- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eA-893-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00981-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Neringos savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2D-3006 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ dalį, kuria atsisakyta imtis keturių laikinųjų statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – ir Prekybiniai nameliai), nugriovimo procedūrų pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 40 straipsnio 3 punktą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą imtis Prekybinių namelių nugriovimo procedūrų pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą.
2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Po to, kai 2020 m. kovo 3 d. Administracijoje buvo gautas anoniminis skundas „Dėl statinių, esančių teritorijos adresu (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.16) V15-948 „Dėl statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ ji kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas) bei informavo, kad teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringoje yra neteisėtai užimta valstybinė žemė, nes joje stovi Prekybiniai nameliai be statybą leidžiančių dokumentų, prašė pagal kompetenciją atlikti patikrinimą ir nustačius, kad Prekybiniai nameliai stovi be teisinio pagrindo, imtis priemonių dėl jų nukėlimo / nugriovimo. Papildomai raštais, teiktais 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. birželio 1 d., buvo pateikta informacija apie ginčo teritorijoje stovinčius Prekybinius namelius, t. y. buvo pateikti duomenys apie galimus Prekybinių namelių savininkus / naudotojus, archyvinės valstybinės žemės nuomos sutartys, išlikę Prekybinių namelių projektai bei kiti su ginčo esme susiję dokumentai.
2.2. Nesutinkama su Rašto dalimi, kuria pareiškėjo prašymą atsisakyta nagrinėti. Nesutinkama su argumentu, kad Inspekcija nevykdo laikinų statinių nugriovimo, pasibaigus jų naudojimo terminui, procedūrų. Prekybiniai nameliai yra laikini statiniai, kurių statybą leidžiančius dokumentus išdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnyba (toliau – ir Tarnyba). Prekybinių namelių naudojimo terminas yra pasibaigęs. Būtent atsakovui kyla pareiga inicijuoti šių statinių nugriovimo procedūras, Prekybinių namelių savininkams / valdytojams pateikiant reikalavimus nugriauti statinius, o reikalavimų nevykdymo atveju, kreipiantis į teismą su reikalavimais dėl Prekybinių namelių nugriovimo.
2.3. Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte nustatyto reglamentavimo kontekste už laikinųjų statinių griovimo procedūrų inicijavimą atsako tas viešojo administravimo subjektas, kuris išdavė statiniui statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas neginčija, jog Prekybinių namelių statybai statybos leidimus išdavė Tarnyba, neprieštarauja, jog jis yra Tarnybos teisių ir pareigų statybos srityje perėmėjas. Atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, privalo veikti paisydamas ne tik išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nuostatų.
2.4. Nesutinkama su kitu Rašto argumentu, kad Prekybinių namelių griovimo procedūras turi organizuoti pareiškėjas. Administracija 2015 ir 2019 metais prekybinių namelių savininkams / naudotojams teikė reikalavimus geranoriškai nugriauti statinius. Tokie veiksmai vertintini kaip bandymas neteisminiu keliu spręsti susidariusią netoleruotiną situaciją, kai valstybinėje žemėje apie 20 metų nelegaliai stovi Prekybiniai nameliai. Nors pareiškėjas geranoriškai prašė Prekybinių namelių savininkus / naudotojus pašalinti statinius, į tokius prašymus jie nereagavo. Administracija neturi kompetencijos kreiptis į teismą ir Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto pagrindu reikalauti priverstinio Prekybinių namelių griovimo.
2.5. Priešingai, nei teigiama Rašte, nei pareiškėjas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nėra priėmę administracinių sprendimų dėl Prekybinių namelių pašalinimo. Rašytiniai prašymai pašalinti laikinuosius statinius statinių savininkams / naudotojams nėra teisiškai įpareigojantys. NŽT neturi įgaliojimų teismine tvarka reikalauti Prekybinių namelių pašalinimo. Nei Administracijos, nei NŽT siųsti raštai Prekybinių namelių savininkams nėra administraciniai sprendimai, nes neturi privalomumo požymio. Privalomumo požymį galėtų turėti tik atsakovo Prekybinių namelių savininkams / valdytojams pateikti reikalavimai pašalinti laikinuosius statinius, nes tokio reikalavimo privalomumas kyla iš Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto nuostatų.
2.6. Atsakovo neveikimas prieštarauja konstituciniam principui, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms ir trukdo Administracijai tinkamai įgyvendinti ginčo teritorijos plėtrą. Ginčo teritorijai galioja Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-47 „Dėl Nidos pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurį ginčo teritorijoje turi būti formuojamas naujas žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Administracija turėtų atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jį įregistruoti viešajame registre. Nepašalinus Prekybinių namelių, jie turėtų būti pažymėti suformuotame žemės sklype ir Neringos savivaldybės teisės į šio žemės sklypo naudojimą ar disponavimą būtų suvaržytos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Buvo atliktas tyrimas pagal Administracijos 2020 m. balandžio 14 d. rašte, papildytame 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. birželio 1 d. raštais, pateiktą informaciją apie valstybinėje žemėje Neringos mieste, ties (duomenys neskelbtini), Neringoje galimai neteisėtai pastatytus Prekybinius namelius. 2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo atlikti faktinių duomenų patikrinimai vietoje ir surašyti 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai. Nebuvo tikrinamas pastatas, kurį naudoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auksinė smiltis“, esantis teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringoje, nes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-826-1032/2020, iškelta ieškovo UAB „Auksinė Smiltis“ Administracijai dėl 2019 m. liepos 12 d. reikalavimo pašalinti statinius panaikinimo, kurioje Administracija yra pareiškusi priešieškinį UAB „Auksinė smiltis“ dėl įpareigojimo nugriauti laikinąjį statinį (duomenys neskelbtini), Neringa. Administracija Inspekcijos 2020 m. spalio 20 d. raštu buvo informuota, kad vadovaujantis patikrinimo metu galiojančių Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 48.1 papunkčiu, prašymo dalies dėl teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa esančio pastato, kurį naudoja UAB „Auksinė smiltis“, statybos teisėtumo nagrinėjimas nutraukiamas, paaiškėjus Taisyklių 46.5 papunktyje nurodytoms aplinkybėms.
3.2. Išnagrinėjus kartu su Administracijos 2020 m. balandžio 14 d. raštu, papildytu raštais 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. birželio 1 d., pateiktus dokumentus, V. Č., V. L., S. Č. ir Z. K. raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringoje statyba ir įsigijimu, buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, be kita ko, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje informacijos apie teritorijoje, kurioje yra patikrinimo metu tikrinti statiniai ties (duomenys neskelbtini), Neringoje, įregistruotus žemės sklypus nėra. Duomenų apie šių statinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra. Iš Inspekcijai teiktų dokumentų buvo nustatyta, kad laikini statiniai – prekybos kioskai buvo statomi / rekonstruojami laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2002 m.
3.3. Klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu. Nagrinėjamu atveju aktualus Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 1997 m. birželio 26 d. iki 2001 m. lapkričio 7 d.) 3 straipsnio 2 dalyje, 18 ir 21 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas. Pastatytų statinių priėmimo naudoti tvarką ir reikalavimus reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai. Priimti naudoti statiniai turi būti įregistruoti pagal teisės aktų reikalavimus.
3.4. Pastatyti laikini statiniai ir teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1011 „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Registravimo tvarka) 8 punktu ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Registro nuostatai), 46 punktu.
3.5. Prekybinių namelių statybos laikotarpiu Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatose nebuvo nustatyta tvarka ir galimybė pratęsti laikinų statinių naudojimo terminą, taip pat nebuvo nustatyta, kas turi vykdyti kontrolę, kad laikini statiniai būtų nugriauti, pasibaigus laikino statinio naudojimo terminui. Statybos įstatymo, kurio redakcija įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d., 35 straipsnyje jau numatyti atvejai, kada pastatyti ar nebaigti statyti statiniai (išskyrus nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes) nugriaunami. Vienas iš atvejų – statinys nugriaunamas, kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas (2 dalis).
3.6. Ginčo statinių statybos metu galiojusiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ) (redakcija, galiojusi 1997 m. birželio 3 d. iki 2000 m. spalio 11 d.) be kitų savivaldybės valdybos 18 straipsnyje nustatytų funkcijų, 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad valdyba teikia tarybai spręsti arba pati sprendžia socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos klausimus, prižiūri, kad būtų nustatyta jų eksploatavimo tvarka, o prireikus – atliekamos užsakovo funkcijos. Neringos miesto savivaldybės valdyba 1997 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 143 „Dėl prekybinių namelių (duomenys neskelbtini)“, 1997 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 123 „Dėl prekybinio kiosko statybos (duomenys neskelbtini)“, 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 337 „Dėl spaudos kiosko-skaityklos (duomenys neskelbtini), priepliažio zonoje rekonstrukcijos“ leido statytojams statyti ginčo statinius pagal suderintus projektus ir darbus vykdyti, gavus Valstybinės statybos inspekcijos leidimą. Iš patikrinimo metu surinktų dokumentų galima spręsti, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba, priimdama sprendimus dėl ginčo statinių statybos, sudarydama valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, priimdama sprendimus pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartis, vykdė VSĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas funkcijas, taip pat ir socialinės infrastruktūros eksploatavimo klausimus.
3.7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje, VSĮ (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. spalio 12 d. iki 2001 m. liepos 4 d.) 7 straipsnyje, Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 punkte, 49 straipsnyje, Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste statybos valstybinę priežiūrą vykdanti Inspekcija nėra įgaliota spręsti klausimų, susijusių su laikinųjų statinių naudojimu, todėl nėra kompetentinga priimti sprendimus, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimu / neišdavimu ginčo statinių naudojimui.
3.8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-100-1032/2021 pagal UAB „Auksinė smiltis“ ieškinį Administracijai dėl 2019 m. liepos 12 d. reikalavimo pašalinti statinius panaikinimo ir pagal Administracijos priešieškinį UAB „Auksinė smiltis“ dėl įpareigojimo nugriauti laikinąjį statinį (duomenys neskelbtini), Neringoje. UAB „Auksinė smiltis“ priklausantis prekybos kioskas yra tuo pačiu adresu kaip ir Prekybiniai nameliai. Administracija reikalavimus dėl laikino statinio pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo E. K. teikė taip pat, kaip ir Prekybinių namelių turėtojams – du kartus (2015 m. rugpjūčio 31 d ir 2019 m. liepos 12 d.).
3.9. Susiklosto paradoksali situacija, kai vienu atveju Administracija mano, jog turi teisę ir gali kreiptis į teismą su priešieškiniu UAB „Auksinė smiltis“ atžvilgiu dėl įpareigojimo nugriauti laikinąjį statinį (duomenys neskelbtini), Neringoje, o dėl Prekybinių namelių tuo pačiu adresu, dėl to paties dalyko, tarsi neturi kompetencijos. Administracija, kaip statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija, bei kaip suinteresuotas asmuo, gali ir turi teisę kreiptis į teismą Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto pagrindu.
3.10. Raginimai nugriauti ginčo statinius, teikti jų savininkams / naudotojams, yra galiojantys ir nėra nuginčyti, juose suformuluoti imperatyvūs reikalavimai, o ne rekomendacijos ar siūlymai. Pateiktuose nurodymuose numatytos neigiamos teisinės pasekmės ir numatyti reikalavimų neįvykdymo padariniai. Atsižvelgiant į pateiktų raginimų turinį, jie laikytini administraciniais sprendimais, o pati Administracija, priėmusi šiuos sprendimus, pripažįsta, jog turi teisę šalinti tuos statinius kaip laikinus ir tokiu būdu jau yra pati pradėjusi Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto įgyvendinimą (dėl UAB ,,Auksinė smiltis“ naudojamo laikino statinio).
Atsiliepimas
3.11. Prekybinių namelių pašalinimo klausimas yra sprendžiamas šiuo metu, todėl turėtų būti taikomos šiuo metu galiojančios teisės normos. Šiuo metu leidimus statyti naujus statinius pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį išduoda savivaldybių administracijos, o ne Inspekcija.
3.12. Ginčui aktualių Administracijos 2020 m. balandžio 14 d. prašymo pateikimo metu galiojusio VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir įsigaliojusios naujos redakcijos VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų kontekste Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pagrindo nėra.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekcijos Departamentą su prašymu pagal kompetenciją atlikti patikrinimą ir nustačius, jog Prekybiniai nameliai valstybinėje žemėje stovi be teisinio pagrindo, imtis priemonių dėl jų nukėlimo (nugriovimo). Vadovaudamasi Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“, papildomai 2020 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (4.16)V15-1129 „Dėl privalomojo nurodymo“ bei 2020 m. birželio 1 d. rašte Nr. (4.16)V15-1265 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ pateikta informacija, Inspekcijos Departamentas atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje, išnagrinėjo su Administracijos 2020 m. balandžio 14 d. prašymu bei vėliau pateiktus dokumentus, įvertino V. Č., V. L., S. Č. ir Z. K. raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus, dokumentus, susijusius su statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringoje, statyba ir įsigijimu, bei aktualiu aptarti statybos metu galiojusius teisės aktus ir Rašte nurodė, jog vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija nevykdo laikinų statinių nugriovimo, pasibaigus laikino statinio naudojimo terminui, procedūrų bei nevykdo statinių naudojimo priežiūros. Pažymėjo, jog pagal Administracijos pateiktus dokumentus nustatyta, kad Administracija 2015 metais ir pakartotinai 2019 metais kreipėsi į V. L., V. Č., E. K. bei Z. K., pateikdama reikalavimus pašalinti laikinus statinius ir sutvarkyti teritoriją, kuriuose buvo nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimo pašalinti laikinus statinius ir sutvarkyti teritoriją, Administracija <...> bus priversta pašalinti neteisėtus statinius ir pateikti sąskaitas už statinių pašalinimą ir teritorijos sutvarkymą. Be to, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. 13SD-496-(14.13.134 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Inspekcijos Departamentą, kad po atlikto tyrimo dėl administracinės baudos skyrimo už valstybinės žemės užėmimą geranoriškai paprašė pašalinti statinius, kurių naudotojai yra Z. K., V. L. ir S. Č.. Nurodė, jog dėl kitų statinių NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius sprendimų dar nepriėmė. Skundžiamame Rašte konstatuota, jog prašymo dalis dėl laikinų statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringoje nugriovimo nebus nagrinėjama, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Priežiūros įstatymo 8 straipsniu ir subsidiarumo principu.
6. Teismas apžvelgė Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 25 straipsnio 1 ir 10 dalyse, VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos normos taikymo praktikoje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad Administracijos 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“, papildomai 2020 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (4.16)V15-1129 „Dėl privalomojo nurodymo“ bei 2020 m. birželio 1 d. rašte Nr. (4.16)V15-1265 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ pateikta informacija nėra susijusi su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu, todėl Administracijos 2020 m. balandžio 14 d. raštas Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ nelaikytinas skundu.
8. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog Prekybiniai nameliai yra laikini statiniai, pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus, kurių naudojimo terminai yra pasibaigę ir jie nėra įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Prašymas pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą grindžiamas Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu.
9. Teismas Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte nustatyto reglamentavimo kontekste vertino, kad atsižvelgiant į tai, kad Administracijos 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ suformuluotas prašymas pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą nėra susijęs su statybos procesais, jo nagrinėjimas nėra priskirtinas atsakovo, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kompetencijai. Iš skundžiamo Rašto matyti, jog prašymo dalis dėl Prekybos namelių nugriovimo palikta nenagrinėta, įvertinus Inspekcijos Departamentui pateiktą informaciją, jog reikalavimus pašalinti Prekybinius namelius ir sutvarkyti statybvietę yra pateikę kiti viešojo administravimo subjektai.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas.
11. Teismas akcentavo, kad skundžiamame Rašte yra išdėstyta Inspekcijos pozicija pareiškėjo prašymo pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūras atžvilgiu, todėl atsakovo neveikimas nekonstatuotinas. Tai, kad pareiškėjo netenkina Rašte išdėstyta atsakovo pozicija, negali būti vertinama, kad Raštas yra priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo prašymo argumentai patvirtina, jog pareiškėjui buvo suprantamas Rašto turinys. Kadangi Rašto dalis, kuria atsisakyta pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Rašto dalies panaikinimui pagrindo nėra.
12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymo reikalavimus tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
14.1. Nėra ginčo, kad ginčo Prekybiniai nameliai yra laikini statiniai. Laikinųjų statinių nugriovimą, pasibaigus jų naudojimo terminui, reglamentuoja Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktas. Šioje įstatymo normoje yra įvardintas konkretus ir vienintelis viešojo administravimo subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė kompetenciją pradėti laikinojo statinio nugriovimo procedūrą ir tai yra statybą leidžiantį dokumentą išdavęs viešojo administravimo subjektas. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Prekybinių namelių statybą leidžiančius dokumentus išdavė Tarnyba, todėl Prekybinių namelių nugriovimo procedūras turėtų inicijuoti ir vykdyti Tarnyba. Tačiau šis viešojo administravimo subjektas jau yra pasibaigęs (likviduotas), o po likvidavimo jo teises ir pareigas perėmė Inspekcija, kas reiškia, kad būtent atsakovas turėtų vykdyti Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas, be kita ko, teikti reikalavimus Prekybinių namelių savininkams / naudotojams ir nustatyti terminą, per kurį savininkai / naudotojai gali geranoriškai nugriauti / nukelti namelius. Jei savininkai / naudotojai neįvykdo reikalavimų, atsakovas privalėtų reikšti ieškinį teisme dėl įpareigojimo nugriauti laikinuosius statinius.
14.2. Teismas nepakankamai įsigilino į Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto turinį ir nepagrįstai nenustatė, kad aptariama teisės norma yra imperatyvi ir numato tik vieną konkretų subjektą, kuriam įstatymas paveda atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus. Nors teismas ir nurodo šią teisės normą, tačiau nepaaiškino, kodėl ja nesiremia, ar kodėl šiuo konkrečiu atveju imperatyviam teisės normos taikymui turėtų būti taikoma išimtis.
14.3. Atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, privalo veikti paisydamas ne tik Priežiūros įstatymo, bet ir kitų teisės aktų reikalavimų. Jei šiuo atveju pareigą veikti atsakovui nustato kitas įstatymas (Statybos įstatymas), tai atsakovas neturi teisės šios pareigos nevykdyti. Tuo labiau, kad Inspekcijos 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-81 (2020 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1V-215 redakcija) buvo patvirtintas sąrašas teisės aktų, reguliuojančių Inspekcijos veiklą statybos srityje, ir šiame sąraše Statybos įstatymas įtrauktas 5-uoju numeriu. Taigi, pats atsakovas savo priimtuose teisės aktuose numato, kad turi vadovautis Statybos įstatymu, kas reiškia, kad atsakovui privalomas ir Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktas.
14.4. Byloje nėra duomenų, kad šiai dienai kuris nors iš viešojo administravimo subjektų turėtų įstatymo leidėjo jam suteiktą kompetenciją ir, vadovaujantis ja, būtų pradėjęs oficialų ir privalomą Prekybinių namelių nugriovimo procesą (administracinę procedūrą). Nei Administracija, nei NŽT nėra priėmusios administracinių sprendimų dėl Prekybinių namelių pašalinimo. Kaip nurodė NŽT, Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius buvo paprašę „geranoriškai pašalinti statinius, kuriuos naudoja Z. K., V. L. ir S. Č.“, dėl kitų prekybinių namelių jokių spendimų nebuvo ir nėra priimta (žr. NŽT raštą Nr. 2D-1400). Geranoriškas viešojo subjekto raginimas atlikti tam tikrus veiksmus nesukelia jokių teisinių pasekmių ir toks raginimas negalėtų būti privalomai vykdomas (t. y. tokio raginimo pagrindu nebūtų galima kreiptis į teismą, kad įpareigoti statinio valdytojus vykdyti raginimą).
14.5. Jokių administracinių sprendimų, kaip jie suprantami ir teisiškai vertinami pagal VAĮ 2 straipsnio 5 dalį, Prekybinių namelių atžvilgiu nebuvo ir nėra priėmusi ir Administracija. Raginimus dėl Prekybinių namelių nugriovimo pareiškėjas jų valdytojams buvo teikęs 2015 m. ir 2019 m., tačiau šie raginimai nėra administraciniai sprendimai, kurių pagrindu būtų pradėta administracinė procedūra. Raginimai geranoriškai nebuvo įvykdyti ir akivaizdu, kad jie jokios privalomos galios neturėjo (kitu atveju, jie būtų buvę įvykdyti ir / arba būtų pradėti teisiniai veiksmai tokių raginimų priverstiniam įvykdymui). Tai, kad šiai dienai nėra pradėta jokia oficiali administracinė procedūra dėl Prekybinių namelių nugriovimo ir ši procedūra nėra vykdoma, patvirtina Lietuvos Respublikos piliečių skundai, kuriais atkreipiamas Administracijos dėmesys į neteisėtai užimamą valstybinę žemę, ant kurios stovi Prekybiniai nameliai.
14.6. Civilinė byla Nr. e2-100-1032/2021 ir ši administracinė byla negali būti vertinamos kaip betarpiškai susijusios. Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas Prekybinių namelių nugriovimo klausimas, nė viena šalis nekėlė Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo klausimo, nekvestionavo pareiškėjo teisės reikšti tokį reikalavimą, dėl ko pareiškėjo kompetencijos ribos teismo nebuvo nagrinėjamos. Be to, civilinės bylos galutinis rezultatas nėra aiškus. Pareiškėjo kitoje byloje pasirinkta gynybos strategija negali paneigti įstatymo leidėjo suformuotos imperatyvios pareigos atsakovui inicijuoti ir vykdyti laikinųjų statinių nugriovimo procedūras. Atsakovo neveikimas prieštarauja konstituciniam principui, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms bei trukdo Administracijai tinkamai įgyvendinti teritorijos plėtrą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais argumentais:
15.1. Iš Inspekcijai patikrinimo metu teiktų dokumentų buvo nustatyta, kad laikini statiniai – prekybos kioskai buvo statomi / rekonstruojami laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2002 m. Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 1997 m. birželio 26 d. iki 2001 m. lapkričio 7 d.) 3 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje, Registravimo tvarkos 8 punkte, Registro nuostatų 46 punkte, Statybos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. liepos 1 d.) 35 straipsnio 2 dalyje, VSĮ (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. birželio 3 d. iki 2000 m. spalio 11 d.) 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
15.2. Neringos miesto savivaldybės valdyba 1997 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 143 „Dėl prekybinių namelių (duomenys neskelbtini)“, 1997 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 123 „Dėl prekybinio kiosko statybos (duomenys neskelbtini)“, 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 337 „Dėl spaudos kiosko-skaityklos (duomenys neskelbtini), priepležio zonoje rekonstrukcijos“ leido statytojams statyti statinius pagal suderintus projektus ir darbus vykdyti, gavus Valstybinės statybos inspekcijos leidimą. Iš patikrinimo metu surinktų dokumentų galima spręsti, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba, priimdama sprendimus dėl statinių statybos, sudarydama valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, priimdama sprendimus pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartis, vykdė VSĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas funkcijas.
Atsiliepimas
15.3. VAĮ 3 straipsnyje, VSĮ (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. spalio 12 d. iki 2001 m. liepos 4 d.) 7 straipsnyje, šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 punkte, 49 straipsnio 1–2 dalyse, Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste Inspekcija teisės aktų nėra įgaliota spręsti klausimų dėl laikinųjų statinių naudojimo, todėl nėra kompetentinga ir priimti sprendimų dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo / neišdavimo ginčo statinių naudojimui.
15.4. Pareiškėjas asmenims yra pateikęs raginimus nugriauti ginčo statinius, kurie yra galiojantys ir nėra nuginčyti, juose suformuluoti imperatyvūs reikalavimai, o ne rekomendacijos ar siūlymai. Pateiktuose nurodymuose numatytos neigiamos teisinės pasekmės statinių naudotojams ir numatyti reikalavimų neįvykdymo padariniai. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia priimtų raginimų imperatyvumo ir privalomumo jų adresatams. Atsižvelgiant į pateiktų raginimų turinį, jie laikytini administraciniais sprendimais, o pareiškėjas, priėmęs šiuos sprendimus, pripažįsta, jog turi teisę šalinti tuos statinius kaip laikinus ir tokiu būdu jau yra pradėjęs Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto įgyvendinimą.
15.5. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bei atsižvelgiant į tai, kad laikinų kioskų pašalinimo klausimas yra sprendžiamas šiuo metu, turi būti taikomos šiuo metu galiojančios teisės normos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimo išdavimo funkcijas perėmė savivaldybių administracijos (2001 m. lapkričio 8 d Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-583). Šiuo metu leidimus statyti naujus statinius pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį išduoda savivaldybių administracijos, o ne Inspekcija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Inspekcija statybą leidžiančius dokumentus išduoda tik naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija nėra naujų nesudėtingųjų statinių statybos leidimus išduodantis subjektas, taip pat nėra tas subjektas, kuris turi teisę spręsti dėl laikinų nesudėtingųjų statinių tolesnio eksploatavimo Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto pagrindu. Sprendimus dėl laikinų nesudėtingųjų statinių statybos (naujo leidimo laikinai statyti nesudėtingąjį statinį ar reikalauti nugriauti laikiną nesudėtingąjį statinį) priima savivaldybių administracijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2D-3006 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ dalį, kuria atsisakyta imtis keturių laikinųjų statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringoje, nugriovimo procedūrų pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą ir įpareigoti atsakovą imtis Prekybinių namelių nugriovimo procedūrų pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą.
17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pagal imperatyvią Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte įtvirtintą nuostatą kompetenciją inicijuoti nugriauti Prekybinius namelius turi būti būtent atsakovas (Inspekcija), o ne pareiškėjas. Raginimus dėl Prekybinių namelių nugriovimo pareiškėjas jų valdytojams buvo teikęs 2015 ir 2019 metais, tačiau šie raginimai nėra administraciniai sprendimai, kurių pagrindu būtų pradėta administracinė procedūra. Raginimai geranoriškai nebuvo įvykdyti ir akivaizdu, kad jie jokios privalomos galios neturėjo (kitu atveju, jie būtų buvę įvykdyti ir / arba būtų pradėti teisiniai veiksmai tokių raginimų priverstiniam įvykdymui). Tai, kad šiai dienai nėra pradėta jokia oficiali administracinė procedūra dėl Prekybinių namelių nugriovimo ir ši procedūra nėra vykdoma, patvirtina Lietuvos Respublikos piliečių skundai, kuriais atkreipiamas Administracijos dėmesys į neteisėtai užimamą valstybinę žemę, ant kurios stovi Prekybiniai nameliai.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ši byla yra dėl viešojo administravimo institucijų, t. y. pareiškėjo ir atsakovo, kompetencijos pasidalijimo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas): ginčas kyla tarp šių viešojo administravimo institucijų dėl Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti laikinųjų statinių, kai baigiasi jų naudojimo terminas, nugriovimą priskyrimo vienai iš šių institucijų. Kitaip tariant, šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad Prekybiniai nameliai yra laikinieji statiniai, kad jų naudojimo laikas yra pasibaigęs, kad leidimus juos statyti išdavė institucija, kurios neliko. Ginčas kyla dėl Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto, kuriame nustatyta, jog pastatytas statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą, taikymo ir aiškinimo.
20. Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte nurodyta institucija yra būtent toji, kuri išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, jog statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti seniai, kad nebeliko pačios statybą leidžiančius dokumentus išdavusios institucijos, kad šiuo metu leidimus statyti laikinus statinius išduoda savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis), kad būtent savivaldybių administracijos prižiūri kaip naudojami pastatyti laikini statiniai (Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o Inspekcija laikinųjų statinių naudojimo priežiūros neatlieka, nes ji atlieka statybos valstybinę priežiūrą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos kontekste aiškinant Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto nuostatą tokiu būdu, jog būtent atsakovas turėtų inicijuoti laikinųjų statinių nugriovimą, visuminio teisinio reguliavimo kontekste atsakovui būtų priskirtos jam nebūdingos funkcijos. Atitinkamai, šios bylos kontekste vertintina, kad būtent pareiškėjas pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą turi teisę reikalavime nustatyti terminą, per kurį laikinasis statinys turi būti nugriaunamas, arba kreiptis į teismą su ieškiniu, kad teismas nustatytų terminą, per kurį laikinasis statinys turi būti nugriaunamas. Pabrėžtina, kad tokią šios bylos kontekste Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto nuostatos prasmę patvirtina įsiteisėję bendrosios jurisdikcijos teismų procesiniai sprendimai (žr. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-1032/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-299-265/2022), susiję su laikinųjų statinių, esančių tuo pačiu adresu kaip ir šioje administracinėje byloje, griovimu.
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl laikė, kad Rašto ginčijama dalis yra teisėta, pagrįsta, kurios nėra teisinio pagrindo naikinti, atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovą imtis Prekybinių namelių nugriovimo procedūrų pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
22. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.