Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės neveikimo ir nepagrįstai išieškotų sumų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Atskirojo skundo procesinis reikalavimas trečiuoju punktu išspręstas pirmosios instancijos teismo, atskirasis skundas priimtas ir civilinė byla išsiųsta apeliacinės instancijos teismui (išspręsta 2024 m. kovo 22 d. rezoliucija), todėl nesant tam pagrindo, apeliacinės instancijos teismas dėl šio pareiškėjos reikalavimo atskirai nepasisakys.

13. Iš pareiškėjos atskirojo skundo turinio bei formuluojamų atskirojo skundo reikalavimų matyti, kad su skundžiama nutartimi apeliantė nesutinka keldama procesinės teisės normų pažeidimų klausimus, dėl kurių, apeliantės nuomone, priimta skundžiama nutartis neteisėta, o civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos procesiniai veiksmai kelia abejones dėl teismo nešališkumo.

Dėl argumentų, susijusių su paskirto teismo posėdžio forma

14. Apeliantė visų pirma kelia klausimą dėl paskirto civilinės bylos posėdžio formos, teigdama, kad teismas nevertino pareiškėjos prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka ir tokiu būdu nesudarydama pareiškėjai teisės pasisakyti teismo posėdyje pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą.

15. Bylos dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamojos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipnsio 5 dalyje numatyta, jog šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Taigi pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

16. Teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti ir dėl specialių proceso bruožų (bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka), o rašytinis procesas gali būti pateisinamas dėl byloje sprendžiamų klausimų pobūdžio. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentams nepritaria šių motyvų pagrindu:

16.1. pirma tai, jog pareiškėja teikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo, kadangi, kaip jau minėta, tokia diskrecijos teisė nuspręsti, kokio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla, priklauso bylą nagrinėjančiam teismui;

16.2. antra, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka paskyrė 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kartu nurodydamas, jog nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga taikyti CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtį, t. y. skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka išsprendė tarpine procesine nutartimi, įvertinęs tai, kad nebuvo aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka;

16.3. trečia, apeliantės teiginys, jog būtinybę skirti žodinį teismo posėdį suponuoja antstolės (ne)sąžiningumas grįstas išimtinai subjektyvia apeliantės nuomone ir savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog tai yra svarbi priežastis žodiniam bylos nagrinėjimui. Apeliantė ir teikdama atskirąjį skundą nepagrindė, jog prašymo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka metu egzistavo aplinkybės, sudariusios pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės išimtį;

16.4. apeliantės pozicija išreikšta procesiniuose dokumentuose, iš apeliantės skundo dėl antstolės veiksmų aiškus bylos nagrinėjimo dalykas, nagrinėjamas klausimas nekėlė teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine vykdomųjų bylų medžiaga, taip pat į bylą pateiktais šalių rašytiniais paaiškinimais, antstolė pateikė atsiliepimą į skundą, taip išreikšdama savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Taigi tai, jog paskyrus civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti žodžiu teismo posėdyje, savaime nelaikytina apeliantės teisių į teisingą teismą pažeidimu;

16.5. pareiškėjai apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kurioje be kita ko nutarta civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei nurodyta civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka data, laikas ir vieta, buvo išsiųsta, ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įteikta 2023 m. rugsėjo 5 d. Taigi, pareiškėja informuota apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka;

16.6. minėta, kad pareiškėjos prašymas skirti žodinį procesą išspręstas teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, todėl tai, kad šis klausimas dar kartą nepaminėtas skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo laikyti skundžiamos nutarties motyvų ir turinio stoka. Kita vertus, išsprendus klausimą, nėra poreikio dar kartą jį spręsti kitame procesiniame dokumente (šiuo atveju skundžiamoje nutartyje).

17. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, procesinės teisės normų nepažeidė.

Dėl argumentų, susijusių su dokumentų įteikimu

18. Apeliantė atskirajame skunde taip pat įrodinėja savo procesinių teisių pažeidimą tiek antstolės, tiek ir teismo netinkamu procesinių dokumentų jai išsiuntimu, teigdama, jog nebuvo imtasi aktyvių veiksmų užtikrinant pareiškėjos teisę savalaikiai gauti siųstus dokumentus.

19. Iš apeliantės atskirojo skundo matyti, jog teigdama, kad antstolės informacija apie siųstus dokumentus melaginga, apeliantė remiasi deklaratyviais pasvarstymais. Kaip matyti iš antstolės pateikto atsiliepimo, pareiškėjai procesiniai dokumentai gyvenamosios vietos adresu neįsiteikia, jie grįžta neįteikti su žyma „palikti pranešimai, įteikti nepavyko, į pranešimus neatsiliepė“, todėl dokumentai išsiųsti per antstolių informacinę sistemą (AIS). Nenustatyta, kad antstolė dėl subjektyvių priežasčių, kaip kad bvando įrodyti apeliantė, nesiuntė pareiškėjai procesinių dokumentų. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantė apie vykdymo procesą in formuota, apie jį apeliantei yra žinoma, apeliantė aktyviai reiškė prašymus vykdymo procese, taip pat teikė ir skundą teismui dėl antstolės veiksmų, taigi nėra pagrindo laikyti, jog apeliantės teisė į informaciją buvo ribota. Dar daugiau, aplinkybė, jog pareiškėjai nebuvo galimybės net kelis kartus įteikti procesinių dokumentų jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, paminėta ir kitose teismų nutartyse (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-777-430/2024). Taigi, kaip matyti tiek iš byloje esančių duomenų, tiek ir iš kitose nutartyse pažymėtų faktinių aplinkybių, pareiškėjai procesiniai dokumentai nėra įteikiami periodiškai, kas nesudaro pagrindo išvadai, jog procesiniai dokumentai neįteikiami dėl antstolės veiksmų, kaip kad bando įrodyti apeliantė.

20. Nepagrįstai apeliantė teigia, jog teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir surinkti įrodymus dėl antstolės teiginių, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (duomenis apie siuntimą, siuntos (ne) įteikimą ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). CPK nenumato, jog nagrinėjant bylas dėl antstolio veiksmų teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Taigi, pareiga įrodyti aplinkybę, kad antstolė teikia neva klaidingą informaciją teismui apie dokumentų vykdymo procese siuntimą, tenka būtent šiomis aplinkybėmis besiremiančiai pareiškėjai. Tuo tarpu apeliantė nepagrįstai įrodymų rinkimo naštą banko perkelti teismui.

21. Nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl sąmoningo pirmosios instancijos teismo neveikimo siunčiant apeliantei procesinius dokumentus nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Nors civilinėje byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos parašytą pranešimą bendrai pirmosios instancijos teismui dėl negautų siuntų bei prašymą pakartotinai išsiųsti konkrečias siuntas (nurodyti siuntų numeriai), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad būtent šioje civilinėje byloje buvo siųstos šios konkrečiais registracijos numeriais pareiškėjos nurodomos siuntos. Taigi argumentai, susiję su šių siuntų pakartotiniu (ne) išsiuntimu ir teismo veiksmai gavus pareiškėjos pranešimą, nagrinėjamu atveju nevertintini kaip neturintys teisinės reikšmės.

22. Nustatyta, kad apeliantė 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimu informavo teismą apie tai, kad nėra gavusi antstolės atsiliepimo ir vykdomosios bylos Nr. 0139/23/01060 kopijos, pranešimas nagrinėjusios civilinę bylą teisėjos rezoliucija prijungtas prie bylos. Byloje nėra duomenų, kad antstolės atsiliepimas būtų išsiųstas pareiškėjai. Nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškėjai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųsta teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis (kuri ir yra skundžiama), tačiau siunta grąžinta kaip neįteikta. Apeliantė teikė 2024 m. sausio 19 d. prašymą dėl dokumentų gavimo, informuodama, jog procesiniai dokumentai nėra gauti ir prašė teismo pateikti antstolės atsiliepimo, vykdomosios bylos kopijas ir teismo sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. kovo 5 d. pareiškėjai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųsta skundžiama nutartis pakartotinai, taip pat kartu išsiųstas ir antstolės atsiliepimas, kartu nurodant, jog vykdomosios bylos grąžintos antstolei. Iš tiesų, nors ir sutiktina su pareiškėja, kad jos prašomi dokumentai buvo išsiųsti nesavalaikiai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai buvo atlikta sąmoningai, ir, pasak apeliantės, „siekiant neteisėto slapto įsiteisėjimo“. Visų pirma, pažymėtina, kad skundžiama nutartis buvo išsiųsta dar tą pačią jos priėmimo dieną, tačiau grąžinta kaip neįteikta pareiškėjai ne dėl nuo teismo priklausančių aplinkybių. Antra, CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims domėtis nagrinėjamos bylos eiga, o protingumo kriterijus be kita ko reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis. Apeliantei buvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką, todėl ir apeliantė galėjo pasidomėti bylos nagrinėjimo eiga. Tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis apeliantė prašymą dėl procesinių dokumentų išsiuntimo pateikė tik praėjus dviems mėnesiams po skundžiamos nutarties priėmimo. Trečia, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį išsiuntė apeliantės visuose procesiniuose dokumentuose nurodomu ir teismui žinomu apeliantės adresu, siunta buvo grąžinta kaip neįteikta, todėl teismas, neturėjo pareigos pakartotinai siųsti priimtos nutarties pareiškėjai, juolab kad pareiga nurodyti tokį adresą, kuriuo būtų galima įteikti siunčiamus procesinius dokumentus, tenka pareiškėjai. Ketvirta, nors pareiškėjai jos prašomi procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2024 m. kovo 5 d., tačiau pareiškėjai nebuvo apribota teisė į apeliaciją. Kaip matyti, pareiškėjos atskirasis skundas buvo priimtas ir išsiųstas apeliacinės instancijos teismui, tokiu būdu įgyvendinant apeliantės teisę į jos atžvilgiu priimto procesinio dokumento peržiūrėjimą. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismui dėl to, kad nebuvo išsiųstas antstolės atsiliepimas, negalėjo pateikti paaiškinimų dėl atsiliepimo, tačiau, nesutikdama su antstolės veiksmais bei priimta skundžiama nutartimi, argumentus galėjo teikti apeliacinės instancijos teismui.

23. Taigi apibendrinant aukščiau išdėstyta laikytina, jog nors iš dalies ir nustatytas savalaikis atskirų dokumentų neišsiuntimo pareiškėjai faktas, tačiau apeliantei neapribota teisė į 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimą, todėl vertintina, jog apeliantės argumentai, šiuo aspektu nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties.

Dėl argumentų, susijusių su skundžiama nutartimi

24. Nesutikdama su priimta skundžiama nutartimi apeliantė remiasi tuo, kad skundžiama nutartis priimta remiantis išimtinai antstolės argumentais, o teismas dėl pasyvaus elgesio nevertino, ar pareiškėja supažindinta su antstolės priimtais patvarkymais.

25. Pastebėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiama nutartis priimta remiantis kasacinio teismo praktika. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo, pagal kasacinio teismo praktiką, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui, antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę; tokiu atveju turėtų būti reiškiamas ieškinys ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Kaip pagrįstai nustatyta pirmosios instancijos teismo, 2023 m. rugpjūčio 17 d. priimtu patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-139-16543 užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0139/23/01060. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagrįstai laikyta, jog vykdomosios bylos užbaigimas sudaro pagrindą nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

26. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar pareiškėja yra informuota apie vykdomosios bylos užbaigimą. Visų pirma, kaip matyti, apeliantei yra apie tai žinoma, kadangi ji pati mini šią aplinkybę atskirajame skunde. Antra, byloje nėra duomenų (tokių nepateikė ir apeliantė kartu su atskiruoju skundu), o taip pat ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad būtų ginčijamas ar ginčytas teisme antstolės priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Trečia, kaip jau minėta, teismo vaidmuo šios kategorijos bylose nėra aktyvus, todėl nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir keldama antstolės priimtų patvarkymų galimai (ne)tinkamo įteikimo klausimus apeliantė ir turėjo pagrįsti šiuos savo teiginius. Tai, kad skundžiama nutartimi priimtas apeliantei nepalankus teisinis rezultatas, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog priimta nutartimi pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.

Dėl kitų apeliantės teiginių ir prašymų

27. Apeliantės teiginys, jog civilinę bylą nagrinėjusi teisėja šališka, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepagrindė pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad prašymams dėl nušalinimo spręsti yra numatyta speciali tokių prašymų nagrinėjimo tvarka (CPK 69 straipsnis), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė tokia tvarka būtų pasinaudojusi nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.

28. Apeliantės reikalavimai: 1) pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai delsė 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį pareiškėjai išsiųsti pakartotinai; 2) pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai antstolei siuntė procesinius dokumentus registruota pašto siunta; 3) pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškimo „Dėl pareiškėjos teisės į teisingą teismą neužtikrinimo“ ir 2024 m. sausio 19 d. rašto „Dėl dokumentų gavimo“ ir savalaikiai vengė supažindinti pareiškėją su antstolės atsiliepimu, laikytini atitinkamu faktinių aplinkybių konstatavimu, tačiau ne reikalavimais, sukeliančiais materialines teisines pasekmes.

29. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 Teismas pažymi ir kt.). Aukščiau nurodyti apeliantės suformuluoti reikalavimai neturi savarankiškos teisinės reikšmės ir negali būti pripažinti tinkamu būdu pareiškėjos interesams apginti. Taigi dėl jų apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.

Dėl civilinės bylos baigties

30. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai nutraukė civilinę bylą. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti apeliantės (pareiškėjos) atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.