- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2-97/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Atsakovas
- UAB „Farberis“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „SN Koralas“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-2464-510/2009 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui UAB „Farberis“, tretysis asmuo – BUAB „SN Koralas“, dėl skolos, palūkanų, baudos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Farberis“ dėl skolos, palūkanų, baudos ir delspinigių priteisimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą dublikui pateikti ir nusiuntė jam pranešimą dėl dubliko pateikimo. Ieškovui šis teismo pranešimas buvo įteiktas 2009 m. rugsėjo 3 d. Teismo nustatytas 14 dienų terminas dublikui pateikti pasibaigė 2009 m. rugsėjo 17 d. Ieškovas dubliką teismui pateikė 2009 m. rugsėjo 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarė ieškovo AB SEB banko dubliko nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad dublikas paduotas praleidus teismo nustatytą 14 dienų terminą, ir ieškovas atnaujinti praleistą terminą neprašo. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra įsiteisėjusi.
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad, kai pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu, šaliai, kuri nepateikia teismui paruošiamojo procesinio dokumento dubliko ar tripliko, turi atsirasti analogiški teisiniai padariniai, kurie atsiranda šaliai, neatvykusiai į teismo posėdį. Šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės numatytos yra numatytos CPK 246 straipsnyje. Ieškovas nepateikė dubliko, ir teismas pripažįsta, kad nėra galimybės taikyti sprendimo už akių priėmimo instituto. Teismo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, procesas šioje byloje negali toliau vykti, todėl remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais;
Atsiliepimas
1. Ieškovas sutinka, kad praleido terminą dublikui pateikti. Tačiau pavėluotas dubliko pateikimas bylos neužvilkino, nes iki to laiko teismas nebuvo priėmęs jokių procesinių sprendimų. Atsakovas savo atsiliepime prašė bylą sustabdyti, o ieškovas dublike pasisakė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Šios aplinkybės parodo, kad siekiant išsamiau pasirengti bylos nagrinėjimui, buvo būtina skirti parengiamąjį posėdį, tačiau toks posėdis nebuvo paskirtas. Ieškovo manymu, neskyrus parengiamojo posėdžio teismas turėjo priimti sprendimą už akių. CPK nenumato, jog dubliko nepateikimas yra teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.
2. Teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo konsultacija yra rekomendacinio, o ne imperatyvaus pobūdžio. Be to, konsultacijoje kalbama ne apie ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, o apie sprendimo už akių priėmimo galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip jau minėta, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilio proceso normas ir nustatytu terminu nepateikus dubliko nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, prilyginęs šio procesinio dokumento nepateikimą ieškovo neatvykimui į teismo posėdį.
CPK 296 straipsnyje numatyti ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai, tačiau tarp šių pagrindų nėra nurodyta, jog teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtu tais atvejais kai bylos šalis nepateikia tam tikrų procesinių dokumentų. Teisėjų kolegijos nuomone, CPK 296 straipsnio nuostatų negalima aiškinti plečiamai, todėl ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik CPK nustatytais atvejais ir pagrindais. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui nepateikus dubliko nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu, nes tokio pagrindo CPK nenumato, o procesinio dokumento nepateikimo negalima prilyginti šalies neatvykimui į teismo posėdį.
Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 18 d. konsultacija Nr. A3-101, nes minėta konsultacija skirta paaiškinti kaip taikyti sprendimo už akių taikymo tvarką, o ne ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto nuostatas.
Teisėjų kolegija sutinka, su apelianto argumentu, jog nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus dubliko, o atsakovui prašant priimti sprendimą už akių, teismas galėjo priimti sprendimą už akių.
Sprendimo už akių priėmimo institutas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.), taip pat į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Taigi sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Sprendimas už akių priimamas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Taigi sprendimas už akių gali būti priimamas, kai viena iš šalių per teismo nustatytą terminą nepateikia procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį, dubliko, tripliko). Tokiu atveju sprendimas už akių gali būti priimamas, kai: 1) šaliai įteikti kitos šalies procesiniai dokumentai laikantis CPK XI skyriaus Antrojo skirsnio nuostatų, t. y. tinkamai; 2) šaliai įteiktas teismo pranešimas, kuriame nurodyta pareiga pateikti procesinį dokumentą bei terminas šiam dokumentui pateikti (CPK 142 str. 1 d., 227 str. 2 d.); 3) teismas šaliai išaiškino procesinio dokumento nepateikimo procesinės teisinės pasekmės, tame tarpe ir sprendimo už akių priėmimo galimybę (CPK 142 str. 3 ir 4 d.); 4) kitos šalies procesiniame dokumente yra prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 2 d. 4 p. ir 4 d., 285 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo tinkamai įteiktas atsakovo atsiliepimas ir nustatytas terminas pateikti dubliką, tačiau jis per teismo nustatytą laiką dubliko nepateikė. Šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas sutiko, jog ieškovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, teismas priimtų sprendimą už akių, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių.
Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo priimti sprendimo už akių, o tik turėjo tokią teisę. Nes net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar pagal esamus įrodymus priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Pirmosios instancijos teismui neteisingai taikius proceso teisės normas, jo priimta nutartis naikintina, o atskirasis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.