Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2017 m. sausio 2 d., apie 14.55 val., ties pastatu Nr. 8 (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį priparkuotą A. S. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).16.02 val. patikrinus M. P. blaivumą alkotesteriu, jam nustatytas 2,83 promilių girtumo laipsnis. Po eismo įvykio M. P. vartojo alkoholį, išgėrė apie 450 g 40 laipsnių stiprumo degtinės. Kraujyje rasta 3,30 promilių etilo alkoholio. Įvykus eismo įvykiui, buvo informuota policija ir apie tai buvo žinoma M. P., jis pasišalino iš eismo įvykio apie tai neinformavęs ir negavęs policijos pareigūnų leidimo. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės, žala atlyginta. Šiais veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 221 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje M. P. pripažino kaltę dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio, o kaltės dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam (kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis), ir dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nepripažino. Paaiškino, kad įvykis įvyko vidiniame kieme, prie pat įvažiavimo į kiemą, kur yra šlagbaumas. Jam važiuojant tuo keliu sausio 2 d., buvo slidu, kliudė kitą mašiną, nes tuo metu rinko numerį, kad atsidarytų šlagbaumas. Vairavo automobilį Opel Vectra, o kliudė automobilį Toyota Avensis su angliškais numeriais. Susinervino. Kadangi buvo pošventinis laikotarpis, rado degtinės butelį savo automobilyje. Automobilį vairavo blaivus. Neprisimena, ar butelis buvo nugertas. Po įbrukimo praėjus kelioms minutėms, susinervino, kadangi žinojo, kad reikia ieškoti nukentėjusio asmens, nes yra kaltininkas, išgėrė kelis gurkšnius iš butelio. Išgėrė kelis gurkšnius neišlipęs iš automobilio. Jo automobilis buvo atsirėmęs į tą automobilį, svarstė kaip rasti nukentėjusįjį asmenį. Prie jo buvo priėjęs ir vienas, ir kitas asmuo, kalbino pro langą, beldė į langą, bet jis buvau streso būsenoje. Po kelių minučių priėjo kitas vyras, jis buvo nukentėjęs. Jis buvo susinervinęs, todėl atidavė jam (nukentėjusiajam) automobilio raktelius, kad jam būtų ramiau. Nukentėjusysis neprašė atiduoti raktelių, jis (M. P.) pats atidavė, nes buvo kaltas. Atidavė raktelius, kad būtų ramiau, kadangi nežadėjo bėgti iš įvykio vietos. Tas žmogus buvo susinervinęs. Po to atsisėdo į jo (M. P.) automobilį, susitarėme dėl žalos. Jis atsisėdo šalia į keleivio vietą, nes turėjo galimybę įlipti. Prisipažino, kad įvažiavo į automobilį, žmogus buvo susinervinęs, pradėjo kalbėti apie žalos atlyginimą. Gal dėl laiko stokos jis (nukentėjusysis) tarėsi, kadangi buvo atvykęs iš Anglijos, o tie draudiminiai įvykiai užtrunka. Maždaug žinojo, kokia ta žala galėjo būti, nukentėjusysis irgi įvertino ją ir jis sutiko su ta žala. Žala buvo 150 eurų. Bendraudamas su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį, kadangi aplinkybės buvo aiškios, nesiruošė niekur važiuoti. Kadangi su savimi neturėjo pinigų, kartu su nukentėjusiuoju jo automobiliu nuvažiavo iki bankomato. Jo (M. P.) automobilis liko ne ten, kur buvo įsirėmęs, jis buvo perstatytas. Automobilį perstatė nukentėjęs asmuo. Netoli patraukė automobilį, kadangi ten yra jau įvažiavimas, tai gal 15–20 metrų. Sėdo į automobilį ir kartu nuvažiavo prie artimiausios parduotuvės, t. y. bankomato, kur jis išsiėmė pinigus ir padavė nukentėjusiajam. Pastarasis pasakė, kad reikia grįžti, nes yra policija, tačiau pretenzijų jis neturi. Tiksliai negali nurodyti, kur grįžo. Po to sėdėjo nukentėjusiojo automobilyje, laukė policijos ir gėrė. Atvažiavo policija, liepė pūsti, jis ir pripūtė. Vėliau buvo nuvežtas į narkologinį skyrių, kur pridavė kraujo. Prieš įvykį paskutinį kartą vartojo alkoholį sausio 1 d., dienos metu išgėrė gal dvi skardines alaus. Jam reikėjo sausio 2 d. važiuoti į darbą. Važiuodamas prastai pasijautė, todėl pranešė, kad neatvyks į darbą. Jam sakė pasiimti nedarbingumo pažymėjimą, bet ten krūvos žmonių buvo. Prieš pat įvykį alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Neturėjo tikslo pasitraukti iš įvykio vietos, nes nesiekė išvengti administracinės atsakomybės. Apie policiją informavo nukentėjusysis, bet ar įvykio metu, ar pasiėmus pinigus, nepamena. Teisę vairuoti įvykio metu turėjo, nes priimtas nutarimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Apygardos teismas nutartį priėmė sausio 9 d. Įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio dalyviai turi susitarti dėl žalos atlyginimo, jei tai nepavyksta, kviečiama policija, reikia užpildyti deklaraciją, kuri yra šalių susitarimas.

M. P. taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl administracinių nusižengimų ir jų aplinkybių.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad sausio 2 d., apie 14–15 val., (duomenys neskelbtini) g. tarp 8 ir 10 namų, bemesdamas šiukšles, palei tuos namus yra toks neoficialius keliukas, kur žmonės stato automobilius, pamatė važiuojantį šviesiai pilkos spalvos automobilį. Bemesdamas šiukšles girdėjo, kad neadekvačiai burzgia variklis. Atsisuko ir pamatė, kad automobilis važiuoja tiesiai, gal šiek tiek kampu, į kitą automobilį. Tada automobilis pavažiavo atgal. Pagalvojo, kad gal išsuks, nes nematė, ar buvo įsirėmęs į automobilį. Pavažiavęs atgal, vėl pradėjo važiuoti į priekį dar kartą įsirėmė į automobilį ir užgeso. Kitas automobilis buvo Toyota su angliškais numeriais. Po užgesimo automobilis vėl grįžo atgal ir vėl bandė išsukti. Jis (liudytojas) staigiai padarė nuotrauką. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) g. 10 namo, 6 ar 7 aukšto, kur buvo grupelė jaunuolių, vienas jų pradėjo rėkti, kad ten jo automobilis. Tada jis apibėgo automobilį iš kitos pusės, norėdamas atidaryti duris. Bandė atidaryti priekines keleivio dureles dešinėje pusėje, tačiau automobilio durelės buvo užrakintos. Pasakė vairuotojui atidaryti dureles, tačiau šis atsisuko, jo žvilgsnis buvo labai įdomus, pagalvojo, kad vairuotojas neadekvatus. Vairuotojas bandė pasiekti dureles, bet jų nepasiekė. Matė vairuotojo žvilgsnį, todėl ir suprato, kad kažkas negerai. Puolė kviesti policiją. Tuo metu atbėgo jaunuolis, kuriam pavyko atidaryti vairuotojo dureles ir ištraukti raktelį. Variklis užgeso. Jaunuolis tiesiog atidarė dureles, įlindo ir ištraukė raktelį, nekalbėjo su vairuotoju. Kadangi policiją jau buvo iškvietęs, pasakė tam jaunuoliui, kad lauktų policijos, o pats išvažiavo savo reikalais. Pakeliui jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad neranda tų automobilių. Sakė, kad vieną rado, automobilis stovėjo priparkuotas šone, o to nukentėjusiojo automobilio nėra. Kai išvažiavo, tie automobiliai nebuvo patraukti. Nematė, kas juos patraukė. Pasakė pareigūnams, kad tuoj grįš parodyti įvykio vietą. Pareigūnai jam paskambino praėjus maždaug 7-10 minučių po jo išvažiavimo. Grįžęs, susitiko su policijos pareigūne, paaiškino, kaip ir kur viskas įvyko, parodė nuotrauką. Pamatė Opel priparkuotą, automobilis buvo atrakintas. Automobilio Toyota vietoje nebuvo. Pareigūnai pasakė, kad apsuks kvartalą ir paieškos automobilio, o jį išleido, sakė, kad jeigu reiks, susisieks. Jis išvažiavo, o po to sulaukė pareigūnės skambučio, jo paprašė užsukti į komisariatą duoti parodymus. Pasakė, kad rado ir tą nukentėjusiojo įbrėžtą automobilį ir kad jie abu sėdėjo. Iš karto po įvykio su vairuotoju nebendravo, matė tik jo akis, žvilgsnis buvo keistas, nieko nesakantis. Automobilio markė – Opel.

Teismo posėdyje liudytoja S. Ž. parodė, kad lygtais sausio mėn., buvo pati pradžia naujo kodekso įsigaliojimo, gavo iškvietimą, liudytojas, kuris išėjo iš salės, sustabdė vairuotoją, kuris apgadino stovintį automobilį. Atvyko į įvykio vietą su porininku R. P., adreso tiksliai nepamena, bet tai buvo tarp dviejų namų. Apgadintas automobilis stovėjo prie namo kampo. Rajonas – Pilaitė. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi liudytojas. Kai atvyko, įvykio vietoje stovėjo galimai neblaivaus vairuotojo automobilis, o apgadinto automobilio, atrodo, nebuvo. Kaltininko sidabrinis automobilis, berods, buvo neužrakintas, bet raktelio viduje nebuvo. Atėjo liudytojas ir paaiškino, kad stovėdamas savo kieme, adreso nepamena, pamatė, kaip vairuotojas kliudė stovintį automobilį, įvažiavo į jį. Jis sakė, kad priėjęs prie jo atėmė raktelius ir kažkaip žiūrėdamas į langus pamatė to apgadinto automobilio, berods, su angliškais numeriais, savininką ir pamojo jam. Nežino, ar patį įvykį matė savininkas, bet jis pamatė, kad kažkas vyksta šalia jo automobilio ir atėjo. Taip aiškino liudytojas. Tas liudytojas pasakė savininkui, kad jo automobilį apgadino, atidavė jam kaltininko raktelius ir pasakė, kad jie susitvarkys, nes jis turi reikalų. Atvykus pareigūnams, niekas nelaukė, nors liudytojas sakė, kad jų toje vietoje laukia savininkas ir kaltininkas. Tikslaus laiko, per kurį atvyko nuo pranešimo gavimo, nepamena. Pabendravus su liudytoju, jis išvažiavo savo reikalais, o jie (pareigūnai) važiavo apžiūrėti mikrorajono, galvojo, gal ras tą automobilį angliškais numeriais. Gal po 15 min., įvažiavo į šalimais esantį kiemą ir pamatė automobilį angliškais numeriais. Liudytojas prieš tai buvo apibūdinęs kaip kaltininkas atrodo, sakė, kad aukštas, be plaukų, tamsiai apsirengęs. Privažiavus prie automobilio angliškais numeriais, pamatė, kad už automobilio vairo sėdėjo savininkas, o šalia, keleivio sėdynėje, buvo kaltininkas, t. y. M. P.. Nepamenu, ką jis tiksliai sakė. Pamena, kad norėjo patikrinti jo blaivumą ir paklausė, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Jis pasakė, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio. Paklausus, prieš kiek laiko jis vartojo, šis pasakė, kad vartojo dabar. Praėjus daugiau nei 20 min., davė papūsti ir buvo nustatytas lygtais virš 2 promilių girtumas. Tuomet nuvežė jį į narkologinį. Nepamena, ką asmuo aiškino dėl pasitraukimo iš įvykio vietos. Buvo apklausta tyrėjos, tuomet viskas buvo šviežia. Dabar jau nebepamena visko, daug laiko praėjo. Nepamena, ar savininkas turėjo pretenzijų M. P. dėl įvykio.

Teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad gavo pranešimą iš VPK dėl eismo įvykio Pilaitės mikrorajone. Tuomet patruliavo su kolege Ž., tai buvo po pietų. Datos nepamena, bet tai buvo sausio mėn., po Naujųjų Metų. Atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko liudytojas, kuris čia buvo, ir pasakė, kad buvo eismo įvykis ir jo metu buvo apgadintas automobilis. Bet atvykus į įvykio vietą, tų automobilių jie nematė. Sakė, kad tai jam labai keista, nes buvo kažkur nuėjęs paskambinti ir per tą laiką tie dalyviai dingo. Surašė liudytojo duomenis. Šis paaiškino, kad matė, jog automobiliui sukant į kairę, jis atsitrenkė į stovintį automobilį, kurio savininko nebuvo. Smulkmenų nepamena. Tuomet nutarė apvažiuoti aplink namus, galvojo, kad gal ras tuos dalyvius. Gretimame kieme rado nukentėjusįjį ir kaltininką, jie abu sėdėjo automobilyje. Sunku pasakyti, kuriame automobilyje jie sėdėjo, atrodo, kad nukentėjusiojo automobilyje. Nėra tikras dėl to. Priėjus, pamatė, kad vienas iš jų, t. y. M., yra neblaivus. Buvo akivaizdu, kad jis neblaivus. Tai buvo akivaizdu iš jo koordinacijos, kalbėsenos, kvapo. Jis daug neaiškino. Pamena, kad kolegė klausė, ar jis vartojo alkoholį ir jis pasakė, kad vartojo. Tada klausė kada jis vartojo, jis pasakė, kad prieš 15–20 min. Buvo paklausta, ar jis sutinka pasitikrinti girtumą, jis sutiko. Nepamena dabar, kiek tų promilių buvo nustatyta. Tada įformino tą įvykį pagal naująjį kodeksą. Vairuotojas nesakė, kada konkrečiai vartojo, t. y. ar po įvykio ar prieš įvykį. Asmeniškai negirdėjo, kad jis ir dėl įvyko ką sakytų, ar su juo sutinka. Klausė nukentėjusiojo, kodėl jie patraukė automobilius, jis atsakė, kad jie planavo deklaruoti eismo įvykį. Negirdėjo, kad nukentėjusysis reikštų kokias pretenzijas ar skundus M. P..

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00376-17 metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. buvo atvažiavęs pas draugę švęsti Naujųjų Metų sutikimą. 2017 m. sausio 1 ir 2 d. jam priklausantį automobilį Toyota Avansis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikęs stovėti ant keliuko, įvažiavimo į kiemų teritoriją, šalia pastato (duomenys neskelbtini). Apie 14.50 val., pro draugės buto langą pamatė, kad į jo automobilio dešinę pusę stovi atsirėmęs kitas automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išėjus į kiemą, prie automobilių stovėjo vyras, kuris pasakė, kad iškvietė policiją. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo apie 40–45 m. amžiaus vyras, vidutinio sudėjimo, pliktelėjęs. Vyras automobilyje buvo vienas. Jis (A. S.) paprašė duoti automobilio raktelius. Vyras su savimi turėjo degtinės butelį, matėsi, kad buvo neblaivus, atrodė sutrikęs, sakė, kad nusibodo gyventi. Vyras atidavė automobilio raktelius, atsisėdo į jo (A. S.) automobilį, jie kalbėjosi, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Vyras, kol atvažiavo policijos pareigūnai, sėdėdamas jo (A. S.) automobilyje, gėrė degtinę. Jam matant, vyras išgėrė visą butelį 0,5 l talpos. Policijos sulaukė sėdėdami jo automobilyje. Liudytojas, kuris pranešė policijai, išvažiavo nesulaukęs pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai, davė automobilio Opel Vectra vairuotojui papūsti į alkotesterį ir įformino įvykį. Papildomai apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2017 m. sausio 2 d., kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis, jis nusileido į kiemą, kur eismo įvykio kaltininkas pripažino, kad važiuodamas kieme įvažiavo į jo automobilį ir atidavė automobilio raktelius. Matėsi, kad vyras neblaivus. Sklido alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, esant automobilio gedimui, toliau bandė važiuoti. Jis (A. S.) atsisėdo į to vyro automobilį ir priparkavo šalia savo automobilio. Vėliau abu atsisėdo į jo automobilį, kalbėjosi apie žalos atlyginimą, susitarė dėl 150 Eur žalos atlyginimo. Abu žinojo, kad buvo iškviesta policija. Vyras turėjo atsinešęs degtinės butelį, apie 0,5 l talpos, buvo nugerta apie 40–80 g. Susitarus dėl žalos atlyginimo, vyras pasiūlė nuvažiuoti prie artimiausio bankomato nusiimti pinigų. Nuvažiavo prie bankomato ir vyras sumokėjo jam 150 Eur. Kadangi žala atlyginta, jokių pretenzijų neturi. Važiuojant prie bankomato ir atgal vyras gėrė degtinę. Laukiant policijos pareigūnų, visą butelį vyras buvo išgėręs ir dar prašė nuvežti jį iki parduotuvės nusipirkti svaigalų. Aplinkybę apie pasitraukimą iš įvykio vietos jis (A. S.) vertina kaip galimybę susitarti ir atlyginti žalą. Iš įvykio vietos nepasišalino, nes į ją grįžo. Jo niekas neprašė paliudyti apie alkoholio vartojimą (b. l. 27, 29–30).

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas) vairuotojai, ANK 422 straipsnio 7 dalyje – už alkoholio vartojimą iki patikrinimo, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pirmiausia teismas pasisakys dėl M. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų. M. P. teigimu, protokole nurodyta neteisinga administracinių nusižengimų padarymo data – 2017 m. vasario 2 d., o ne 2017 m. sausio 2 d., nenurodyti liudytojų ir nukentėjusiųjų duomenys, nevisiškai sutampa alkotesterio pavadinimas. Teismas nelaiko M. P. nurodytų protokolo trūkumų esminiais, trukdančiais tinkamai išnagrinėti teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą. Visų pirma, protokolo skiltyje, kurioje turi būti nurodoma nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, M. P. inkriminuotų nusižengimų padarymo data nurodyta teisinga, t. y. 2017 m. sausio 2 d. Klaida įsivėlė į protokolo dalį, kurioje aprašoma pažeidimo esmė. Antra, nors protokole ir nėra nurodyti liudytojų ir nukentėjusiųjų duomenys, teismui kartu su protokolu pateiktoje medžiagoje šie duomenys yra. Trečia, alkotesterio pavadinimo vieno skaičiaus nenurodymas niekaip netrukdo teismui pagal bylos medžiagą nustatyti, kokiu tiksliai alkotesteriu buvo tikrinimas M. P. neblaivumas, kuris, be to, vėliau buvo pavirtinas ir paėmus kraujo mėginį.

Dėl alkoholio vartojimo iki patikrinimo

M. P. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (alkoholio vartojimas iki patikrinimo), be jo paties prisipažinimo, patvirtina teismo posėdyje apklaustų į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš M. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo, vartojant alkoholį iki patikrinimo, aplinkybės. Protokole nurodytas faktines aplinkybes, be minėtų liudytojų parodymų ir paties M. P. paaiškinimu, patvirtina ši rašytinė bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad asmuo 2017 m. sausio 2 d. 14.55 val. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie (duomenys neskelbtini) kieme važinėjanti automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjantį neblaivų pilietį ir gadinantį stovinčius automobilius (b. l. 4); tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog 2017 m. sausio 2 d., apie 14.55 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus, įvykio vietoje pasitiko liudininkas G. B., kuris parodė eismo įvykio nuotraukas ir paaiškino, kaip matė, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali paliudyti vairavimo faktą, matė apie 40 m. pliką vyriškį, kuris vairavo automobilį, automobilyje asmuo buvo vienas, asmenį atpažinti gali, namo Nr. 8 vidiniame kieme rastas apgadintas automobilis Toyota, jo vairuotojas A. S. ir neblaivus Opel vairuotojas M. P., kuriam nustatytas 2,83 promilių girtumo laipsnis (b. l. 5); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (b. l. 11–16); G. B. paaiškinimas (b. l. 21–22); A. S. paaiškinimas (b. l. 25); liudytojų parodymai (b. l. 24, 27, 29–30, 32–33, 34, 35, 36, 38, 42, 46–47, 53); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 82/2017(01), iš kurios matyti, jog M. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,30 promilės etilo alkoholio (b. l. 63); alkotesterio pažyma, iš kurios matyti, jog 2017 m. sausio 2 d. 16.02 val. M. P. nustatytas 2,83 promilių girtumo laipsnis (b. l. 64); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 9 (b. l. 65–66).

Šie įrodymai patvirtina, kad M. P., vairuodamas automobilį Opel Vectra, atsitrenkė į A. S. priklausantį automobilį Toyota Avensis, po ko iki patikrinimo vartojo alkoholinius gėrimus, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė M. P. 2,83 promilių girtumo laipsnį, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto, numatančio reikalavimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, nuostatas. Jo padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.

Dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles

M. P. kaltę padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), patvirtina teismo posėdyje apklaustų į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, įvykį mačiusio liudytojo G. B. ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš M. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo, pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, aplinkybės. Protokole nurodytas faktines aplinkybes, be minėtų liudytojų parodymų, patvirtina ši rašytinė bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 4); tarnybinis pranešimas (b. l. 5); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (b. l. 11–16); G. B. paaiškinimas (b. l. 21–22); A. S. paaiškinimas (b. l. 25); liudytojų parodymai (b. l. 24, 27, 29–30, 32–33, 34, 35, 36, 38, 42, 46–47, 53); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 82/2017(01) (b. l. 63); alkotesterio pažyma (b. l. 64); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 9 (b. l. 65–66).

Paties eismo įvykio fakto M. P. neginčija. Jį patvirtina ir minėti liudytojų parodymai bei rašytinė medžiaga. M. P. teigimu, pripažintas kaltu dėl minėto nusižengimo padarymo gali būti tik toks asmuo, kuris suvokia savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasitraukia paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas iš esmės sutinka su šiais M. P. teiginiais, kadangi jie atitinka ir teismų praktiką, tačiau nesutinka su M. P. pateiktu faktinių aplinkybių interpretavimu.

Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio M. P. bendravo su kito automobilio savininku A. S.. Šis liudytojas parodė, kad matėsi, jog M. P. buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai. Nepaisant šių aplinkybių, M. P. pavyko susitarti su A. S. dėl jo automobiliui padarytos žalos atlyginimo, tačiau M. P. neturėjo su savimi pinigų, todėl jie kartu nuvažiavo prie artimiausio bankomato, M. P. išsigrynino pinigus ir atsiskaitė su A. S.. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad M. P. pasitraukimu iš eismo įvykio vietos nesiekė išvengti žalos atlyginimo, tačiau nepatvirtina, kad jis nevengė išvengti administracinės ar net baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip minėta, A. S. parodė, jog M. P. galimai buvo neblaivus (sklido alkoholio kvapas, neadekvačiai elgėsi). Šiuos A. S. parodymus patvirtina ir kitas liudytojas, t. y. G. B., kuriam taip pat kilo įtarimų, kad automobilio Opel Vectra vairuotojas galimai yra neblaivus. Be to, A. S. parodė, kad tariantis dėl žalos atlyginimo M. P. gėrė degtinę. Tai reiškia, kad iškart po eismo įvykio M. P. darė kitą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje (alkoholio vartojimas iki patikrinimo). Taigi galimas M. P. neblaivumas eismo įvykio metu, taip pat alkoholio vartojimas iškart po eismo įvykio, teismo vertinimu, paneigia M. P. poziciją, kad jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nėra susijęs su neblaivumo slėpimu. Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas ir tikslas, dėl kurių jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje (šis administracinis teisės pažeidimas atitinką ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius) sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).

Dėl M. P. teiginių, kad jis vėliau (atlyginęs nukentėjusiajam žalą) grįžo į eismo įvykio vietą, teismas pažymi, jog, priešingai nei teigia M. P., jis negrįžo į eismo įvykio vietą. Jo automobilis iškarto po įvykio buvo patrauktas nuo kelio, o vėliau, A. S. automobiliu nuvažiavę išsigryninti pinigų, jie grįžo ne į eismo įvykio vietą, o gerokai toliau nuo jos ir tik atvykusių policijos pareigūnų dėka pavyko jį surasti. Šios bylos kontekste svarbia laikytina ir liudytojo G. B. nurodyta aplinkybė, kad jis informavo eismo įvykio dalyvius apie tai, kad iškviesta policija. Tai sudaro pagrindą dar labiau abejoti M. P. užimta pozicija, kad pasitraukimas iš įvykio vietos buvo susijęs tik su žalos atlyginimu.

Minėti įrodymai ir išdėstyti motyvai patvirtina, kad M. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jo padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra duomenų, kad padaryta žala viršytų penkiolikos bausmių ir nuobaudų dydžių, be to, yra visiškai atlyginta.

Dėl transporto priemonės vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai

Administracinio nusižengimo protokole M. P. taip pat buvo inkriminuota, kad: „Sugretinus 2017 m. kovo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G815/2017(01), kurioje nurodyta, kad M. P. išgėrus 450 g 40 laipsnių stiprumo alkoholio gėrimo, jo kraujyje (po 15-30 min. baigus gerti alkoholį) etilo alkoholio koncentracija galėjo būti iki 2,32 promilių ir alkotesterio iš įvykio vietos 16.02 val. duomenimis (2,83 promilės) matyti, kad M. P. vairuojant transporto priemonę organizme alkoholio koncentracija galėjo būti ne mažesnė kaip 0,51 promilės“, t. y. inkriminuotas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad M. P. po eismo įvykio vartojo degtinę. Tai patvirtino pats M. P. ir liudytojas A. S.. Duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad M. P. buvo neblaivus (ir koks neblaivumo laipsnis) eismo įvykio metu, byloje nėra. Iš liudytojų G. B. ir A. S. parodymų, taip pat specialisto išvados Nr. G815/2017(01) ir alkotesterio kvito duomenų sugretinimo, galima daryti tik prielaidą, kad M. P. eismo įvykio metu galimai buvo neblaivus. Minėta, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl ši administracinio nusižengimo bylos dalis nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia), M. P. asmenybę (nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, baustas administracine tvarka, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskutinį kartą už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, b. l. 81–82), neteistas (b. l. 83), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. P. skirtinos ANK 422 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą nustatant baudos ir priemonės minimalų dydį ir terminą, o už 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nustatant baudos vidurkį (ANK 27, 34 str.). Už kelis administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (ANK 38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Administracinio nusižengimo bylos dalį pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, nutraukti, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudos pirmą dalį turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17067458087. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.