Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui R. O. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (elektroninės bylos lapai, toliau – e. b. l. 1–3), prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. O. ir D. A. nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją, priteisiant ieškovei D. A. iš atsakovo R. O. 10 400 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir grąžinant atsakovui automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Atsakovas atliepime (e. b. l. 70–77) į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu.2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos rezoliucija buvo priimtas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, ieškovė įpareigota per 14 dienų pateikti teismui dubliką. 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovei įteiktas 2017 m. rugsėjo 18 d. per advokato padėjėją Živilę Žukaitienę per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Per teismo nustatytą terminą ieškovė dubliko nepateikė.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi (e. b. l. 116–117) ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad, ieškovei nepateikus dubliko, tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu yra negalimas, o skirti žodinį pasirengimo bylos nagrinėjimui būdą draudžia įstatymas, todėl teismo procesas toliau negali vykti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos tiesiogiai nenumato, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas tuo atveju, kai ieškovas per teismo nustatytą terminą nepateikia dubliko ir nėra CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovės procesinis pasyvumas šiuo atveju prilyginamas ieškinio reikalavimų nepalaikymui.

Atskiruoju skundu (e. b. l. 124–127) ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:2017 m. rugsėjo 15 d. teismo pranešimas ieškovei pateikti dubliką per 14 dienų buvo nepastebėtas dėl žmogiškosios klaidos, nes į EPP sistemą ieškovės atstovė gavo 11 įvairių teismų pranešimų, tarp kurių buvo ir šis pranešimas. Šio nesusipratimo ir klaidos būtų išvengta, jei pasirengimui nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu būtų priimta nutartis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-97/2010 suformavo praktiką, kad nepateikus dubliko ieškinys negali būti paliekamas nenagrinėtu, nes tokio pagrindo CPK nenumato, o procesinio dokumento nepateikimo negalima prilyginti šalies neatvykimui į teismo posėdį.Skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai teigia, kad ieškovui nepateikus dubliko negalimas pasirengimas bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, todėl dubliko nepateikimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai. CPK nėra įtvirtinta nuostatos, kad pasirengimo bylą nagrinėti veiksmai yra imperatyviai privalomi ir kad be jų negalima skirti bylos nagrinėti iš esmės.Skundžiamoje nutartyje nurodyta Vilniaus apygardos teismo praktika negalima remtis, nes paminėtos bylos yra priimtos pirmosios instancijos teismo, viena iš jų buvo dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių byla, kurios nagrinėjimui nustatyti trumpi terminai.Ši civilinė byla teisme užvesta 2017 m. liepos 12 d., pranešimas pateikti atsiliepimą buvo priimtas liepos 17 d., tačiau atsakovui išsiųstas tik rugpjūčio 14 d., todėl dėl teismo darbo organizavimo trūkumų bylos nagrinėjimas jau yra užsitęsęs ir naujo ieškinio pateikimas dėl to paties dalyko, naujos civilinės bylos užvedimas nepagrįstai pratęs civilinių santykių nestabilumą ir užvilkins ginčo išsprendimą tarp šalių.Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Įvertinęs civilinės bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas procesines teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui, taikė formaliai, ginčijama nutartimi nustatyta procesinė bylos baigtis neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kas lemia nutarties neteisėtumą.Ginčijamos nutarties formalumą patvirtina duomenų apie būtinybę atlikti papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus nebuvimas. Sisteminė CPK 225, 227–228 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog vieną iš dviejų CPK įtvirtintų pasirengimo bylos nagrinėjimui būdų teismas pasirenka tik tada, kai nusprendžia, jog papildomi pasirengimo veiksmai yra reikalingi. Nei iš teismo veiksmų priimant ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį, nei iš ginčijamos nutarties turinio nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ar įrodymais teismas siekė papildyti bylos medžiagą nuspręsdamas, jog reikalinga nustatyti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas netikslino įrodinėjimo naštos, nenustatė pareigos pateikti papildomus įrodymus, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, yra reikalingi tinkamam bylos išnagrinėjimui, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 1, 5, 6 punktuose. Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta kliūtimi tolesnei bylos eigai tapo ne objektyvi būtinybė atlikti papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus, bet subjektyvus formalios pareigos pateikti dubliką neįvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog CPK 227 straipsnyje, CPK 246 straipsnio 1 dalyje, 285 straipsnyje ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinti neigiami procesinio dokumento nepateikimo per nustatytą terminą ar neatvykimo į teismo posėdį padariniai gali būti taikomi tik nustačius piktnaudžiavimo procesu ar proceso vilkinimo faktą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti atskirojo skundo motyvu, jog dublikas laiku nebuvo pateiktas dėl ieškovės atstovės padarytos techninės klaidos. Iš šių duomenų spręsti, jog ieškovė nepalaiko savo ieškinio reikalavimo ar siekia vilkinti procesą, nėra pagrindo. Ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo atveju taptų neproporcinga sankcija ieškovei. Be to, tokia bylos baigtis neatitinka ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kadangi ginčas nėra išspręstas, ginčijama nutartimi užprogramuojamas naujas teisminis procesas, kuriame reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus (CPK 7 str.). Ši aplinkybė buvo pakankama tam, kad pirmosios instancijos teismas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka pasinaikintų ginčijamą nutartį.Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama nutartis yra nesuderinama su CPK 2 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso tikslu – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sąlygota formalaus pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančių normų taikymo. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis naikinama. Nutartį panaikinus byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Spręsdamas dėl tolimesnės bylos eigos pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, kurį iš CPK 225 straipsnio 7 punkte nurodytų veiksmų atlikti – pakartotinai nustatyti ieškovei terminą dublikui pateikti arba skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.). Atskirąjį skundą patenkinęs nutarties 10–11 pastraipoje nurodytais motyvais, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie negali turėti įtakos bylos baigčiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti.

Perduoti civilinę bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.