ir jo priede - fotolentelėje (t. 1, b. l. 18-21) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 15-16).

10. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2021-07-24, 22.14 val. R. N. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) Švėkšnos miestelio parke vykstančioje šventėje pažįstamas vyras trenkė draugui į galvą ir pasišalino (t. 1 b. l. 118).

11. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje ID 2120060454 užfiksuota, jog 2021-07-24, 22.15 val. R. N. iškvietė greitąją medicinos pagalbą (duomenys neskelbtini) sumuštam vyrui (duomenys neskelbtini), kuris pagalbos atsisakė (t. 1, b. l. 71, 72).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

12. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į krūtinę. Pats nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad nuo suduoto kaltinamojo smūgio jis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, nieko nepamena - kai atsipeikėjo, jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, bet jis medikų paslaugų atsisakė, nes pamanė, jog tokia nereikalinga. Jokių sužalojimų jam nebuvo padaryta. (t. 1, b. l. 58, 75-76). Liudytoja R. N. (nuketėjusiojo draugė) parodė, kad E. K. dešinės rankos mostu sudavė J. R. į krūtinę ir tuo pačiu pataikė jai į veidą. Nuo smūgio pajuto nestiprų skausmą, kuris greit praėjo, o J. R. nuo smūgio, kuris buvo labai stiprus, prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. (t. 1, b. l. 24-25, 33-34, 48-49). Kita liudytoja G. B. parodė, kad E. K., be priežasties, stipriai užsimojęs dešinės rankos kumščiu, smūgiavo J. R. į krūtinę, tuo pačiu smūgiu pataikydamas šalia stovėjusiai R. N. į veidą, o J. R. nuo smūgio prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. (t. 1, b. l. 108-109). Liudytojas Š. J. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą buvo rastas J. R., kuris jam pasakė, kad vyriškis be jokios priežasties sudavė smūgį į krūtinę ir dėl to jis prarado sąmonę. (t. 1., b. l. 114-115). Įvykis vyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) , Švėkšnos miestelio šventės metu, kur buvo sutelkta daug pramogų, vyko koncertas, buvo aktyvus judėjimas, į renginį nukentėjusysis atvyko su šeimos su nepilnamečiais vaikais .Tai rodo, jog E. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo susijęs su akivaizdžiu moralės normų nepaisymu. Aplinkybė, kaip šio konflikto trukmę ir kilusiais pasekmės vertina pats kaltinamasis, teisinės reikšmės kvalifikuojant jo veiką neturi. Todėl teismo vertinimu, akivaizdu, kad E. K., būdamas viešoje vietoje savo tyčiniais veiksmais dėl mažareikšmės dingsties (dėl nepatikusios frazės), imdamasis smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, sutrikdė viešąją tvarką.

15. Taigi, vadovaujantis aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo E. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

16. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta tokia sankcija – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

17. Taigi kaltinamojo nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (t. 1, b. l. 154-181, t. 2, b. l. 3-29) – ne kartą teistas ir daug kartų baustas administracine tvarka, nėra įtrauktas į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitas, yra bedarbis.

18. Pagal teismų praktiką, laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė galėtų būtų skiriama tik išskirtiniais atvejais (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-255/2019).

19. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai E. K. galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas. jos dydį nustatant šios bausmės rūšies vidurkiui.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

21. Be to, paskirta bausmė subendrintina su 2021-09-23 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – galutinę subendrintą bausmę neatstatant– 2 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), į paskiros bausmės laiką visiškai įskaitant bausmę, atliktą pagal 2021-09-23 nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

22. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį.

23. Tokia savo teise byloje pasinaudojo nukentėjusysis J. R. ir pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 103). J. R. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, jis buvo pažemintas daugelio žmonių akivaizdoje, patyrė baimę dėl savo sveikatos, diskomfortą ir stiprius vidinius dvasinius išgyvenimus, kaltinamasis E. K. matydamas, kad J. R. be sąmonės nukrito ant žemės, jam ne tik nesuteikė pagalbos, tačiau dar ir skubiai pasišalino iš įvykio vietos

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reikalavimo civiliame ieškinyje suformulavimas, o tuo pačiu ir patirtos neturtinės žalos įsivertinimas yra žalą patyrusio asmens išimtinė teisė. Patirtos žalos piniginę išraišką nukentėjusysis įvertina individualiai, pagal savo vidinių išgyvenimų lygį ir trukmę, todėl reikalavimo dydis nėra ribojamas. Kita vertus, užtikrindamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą, įvertinęs civilinio ieškinio bei jame nurodomų neigiamų išgyvenimų pagrįstumą, kilusias pasekmes, remdamasis įrodymais ir suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, atsižvelgęs į žalą padariusio asmens kaltę ir jo turtinę padėtį, galutinį sprendimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, bet kuriuo atveju priima teismas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika nukentėjusiajam J. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi jam miestelio šventės metu, pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia kumščiu buvo suduotas vienas smūgis į krūtinę, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir praradęs sąmonę. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, atvykus medikams nukentėjusysis į gydymo įstaigą nevyko (t. 1, b. l. 58, 75-76), jokių medikamentų nevartojo, byloje nėra duomenų apie kokius nors liekamuosius nusikalstamos veikos padarinius.

26. Įvertinus paminėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes sveikatai, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Būtent tokia suma, teismo vertinimu, atitiktų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios ir CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis už ieškinio parengiamą ir jo atstovavimą teisme patyrė 700 Eur išlaidų (t. 2, b. l. 86, 87-88).

29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

30. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę ir kt., konstatuotina, kad nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės. Advokato parengtas civilinis ieškinys nėra didelės apimties (1 lapas, t. 1, b. l. 103), jame nėra analizuojami ir keliami sudėtingi teisės ir (ar) fakto aiškinimo ir taikymo klausimai, byla išbarinėta (2022-03-09) viename teisiamajame posėdyje, kuriame nedalyvavo nei nukentėjusysis, nei jo atstovas (advokatas). Atsižvelgtina ir į tai, kad dalis reikalavimų, kurie buvo keliami nukentėjusiojo atstovo rengtame civiliniame ieškinyje, nebuvo patenkinti. Tokiu atveju teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, baudžiamosios bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiajam teikiamų paslaugų apimtį ir rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra mažinamas iki 300 Eur.

31. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 138-139) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 298 straipsnis, 302 straipsnis, 303 straipsnio 2 dalis, teismas,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. K. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-09-23 nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir E. K. galutinę subendrintą bausmę nustatyti – 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskiros bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-09-23 nuosprendį.

Bausmės pradžią nustatyti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022-03-17.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti J. R. iš kaltinamojo E. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiajam J. R. 300 (tris šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, o E. K. šį nuosprendį gali skųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos, Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.