Tauragės apylinkės teismo nuosprendis, 1-242-439/2020

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-06-10
Bylos Nr.: 1-242-439/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49331-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Kaltinamasis: A. Š.
Nukentėjusysis: O. Ž.

Kategorijos

1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-242-439/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49331-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.4.3;2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja E. B.,sekretoriaujant A. M.,dalyvaujant prokurorui R. A.,kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui V. S.,nukentėjusiajai O. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv.(duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "K" ekskavatorininku, teistas 1993-06-23 pagal LR BK 16 str., BK 90 str. 4d. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 46 str. lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 2 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. Š. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2019 m. lapkričio 19 d., apie 12.10 val., Tauragės mieste, Gedimino ir J. T.- Vaižganto gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW PASSAT", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad: „Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį“, t. y. jis, artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į dešinę, prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino ir nesustojo bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiai O. Ž. ir ją partrenkė. Šie kaltinamojo A. Š. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su nukentėjusiajai O. Ž. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų.

Kaltinamasis A. Š. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairuoja nuo 1986 metų. 2019-11-19, apie 12 val., atvažiavo į Tauragę automobiliu „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Degė raudonas šviesoforo signalas, prieš jį stovėjo kitas automobilis, sulaukė žalio šviesoforo signalo ir tada suko į dešinę, į J. T. Vaižganto gatvę, matė pėsčiųjų perėją, bet nepastebėjo pėsčiosios. Barkštelėjo po galiniu ratu, galvojo, kad ten buvo šulinys. Tuo tarpu išėjo policijos pareigūnai ir kažkas kažkur sušuko, ir jis tuo tarpu atsisuko pažiūrėti. Per galinį veidrodėlį pamatė, kad išbiro apelsinai ir ant šaligatvio guli močiutė. Jam buvo šokas. Jo vairuojamas automobilis nebuvo praėjęs techninės apžiūros, bet šiaip buvo tvarkingas, su stabdžiais. Anksčiau jokių avarijų nėra turėjęs. Sutinka, kad O. Ž. buvo sužalota, labai gailisi dėl to, atsiprašė jos. Buvo ligoninėje ir slaugos namuose du kartus, atnešė truputį maisto. Sutinka atlyginti 152,76 Eur turtinę žalą. Jo vairuojama mašina buvo apdrausta privalomuoju draudimu ADB “ Gjensidige“. Atsiprašo dar sykį O. Ž. už jai suteiktą skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo A. Š. kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo ši bylos medžiaga.

Iš nukentėjusiosios O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (2019-11-25) duotų parodymų nustatyta, kad 2019-11-19, apie 12 val., ji ėjo iš prekybos centro "Maxima" Tauragėje, rankoje nešėsi pirkinius, buvo apsirengusi tamsios spalvos rūbais ir avėjo šviesius sportinius batelius. Perėjusi pėsčiųjų perėją Gedimino gatvėje ėjo per J. T.- Vaižganto gatvės sankryžą, per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui. Perėjoje ėjo tiesiai, nekirto kampo, neskubėjo, nebėgo. Kai buvo jau beveik perėjusi J. T. -Vaižganto gatvę pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Smūgis buvo į kojas, nes rankomis ji atsirėmė į šaligatvį. Matė, kad ją partrenkė tamsios spalvos automobilis. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui ji buvo pristatyta į Tauragės ligonę, kur tą pačią dieną jai buvo atlikta dešinės kojos operacija, įdėti varžtai. Ji vis dar guli Tauragės ligoninės traumatologijos skyriuje, jai dar neleidžia keltis (b. l. 27-29);

2019-11-19 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 11-13), foto lentelėse (b. l. 14-20) ir eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 21) užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2019 m. lapkričio 19 d., apie 12.10 val., Tauragės mieste, Gedimino ir J. T.- Vaižganto gatvių sankryžoje;

Iš Gedimino gatvės ir J. T.- Vaižganto gatvių sankryžos Tauragės mieste 2019-11-19 vaizdo įrašų ir iš jų apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo įrašuose matosi užvažiavimo momentas ant pėsčiosios, einančios per reguliuojamą pėsčiųjų perėją J. T.-Vaižganto gatvėje, sustojus automobilių srautui. Matosi kaip iš Gedimino g. į dešinę, t. y. į J. T. - Vaižganto g., įsuka VW „Passat“ automobilis ir kliudo per pėsčiųjų perėją einančią moterį, kuri nugriūva (b. l. 22-24);

Iš specialisto išvados nustatyta, kad O. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10d. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti automobilio atsikišusios dalys (b. l. 42);

Iš liudytojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis 2019-11-19, apie 12 val. 11 min., degant žaliam šviesoforo signalui, ėjo per Gedimino g. ir J. T.- Vaižganto g. sankryžos perėją. Jam einant pėsčiųjų perėja žalias šviesoforo signalas mirksėjo. Einant matė priekyje per perėją einančią senyvo amžiaus moterį su krepšiais, kuri buvo prie perėjos pabaigos. Tuomet į sankryžą įvažiavo automobilis "VW Passat" žalios spalvos ir priekiniu dešinės pusės žibintu kliudė moterį, kuri parkrito. Automobilis toliau pavažiavo ir sustojo. Moteris ant gatvės gulėjo ir šaukėsi pagalbos. Matė, kad moteriai yra lūžusi koja, galimai ją „VW Passat“ vairuotojas pervažiavo automobilio ratu. Tada jis telefonu pranešė apie įvykį (b. l. 66-68);

Iš įtariamojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 12 val., dienos metu važiavo Gedimino gatve, Tauragėje, prisisegęs saugos diržu, automobiliu "VW PASSAT", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta. Degant raudonam šviesoforo signalui privažiavo Gedimino ir J. T.- Vaižganto gatvių sankryžą. Priešais jo vairuojamą automobilį, pirmoje juostoje, stovėjo kitas automobilis, kuris laukė važiuoti tiesiai, o jis įsijungė posūkį sukti į dešinę, t. y. į J. T.- Vaižganto gatvę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir sankryžą pravažiavus prieš jį stovinčiam automobiliui, jis, įsijungęs pirmą pavarą, važiavo ne didesniu nei 5 km/val. greičiu ir suko į J. T.-Vaižganto gatvę. Pasukęs pajuto lyg kažkokį bilstelėjimą, žinojo, kad ten ant kelio yra šulinys, iš pradžių pamanė, kad įvažiavo į šulinį, bet per automobilio dešinės pusės veidrodėlį pamatė, kad kažką nutrenkė. Išlipęs iš automobilio pamatė ant šaligatvio gulinčią ir pagalbos besišaukiančią močiutę. Jis puolė skambinti 112. Automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo sūnui, kuris gyvena užsienyje ir, kai jis būna išvykęs, automobilį palieka jam. Nežinojo, kad automobilis neturi techninės apžiūros. Automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tą pačią dieną ligoninėje aplankė moterį, kurią partrenkė, jos atsiprašė, paklausė gal jai reikia kokios pagalbos. Ji atsakė, kad viską atneš vaikai. Su moterimi sunkiai ėjo susikalbėti. Daugiau su ja nebendravo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, norėtų nukentėjusios dar kartą atsiprašyti ir su ja susitaikyti (b. l. 120-123).

Iš visumos byloje surinktų įrodymų analizės įrodyta, jog kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus: artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į dešinę prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino ir nesustojo, bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiai pėsčiajai O. Ž. ir ją partrenkė, dėl eismo įvykio jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šie kaltinamojo A. Š. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su nukentėjusiajai O. Ž. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka, anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 5punkte nustatytam jos minimumui už neatsargų nusikaltimą. Paskirta bausmė - bauda sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 64-1 str. 1 d., 2 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį jam paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

N. O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 7000 Eurų civilinį ieškinį kaltinamajam A. Š. dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 58-59), teisme civilinį ieškinį patikslino ir prašo priteisti 7000 Eur neturtinę žalą ir 152,76 Eur turtinę žalą solidariai iš civilinių atsakovų: kaltinamojo A. Š. ir draudiko ADB „Gjensidige“(b.l.155-160). Civilinė ieškovė O. Ž. teisme paaiškino, kad jai žala neatlyginta. Nurodė, kad jai buvo dešinės kojos lūžis per blauzdą, gulėjo ligoninėje Tauragėje 101 dieną, po to buvo perkelta į slaugos namus. Dabar jai skauda lūžusią koją, nugarą, negali atsikelti nuo sofos, negali laisvai vaikščioti, vaikšto tik įsikibusi į vaikštynę, nieko pati negali daryti, gyvena su sūnumi.

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo nustatyta, kad automobilis "VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis A. Š., buvo 2019-08-22 apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutartis AYAS 01 11639974) ADB "Gjensidige", draudimas galiojo nuo 2019-08 22 iki 2020-02-21 (b. l.98). Taigi, eismo įvykio metu (2019-11-19) transporto priemonė „VW Passat“ buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Gjensidige“.

Akivaizdu, jog nukentėjusioji, civilinė ieškovė O. Ž. patyrė neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo - dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinės žalos požymius, atsižvelgdamas ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr.2K-320/2009, 2K-386/2009), paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Teismas, nagrinėjamu atveju nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, padaryto kūno sužalojimo mastą. Kaltinamasis A. Š. nukentėjusiajai O. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargiais nusikalstamais veiksmais, būdamas blaivus. Nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė išgąstį, ilgą laiką kentė fizinį skausmą, patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų jai teko gydytis ligoninėje, kur jai buvo atlikta operacija. Iš nukentėjusiosios O. Ž. apklausos protokolo nustatyta, kad ji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama Tauragės ligoninės traumatologijos skyriuje. Toliau nukentėjusioji buvo slaugoma slaugos namuose. Nukentėjusioji, jos atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kokie šiuo metu yra išlikę liekamieji reiškiniai po nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu. Patirtos dėl eismo įvykio žalos bei jos dydžio įrodinėjimo našta tenka civiliniam ieškovui. Į teisiamąjį posėdį nukentėjusioji, civilinė ieškovė O. Ž. atvyko lydima sūnaus, judėjo įsikibusi į vaikštynę. Civilinė ieškovė teisme paaiškino, kad jai skauda lūžusią koją, negali laisvai vaikščioti, eina tik įsikibusi į vaikštynę, nieko pati negali daryti, gyvena su sūnumi. Teismas sprendžia, jog akivaizdu, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai eismo įvykio metu turėjo neigiamos įtakos jos gyvenimo kokybei. Iki eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji galėjo vaikščioti savarankiškai ir pati apsitarnauti save. Šią išvadą patvirtina eismo įvykio vietos vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad prieš eismo įvykį nukentėjusioji per dvi pėsčiųjų perėjas eina be jokios pagalbos, abiejose rankose nešdamasi krepšius. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visetą nustatytina, jog kaltinamojo A. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra 3000 eurų. Teismas sprendžia, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tuomet draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai O. Ž. civilinis atsakovas (draudikas) ADB „Gjensidige“ nėra išmokėjęs turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išmokų, nes nukentėjusioji ir jos atstovas nepateikė dokumentų, kuriais vadovaujantis civilinis atsakovas (draudikas) galėtų įvertinti eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytą žalą ir apskaičiuoti draudimo išmoką (b.l.168-169).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą nukentėjusiosios O. Ž. civilinis ieškinys dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies (CK 6.250 str.) ir jai iš civilinio atsakovo (draudiko) ADB „Gjensidige“ priteistinas 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas, nes neįrodytas (CPK 178 str.).

N. O. Ž. reikalavimas dėl 152,76 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš nukentėjusiosios teismui pateiktų vaistinės CAMELIA kvitų nustatyta, kad pagal receptus už vaistus 2020-03-01 iš viso sumokėta 18,90 Eur suma, 2020-02-04 sumokėta 27,13 Eur suma, 2020-04-03 sumokėta 7,27 Eur suma, 2020-04-16 sumokėta 4,87 Eur suma ir, data neįskaitoma, sumokėta 27,42 Eur suma. Iš viso už vaistus nukentėjusioji sumokėjo 85,59 Eur sumą, kuri jai nebuvo kompensuota (b.l.158-159). Ši suma priteistina nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo (draudiko) ADB „Gjensidige“. Iš pateiktų MAXIMA kvitų nustatyta, kad už pagerintą maistą (šokoladą, vaisius, mėsos, pieno gaminius ir pan.) nukentėjusioji 2020-01-25 sumokėjo 17,79 Eur, 2020-01-27 sumokėjo 6,32 Eur, 2020-02-04 sumokėjo 8,58 Eur. Iš viso sumokėjo 32,69 Eur (b.l.160), ši suma priteistina nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo (draudiko) ADB „Gjensidige“. Taigi, nukentėjusiajai iš draudiko priteistinas iš viso 118, 28 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 str.).

Nukentėjusiąją, civilinę ieškovę O. Ž. atstovavo advokatas P. R. pagal 2020-03-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr.(8.3) TP-20-T-339-3047 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-05-15 pažymos Nr. (12.34) PT-1863 nustatyta, kad, teikiant O. Ž. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal 2020-03-04 sprendimą Nr.(8.3) TP-20-T-339-3047, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 141,28 Eur dydžio advokato užmokestis (b.l.164). Nukentėjusioji ieškiniu prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo A. Š.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo valstybės naudai priteistina 141,28 Eur išlaidų, turėtų teikiant nukentėjusiajai O. Ž. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 306 str.,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi ir paskirti A. Š. galutinę bausmę - 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtą baudą nustatyti sumokėti per penkis (5) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke Lietuvos filiale; įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui.

Išaiškinti A. Š., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

O. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas: 110057869, esančio adresu: Žalgirio g. 90, Vilnius, nukentėjusiosios O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 118, 28 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 28 ct) turtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą sumokėti į O. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas.

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 141,28 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 28 ct) turėtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą O. Ž..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“; Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „D. B. A/S“ Lietuvos filialas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja E. B.