- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e2-2301-752/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ERGO Insurance SE
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini), AS atstovei advokato padėjėjai Justinai Ramašauskaitei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,
nedalyvaujant trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir ERGO Insurance SE, veikančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. ieškovas (duomenys neskelbtini), AS prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 3 200 Eur skolą, 330 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė užsakė krovinio (maisto produktų - kiaušinių) gabenimo paslaugą iš Estijos į Vokietiją (krovinio pakrovimas 2019 m. liepos 16 d., iškrovimas - 2019 m. liepos 19 d., Vienkartinė krovinio vežimo sutartis Nr. WEST100466345 (V1258063)). Krovinį atgabenus į Vokietiją paaiškėjo, kad krovinys yra išvirtęs, dalis pristatytų kiaušinių yra apgadinti, sudaužyti ir siuntėjo nebus priimami. Atsakovė nurodė ieškovui, jog sugadintas krovinys turi būti gabenamas į Lenkiją, Gdansko regioną, kur puspriekabėje esantį krovinį bus galima iškrauti atsakovės nurodytame sandėlyje. Ieškovui nuvykus į Lenkiją, Gdansko regioną, sunkvežimiui su kroviniu prastovėjus dvi dienas, krovinys į sandėlį nebuvo priimtas. Atsakovė nurodė ieškovui iš Lenkijos kartu su kroviniu važiuoti į Estiją, Taliną, kur sugadintas krovinys ir buvo iškrautas.
1.2. Atsakovei pateikta apmokėjimui 2019 m. liepos 31 d. sąskaita (sąskaitos Nr. 192615), bendra mokėtina suma 5 050 Eur, atsiskaitymo terminas - iki 2019 m. rugsėjo 14 d. Atsakovė laiku apmokėjo tik dalį sąskaitos, t. y. 1 850 Eur, už krovinio gabenimą iš Estijos į Vokietiją. Likusi 3 200 Eur suma pagal sąskaitą iki šio ieškinio pareiškimo dienos nėra sumokėta. Visos sąskaitos apmokėjimo terminas yra suėjęs dar 2019 m. rugsėjo 14 d. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, ieškovas už pradelstas atsiskaityti 620 dienas (skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. gegužės 30 d.) paskaičiavo 6 proc. dydžio palūkanas. Priskaičiuotų palūkanų suma sudaro 330 Eur sumą, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Dublike ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą; kad atsakovas neturi pareigos mokėti už krovinio gabenimą iš Vokietijos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Estiją, kadangi šalys nesitarė dėl krovinio gabenimo kainos šiuo maršrutu; kad neaišku, kaip ieškovas apskaičiavo sumą, kurią reikalauja priteisti iš atsakovės; kad ieškovas nepateikė duomenų, kiek laiko sugaišo prastovose.
Šalies argumentai
2.1. Dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad atsakovė pateikia neteisingus argumentus dėl ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienai nėra suėjęs, nes CMR Konvencijos (toliau – Konvencija) I skyriuje apibrėžta konvencijos taikymo sritis - 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti ne vežimo užmokestį pagal 2019 m. liepos 19 d. sudarytą Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. WEST100466345 (V1258063), tačiau 3 200 Eur patirtas išlaidas. Išlaidos yra susidariusios dėl atsakovės nurodymo gabenti krovinį atgal į Estiją, iš kur jis buvo atgabentas. Atsakovė yra apmokėjusi 1 850 Eur už krovinio gabenimą iš Estijos į Vokietiją, dėl kurių šalys susitarė sutartyje. Minėtoje sutartyje nurodytas krovinio siuntėjas yra Kulli farm: Kadaka village, Raeparish Pn59.40810 W25.01416, Harjumaa, Estija, gavėjas yra Radler Eiprodukte GmbH Riedweg 7, 89340, Leipheim, Vokietija. Sugadintą krovinį atsakovė nurodė gabenti iš Vokietijos atgal į Estiją, t. y. vadovautis atsakovės argumentais, jog turi būti taikomas CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 metų terminas, ieškovo reikalavimui nėra taikoma CMR Konvencija. Teismų praktikoje pasisakyta, jog vien CMR važtaraščio užpildymas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog buvo šalių susitarimas taikyti CMR konvencijos nuostatas.
2.2. Be to, CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 metų senaties terminu, šis terminas taip pat nėra praleistas. Būtina atsižvelgti, jog ieškinio senaties terminas nutrūko ir buvo sustabdytas atsakovei pripažinus reikalavimą dėl 3 200 Eur ir perdavus pretenziją nagrinėti draudimo bendrovei „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui bei stabdomas pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui.
Atsiliepimas
2.3. Dėl ieškovo patirtų išlaidų nurodė, kad atsakovė atsiliepime teigia, kad nurodžius krovinį grąžinti į Estiją, atsakovė aiškiai nurodė, jog šalių nebesieja sutartiniai santykiai ir atsakovė už krovinio grąžinimą nemokės. Kaip įrodymą pateikė ištrauką iš šalių susirašinėjimo, vykusio tarp ieškovo atstovo A. S. ir atsakovės atstovų J j ir A. S.. Ieškovas pateikia tą dalį susirašinėjimo, kurios atsakovė nepridėjo prie atsiliepimo ir iš kurios matyti, kad ieškovas paaiškino atsakovei preliminarų išlaidų dydį: 1 300 Eur (Vokietija - Lenkija); vėliau paaiškinta: 1 400 Eur (Lenkija - Estija), 400 Eur prastova, 100 Eur priekabos valymas. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad šalys patvirtino, jog krovinio grąžinimas į Estiją bus nemokamas.
2.4. Dėl patirtų išlaidų apskaičiavimo nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. sąskaitoje Nr. 192615 nurodytą 3 200 Eur patirtų išlaidų sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovės, sudaro: transportavimo išlaidos iš Vokietijos į Estiją – 2 400 Eur, šešios prastovų dienos – 600 Eur, priekabos valymas – 200 Eur. Visos išlaidos yra realios ir pagrįstos. Transportavimo kaina paskaičiuota atsižvelgiant į normalią vieno kilometro kainą: 1 km kaina skaičiuojama po 1 Eur. Atstumas Vokietija – Lenkija sudaro mažiausiai 1 300 km. Atstumas Lenkija – Estija sudaro mažiausiai 1 100 km. Taigi bendra kaina už krovinio grąžinimą į Estiją yra 2 400 Eur. 6 dienos prastovų skaičiuojamos po 100 Eur už vieną dieną (vairuotojo prastovos). Viena diena ieškovui, įskaitant mokesčius, kainuoja mažiausiai 100 Eur (vairuotojas dirba 30 dienų per mėnesį, atlyginimas įskaitant mokesčius siekia 3 134,57 Eur per mėnesį. Kiekvienos dienos atlygis siekia 104,48 Eur už dieną, įskaitant mokesčius. Priekabos valymas kainavo ne mažiau kaip 200 Eur. Sąskaitoje Nr. 4638 už plovimą nurodytas priekabos numeris (tas pats nurodytas ir važtaraščiuose) 429YJX. Kaina siekia 166,67 Eur (pridėjus 20 proc. PVM kaina siekia 200 Eur).
Šalies argumentai
2.5. Ieškovo teigimu, už krovinio sugadinimą (sudaužytus kiaušinius) ieškovas nėra atsakingas. Tą patvirtina ir nepriklausomų survejerių išvada. 2019 m. liepos 29 d. Estijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad kiaušinių supakavimas paletėse nebuvo tinkamas gabenti ilgam atstumui.
3. Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus.
II. Atsakovės pozicija ir argumentai
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
4.1. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Konvencijos 32 str. 1 dalis numatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Šiuo atveju senaties termino skaičiavimas pradedamas praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo (Konvencijos 32 str. 1 d. c punktas). Nagrinėjamu atveju, sutartis pasirašyta 2019 m. liepos 19 d., todėl senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 19 d. ir pasibaigė 2020 m. spalio 19 d.. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas teismui 2021 m. gegužės 31 d., todėl senaties terminas praleistas ženkliai - daugiau nei 7 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
4.2. Pažymėjo, kad atsakovė niekada nepripažino savo pareigos apmokėti 3 200 Eur skolą. Negana to, ieškovas kreipėsi į atsakovės kaip ekspeditoriaus civilinę atsakomybę apdraudusį ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuris dar 2020 m. sausio 10 d. atmetė ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą. Nuo šio laiko ieškovas nesiuntė jokių pretenzijų, nereiškė reikalavimų neteismine ar teismine tvarka, kas leido daryti išvadą, kad ieškovas savo reikalavimo atsisako. Atsižvelgiant į tokį ieškovo elgesį, jo reikalavimo atžvilgiu prioritetas turėtų būti teikiamas teisinių santykių stabilumui bei teisiniam apibrėžtumui ir reikalavimas atmetamas dėl praleisto senaties termino.
4.3. Be to, vertinant, ar ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, yra reikšminga Konvencijos 32 str. 2 dalis, kuri numato, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovas atsakovei yra pateikęs tik 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. 192615 dėl 5 050 Eur apmokėjimo. Atsakovė šios sąskaitos pateikimo nelaiko pretenzija Konvencijos prasme, tačiau visgi, jeigu atsakovė siektų įrodinėti, kad minėta sąskaita yra prilygintina pretenzijai, tokia jos pozicija būtų nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CMR Konvencijos taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad pretenzijai keliami tam tikri reikalavimai. Pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją. Tokie reikalavimai pretenzijai yra susiformavę tarptautinėje praktikoje. Iš pateiktos ieškovės sąskaitos negalima identifikuoti kokiu pagrindu reikalaujama apmokėti 3 200 Eur sumą, kas sudaro šį reikalavimą, kaip šis reikalavimas ar jo dalys yra apskaičiuotos, kokie įrodymai pagrindžia ši reikalavimą ar jį sudarančias sumas ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktos sąskaitos negalima prilyginti pretenzijai, ko pasėkoje jos pateikimas nesustabdė ieškinio senaties termino.
4.4. Atsakovė neturi pareigos apmokėti už krovinio gabenimą maršrutu Vokietija - Lenkija – Estija , kadangi pagal šalių sudarytą 2019 m. liepos 19 d. Sutartį, šalys buvo susitarę, kad ginčui aktualų krovinį ieškovas nuveš iš Estijos į Vokietiją, sutarties kaina – 1 850 Eur. Tačiau šalys susitarimo dėl krovinio gabenimo kitais maršrutais ir tokios paslaugos kainos nesusitarė. Šiuo atveju reikšmingas šalių atstovų susirašinėjimas dalyje dėl kainos už vežimą apmokėjimo. 2019 liepos 26 d. atsakovės atstovas informavo ieškovo atstovą A. S., kad klientas nurodė, jog krovinį reikia grąžinti į Estiją. Ieškovo atstovui pasiteiravus, kas sumokės už vežimo paslaugą, atsakovės atstovas nurodė, kad nustačius, kas yra atsakingas už tai, kad krovinys buvo sugadintas, visą žalą atlygins arba krovinio siuntėjas, arba draudimo bendrovė. Taigi, vežant krovinį iš Vokietijos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Estiją, atsakovė labai aiškiai nurodė, kad šalių nebesieja sutartiniai santykiai ir atsakovė už krovinio grąžinimą ieškovui nemokės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo 3 200 Eur reikalavimas kildinamas iš šalių sutartinių santykių yra nepagrįstas. Kita vertus, jeigu tokioje situacijoje laikyti, kad šalis visgi sieja sutartiniai santykiai, tuomet laikytina, kad ieškovas šiuo atveju vežimo paslaugą suteikė neatlygintinai.
4.5. Taip pat, nurodė, kad ieškinio reikalavimas nėra pagrįstas ir dėl to, kad ieškovas neteismine tvarka atsakovei nėra pateikęs pretenzijos, kurioje būtų aiškiai nurodytas reikalavimo pagrįstumas: pagrindas, sudėtis, pagrindžiantys įrodymai. Atitinkamai, atsakovė iki šiol tiksliai nežino šių aplinkybių. Tai riboja atsakovės galimybę atsikirsti į ieškinio reikalavimą. Jeigu reikalaujama priteisti 3 200 Eur pagrindinė skola yra kildinama iš atsakovės suteiktos krovinio vežimo paslaugos iš Vokietijos į Lenkiją, o vėliau į Estiją, tai šalys dėl šios paslaugos kainos nesitarė. Atitinkamai, ieškovė turėtų pateikti įrodymus, kaip šią kainą apskaičiavo. Ieškovas nurodo, kad Lenkijoje patyrė dviejų dienų prastovas, kas leidžia manyti, kad dalį reikalavimo sudaro tariami nuostoliai dėl prastovų. Tačiau ieškovė neįrodinėja nei prastovų fakto, nei kokius nuostolius dėl prastovų patyrė.
5. Triplike atsakovė nurodė, kad nesuprantami ieškovo argumentai dėl senaties taikymo. Ieškovas teigia, kad šalių santykiams netaikoma CMR konvencija, todėl Konvencijoje nustatytas senaties terminas neturi reikšmės. Tačiau ieškovė teigia, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai ir jų pagrindu ieškovas vežė krovinį iš Vokietijos į Lenkiją ir po to iš Lenkijos į Estiją. Už šį krovinio vežimą ieškovas reikalauja užmokesčio. Taigi, jeigu teismas spręstų, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai - už užmokestį gabenti krovinį maršrutu Vokietija - Lenkija - Estija, tuomet šalių santykiams turėtų būti taikoma Konvencija.
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovė pripažino reikalavimą dėl 3 200 Eur, perduodama ieškovo pretenziją nagrinėti draudimo bendrovei „Ergo Insurance SE" Lietuvos filialui, ko pasėkoje senaties terminas buvo sustabdytas pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui. Su šiuo ieškovės argumentu atsakovė nesutinka. Konvencijos 32 str. 2 d. numato, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Ieškovas niekada nėra pateikęs atsakovei rašytinės pretenzijos. Ieškovas atsakovei yra pateikęs tik 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. 192615 dėl 5 050 Eur apmokėjimo. Atsakovė šios sąskaitos pateikimo nelaiko pretenzija Konvencijos prasme, tačiau visgi, jeigu atsakovė siektų įrodinėti, kad minėta sąskaita yra prilygintina pretenzijai, tokia jos pozicija būtų nepagrįsta, nes ieškovo pateikta sąskaita neatitinka reikalavimų, suformuluotų teismų praktikos bei tarptautinėje praktikoje. Iš pateiktos sąskaitos negalima identifikuoti kokiu pagrindu reikalaujama apmokėti 3 200 Eur sumą, kas sudaro ši reikalavimą, kaip šis reikalavimas ar jo dalys yra apskaičiuotos, kokie įrodymai pagrindžia šį reikalavimą ar jį sudarančias sumas ir pan. Atsižvelgiant į tai, nurodytos sąskaitos negalima prilyginti pretenzijai, ko pasėkoje jos pateikimas nesustabdė ieškinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju senaties termino skaičiavimas pradedamas praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas teismui praleidus senaties terminas praleistą daugiau nei 7 mėnesius. Todėl, atsakovė ieškinio reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovė niekada nepripažino savo pareigos apmokėti 3 200 Eur skolą. Negana to, ieškovas kreipėsi į atsakovės kaip ekspeditoriaus civilinę atsakomybę apdraudusį ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuris dar 2020-01-10 atmetė ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą. Nuo šio laiko ieškovė nesiuntė jokių pretenzijų, nereiškė reikalavimų neteismine ar teismine tvarka, kas leido daryti išvadą, kad ieškovė savo reikalavimo atsisako.
5.2. Ieškovas teigia, kad šalys nesusitarė, kad krovinio gabenimas maršrutu Vokietija – Lenkija - Estija bus nemokamas. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. liepos 23 d. atsakovo atstovas pasiteiravo kokia būtų krovinio gabenimo kaina iš Vokietijos į Lenkiją; 2019 m. liepos 24 d. atsakovo atstovas nurodė, kad klientas davė nurodymą vežti krovinį į Lenkiją, tačiau nepatvirtino, kad apmokės už vežimą. Pasiūlo krovinio gabenimo kaštus traktuoti kaip nuostolius, kurių ieškovė reikalaus ir atsakovo, o atsakovas iš kliento; 2019 m. liepos 26 d. atsakovo atstovas informavo ieškovės atstovą A. S., kad klientas nurodė, jog krovinį reikia grąžinti į Estiją. Ieškovo atstovui pasiteiravus, kas sumokės už vežimo paslaugą, atsakovo atstovas nurodė, kad nustačius, kas yra atsakingas už tai, kad krovinys buvo sugadintas, visą žalą atlygins arba krovinio siuntėjas, arba draudimo bendrovė. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo atstovas tik paprašė pateikti gautos ginčui aktualios sąskaitos detalizaciją, tačiau skolos nepripažino, neįsipareigojo jos apmokėti. Vertinant šalių susirašinėjimą, matyti, kad dėl vežimo kainos iš Lenkijos į Estiją šalys iš viso nebendravo, o vežimo kainą iš Vokietijos į Lenkiją ieškovas įvardijo 1 300 Eur, tačiau ginčui aktualioje sąskaitoje vežimo kainą nurodė 1 400 Eur. Tai taip pat rodo, kad šalių susirašinėjimas negali būti vertinamas kaip susitarimas, nes susirašinėjimo metu nurodyta kaina neatitiko sąskaitoje nurodytos kainos. Sutinka su ieškovės teiginiu, kad šalys nesitarė, kad krovinio gabenimas bus nemokamas, tačiau šalys taip pat nesitarė, kad už krovinio gabenimą apmokės atsakovė. Atsakovė aiškiai nurodė, kad „nustačius, kas yra atsakingas už tai, kad krovinys buvo sugadintas, visą žalą atlygins arba krovinio siuntėjas, arba draudimo bendrovė." Taigi, atsakovės atstovas išlaidas, susijusias su krovinio grąžinimu, traktavo kaip ieškovo nuostolius, sąlygotus to, kad krovinys galimai buvo netinkamai pakrautas/supakuotas, tačiau niekada to nevertino kaip tarp šalių susiklosčiusių krovinio vežimo už atlygį santykių. Vežant krovinį iš Vokietijos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Estiją, atsakovė labai aiškiai nurodė, kad šalių nebesieja sutartiniai santykiai ir atsakovė už krovinio grąžinimą ieškovui nemokės. Todėl ieškovo 3 200 Eur reikalavimas kildinamas iš šalių sutartinių santykių yra nepagrįstas. Šalių negali sieti sutartiniai santykiai, kai asmuo aiškiai nurodė, kad už paslaugą nemokės, taigi aiškiai išreiškė valią, kad nesutinka su esminiu vežimo santykių elementu – kainos sumokėjimu.
5.3. Ieškiniu ieškovas nurodo, kad 3 200 Eur reikalavimas yra kildinimas iš sutartinių santykių ir juos prašo priteisti kaip skolą. Tuo tarpu, dublike ieškovas jau 3 200 Eur reikalavimo priteisimą grindžia norma, kurioje nurodomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Skolos priteisimas ir nuostolių atlyginimas yra skirtingi teisių gynimo būdai, kylantis iš skirtingų teisinių santykių ir kitu pagrindu. Kai ieškovas tą pačią sumą siekia prisiteisti kaip skolą ir tuo pačiu ją traktuoja kaip savo nuostolius, į procesą įnešamas tam tikras chaosas, ko pasėkoje neaišku kas yra įrodinėjimo dalykas ir kaip atsakovei gintis nuo pareikšto reikalavimo.
5.4. Dėl nuostolių dydžio –3 200 Eur reikalavimą sudarančių sumų pagrįstumo nurodė, kad pateikiamame susirašinėjime ieškovo atstovas nurodo, kad vežimas iš Vokietijos į Lenkiją kainavo 1 400 Eur (nors iš pradžių sakė, kad kainuos 1 300 Eur), iš Lenkijos į Estiją 1 400 Eur, prastovos sudarė 400 Eur, o priekabos plovimas 200 Eur. Tuo tarpu dublike ieškovas teigia, kad vežimas iš Vokietijos į Lenkiją kainavo 1 200 Eur, iš Lenkijos į Estiją 1 200 Eur, prastovos sudarė 600 Eur, o priekabos plovimas 200 Eur. Tai rodo, kad pačios ieškovės pozicija dėl savo reikalavimo sudėties yra prieštaringa, nėra iki galo aišku kokias aplinkybes ieškovės įrodinėja. Jeigu laikyti, kad šalys visgi susitarė dėl atlygintinio vežimo, tai akivaizdu, kad šalys nesusitarė dėl paslaugų kainos. Tokiu atveju, aktualus CK 6.198 str. numatantis, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Dublike vežimo kainą ieškovas apskaičiuoja už 1 km skaičiuodama 1 Eur. Tai yra visiškai subjektyvus kainos nustatymas nepagrįstas nei verslo srityje nusistovėjusia kaina, nei protingumo kriterijumi. Ieškovas taip pat nepateikia konkrečių atstumų, kuriuos nuvažiavo maršrutu Vokietija - Lenkija - Estija, kurie galėtu pateisinti tokį kainos paskaičiavimą. Taip pat trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)" savo atsiliepime teisingai pastebėjo, kad jeigu ieškovo vežimo nuostolius skaičiuoti proporcingai nuvažiuotiems kilometrams, reikia pažymėti, kad krovinio pervežimą iš Estijos į Vokietiją pagal 2019 m. liepos 19 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. WEST100466345 atsakovė sumokėjo ieškovei 1 850,00 Eur sumą. Atitinkamai, dėl krovinio papildomo gabenimo iš Vokietijos į Lenkiją, o vėliau - iš Lenkijos į Estiją, ieškovas galėjo patirti panašaus dydžio išlaidas, t.y. apie 1 850,00 Eur (galbūt šiek tiek daugiau, atsižvelgiant į faktiškai nuvažiuotus kilometrus). Tačiau krovinio papildomo transportavimo išlaidos, net ir įvertinus aplinkybę, kad faktinio vežėjo (ieškovo) vairuotojas kelias dienas buvo prastovose Lenkijoje, turėtų būti ženkliai mažesnės nei 3 200,00 Eur.
5.5. Ieškovas dublike nurodo patyręs 6 dienas vilkiko prastovų, tačiau nepateikia duomenų, kad ginčui aktualus vilkikas iš tiesų tiek laiko stovėjo, vykdydamas atsakovo nurodymus. Šalys nebuvo susitarę dėl laukimo apmokestinimo ir ieškovas savo tariamų nuostolių, susijusių su prastovomis, neįrodinėja remdamasi atsakovės sutartine atsakomybe. Taip pat ieškovas, neįrodinėja atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad nėra teisinio pagrindo, dėl kurio atsakovė turėtų pareigą mokėti už vilkiko prastovas. Ieškovo argumentai, kad dėl prastovų kiekvieną dieną patyrė po 100 Eur nuostolių, šią sumą siejant su darbuotojui mokamu darbo užmokesčiu, nėra logiški. Ieškovas būtų darbo užmokestį mokėjęs nepriklausomai nuo to ar vilkikas būtų stovėjęs ar važiavęs, todėl darbo užmokesčio mokėjimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su tariamais vilkiko prastovų sąlygotais nuostoliais.
5.6. Atsakovė sutartimi neįsipareigojo kompensuoti ieškovo priekabos valymo išlaidų ir ieškovas to neįrodinėja kaip sutartinės atsakovės atsakomybės. Nors ieškovas teigia, kad priekabos valymas yra jo nuostoliai, tačiau neįrodinėja atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad nėra teisinio pagrindo, dėl kurio atsakovė turėtų pareigą kompensuoti priekabos valymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovės atstovas patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.
III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai
7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei teikia papildomus argumentus dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.
7.1. Nurodė, kad CMR važtaraštyje, pagal kurį krovinį gabeno faktinis vežėjas (ieškovas), nebuvo įrašyta pastabų dėl krovinio netinkamo pakrovimo. Pastabos dėl netinkamo krovinio pakrovimo yra įrašytos tik CMR važtaraščio egzemplioriuje, kurį teismui pateikė ieškovas, tačiau krovinio siuntėjo pateiktame CMR važtaraščio egzemplioriuje nėra įrašyta jokių pastabų dėl krovinio netinkamo pakrovimo. CMR konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis - lydi krovinį, o trečiasis - lieka pas vežėją. Trečiajam asmeniui pavyko gauti CMR važtaraščio kopiją iš krovinio siuntėjo Dava Foods Estonia AS. Krovinio siuntėjo pateikto CMR važtaraščio egzemplioriuje nėra įrašyta jokių pastabų dėl krovinio netinkamo pakrovimo. Vadinasi, krovinys buvo pakrautas tinkamai, o sugadintas krovinio gabenimo į numatytą išsikrovimo vietą (Vokietija) metu.
7.2. Trečiojo asmens vertinimu, net jeigu teismas ieškovo reiškiamiems reikalavimams atsisakytų taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo turėtų būti atmestas vien dėl to, kad papildomos krovinio gabenimo išlaidos krovinį gabenant į Lenkiją, o vėliau - į Estiją, kilusios krovinio gavėjui atsisakius priimti iš dalies apgadintą (išvirtusį) kiaušinių krovinį, kilo būtent dėl ieškovo veiksmų netinkamai atliekant krovinio pervežimą. Transportuojant kiaušinių krovinį būtina važiuoti itin rūpestingai ir atsargiai, kadangi vežamas krovinys yra dūžtantis ir virstantis. Atsižvelgiant į tai, kad krovinio siuntėjo pateiktame CMR važtaraštyje nėra įrašyta jokių pastabų dėl krovinio netinkamo pakrovimo, darytina išvada, kad dalis kiaušinių krovinio išvirto dėl neatsakingo/neapdairaus ieškovo vairuotojo elgesio, pavyzdžiui, staigaus stabdymo ar važiavimo į posūkius per dideliu greičiu.
7.3. Be to, ieškovo reikalaujama 3 200,00 Eur suma už kiaušinių krovinio papildomą gabenimą iš Vokietijos į Lenkiją, o vėliau - iš Lenkijos į Estiją, nepagrįsta jokiais dokumentais. Vien sąskaitos faktūros išrašymas savaime nepatvirtina, kad būtent tokio dydžio nuostolius patyrė ieškovas. Ieškovo patirtų nuostolių dydis turėtų būti apskaičiuojamas proporcingai pagal nuvažiuotus kilometrus. Už krovinio pervežimą iš Estijos į Vokietiją pagal 2019 m. liepos 19 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. WEST100466345 atsakovė sumokėjo ieškovui 1 850,00 Eur sumą. Atitinkamai, dėl krovinio papildomo gabenimo iš Vokietijos į Lenkiją, o vėliau - iš Lenkijos į Estiją, ieškovas galėjo patirti panašaus dydžio išlaidas, t. y. apie 1 850,00 Eur (galbūt šiek tiek daugiau, atsižvelgiant į faktiškai nuvažiuotus kilometrus). Tačiau krovinio papildomo transportavimo išlaidos, net ir įvertinus aplinkybę, kad ieškovo vairuotojas kelias dienas buvo prastovose Lenkijoje, turėtų būti ženkliai mažesnės nei 3 200,00 Eur.
8. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
8.1. Nurodė, kad remiantis Ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 038, apdraudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriaus atsakomybę. 2019-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 913,98 Eur pretenziją. Trečiasis asmuo kreipėsi į nepriklausomus survejerius L. K. Baltic OU, kurie pateikė išvadą, kad žala kroviniui buvo padaryta dėl nepakankamo krovinio supakavimo ir sukrovimo transporto priemonėje, todėl ekspeditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė dėl šio įvykio nekyla. Ataskaitoje nurodoma: „<...> krovinio pakuotė yra netinkama pervežimui ilgiems maršrutams. Krovinys turi būti paruoštas transportavimui taip, kad būtų užtikrintas jo saugumas transportavimo metu, bei atsižvelgiant į tai, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai ar tretiesiems asmenims. Turi būti atsižvelgta į dinamišką jėgų pobūdį, kuris daro įtaką atitinkama transporto priemone gabenamam kroviniui, šio krovinio talpą ir išmatavimus ir į jam reikalingą apsaugą. Krovinys pripažįstamas tinkamai paruoštu, kai jis išlieka stabilus, nepasislenka, neišvirsta net ir esant staigiam transporto priemonės stabdymui ar kitokiems veiksniams <...>“. Apie siuntėjo netinkamą krovinio paruošimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota ir gautos instrukcijos krovinį vežti.
8.2. Pagal CMR konvencijos 17 str. 4 dalį „vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardintomis aplinkybėmis „b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai“ bei „c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu“. Pagal teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 3K-3-245/2014), pripažįstama, kad staigus stabdymas, kelio nelygumai yra normalios pervežimo rizikos, į kurias turi atsižvelgti asmuo, atliekantis krovinio paruošimą transportavimui. Tinkamai paruošti krovinį yra siuntėjo, bet ne vežėjo, pareiga. Atkreiptinas dėmesys, jog vežėjas nėra krovinio pakavimo specialistas ir / ar prekių bei gaminių žinovas. Iš to seka, kad tik esant žinomiems ir akivaizdiems pakrovimo trūkumams vežėjas privalėtų imtis tam tikrų veiksmų.
8.3. Be to nurodė, kad sutinka tiek su atsakovo, tiek su trečiojo asmens pozicija, kad ieškinys paduotas praleidus CMR konvekcijoje numatytą senaties terminą, todėl tai yra dar vienas pagrindas netenkinti ieškinio.
9. Trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jie informuoti tinkamai, byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 19 d. ieškovas (vežėjas) ir atsakovė (užsakovė) sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. WEST100466345 (V1258063). Šios sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti siuntėjos Estijos bendrovės Kulli farm krovinį – kiaušinius iš Estijos į Vokietiją už 1 850,00 Eur. Kelionės metu krovinys buvo sugadintas ir Vokietijoje buvo nepriimtas. Nepriimtas krovinys buvo vežtas į Lenkiją, Gdansko regioną, o vėliau iš Lenkijos vežtas į Estiją. Atsakovei ieškovė pateikė apmokėjimui 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą bendrai 5 050,00 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo tik dalį sumos, t.y. 1 850,00 Eur, o likusios dalies - 3 200,00 Eur (kurią sudaro 2 400,00 Eur transportavimo išlaidos, 600,00 Eur šešios prastovų dienos, 200,00 Eur priekabos valymas) apmokėti nesutiko.
11. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
12. Atsakovė nesutinka apmokėti ieškovės prašomos priteisti 3 200,00 Eur sumos, reikalavimą laiko nepagrįstu ir neįrodytu, taip pat prašo taikyti CMR Konvencijos 32 straipsnyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti dėl praleisto senaties termino.
13. Įvertinus ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose, t.y. ieškinyje ir dublike, išdėstytus ieškinio reikalavimo pagrindus, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinyje ieškovė nurodo, kad 3 200,00 Eur reikalavimas kildinamas iš sutartinių santykių – tarp šalių sudarytos Vienkartinio krovinio vežimo sutarties. Tuo tarpu, dublike ieškovė teigia, kad 3 200,00 Eur skola vertintina kaip nuostoliai, atsiradę gabenant krovinį iš Vokietijos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Estiją. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo pagrindo, jos atlikto krovinio gabenimo iš Vokietijos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Estiją apmokėjimo.
14. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, bei to neginčija ir bylos šalys, tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. liepos 19 d. buvo sudarytas susitarimas dėl vienkartinio krovinio pervežimo iš Estijos į Vokietiją. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis, Kelių transporto kodekso 27 straipsnis). Šalių sudaryta Vienkartinio krovinio vežimo sutartis atitinka nurodytas sąlygas, nes joje šalys aiškiai ir konkrečiai susitarė dėl krovinio vežimo sąlygų, įskaitant užmokestį už krovinio gabenimą. Tuo tarpu, byloje nėra pateikta jokios rašytinės sutarties, kad krovinio gavėjui nepriėmus krovinio Vokietijoje, šalys būtų raštu sutarusios dėl krovinio gabenimo iš Vokietijos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Estiją. Ieškovas teigė, kad suteikė minėtas krovinio gabenimo paslaugas atsakovės nurodymu, kuris buvo duotas šalių susirašinėjimo metu, taip pat teigė, jog susirašinėjimo metu šalys susitarė ir dėl apmokėjimo už krovinio grąžinimą siuntėjui. Atsakovas su tokiais ieškovės teiginiais nesutiko.
15. Iš byloje pateikto šalių atstovų susirašinėjimo nustatyta, kad 2019 m. liepos 23 d. atsakovės atstovas A pasiteiravo ieškovės atstovo, kiek kainuotų važiuoti iš Vokietijos į Lenkiją, Malborką. Ieškovės atstovas jam atsakė, kad 1300 eurų. Tuomet atsakovės atstovas 15:18 val. nurodė, jog laukia kol jo klientas parašys, kad 1300 Eur tinka, kad reikia sulaukti kliento elektroninio laiško, kad gali vykti ir tuomet galės keliauti į Lenkiją. 15:30 atsakovės atstovas nurodė, kad klientas atsisakė mokėti už šį pervežimą. Toliau nurodė, kad vilkikas negali pajudėti, kol neatvyko ekspertas, kol ekspertas neapžiūrės visos situacijos. Iš tolimesnio susirašinėjimo matyti, jog ekspertas apžiūrėjo krovinį Vokietijoje, šalys aiškinosi dėl jų turimo ERGO draudimo. 15:59 atsakovės atstovas nurodė, jog klientas jam siunčia CMR iš pakrovimo vietos, o 16:44 nurodė, jog nėra blogo pakrovimo požymių. Šalių atstovai visą dieną laukė eksperto išvadų Vokietijoje. 2019 m. liepos 24 d. atsakovo atstovas nurodė, kad gavo kliento laišką, jog turi vežti krovinį į Lenkiją, tačiau nesutinka mokėti 1300 Eur už šį pervežimą. Vis tik atsakovo atstovas pasiūlė ieškovės atstovui vežti krovinį į Lenkiją, o dėl krovinio gabenimo atsiųsti jam pretenziją 1300 Eur sumai, kurią jis perrašys klientui, t.y. pervežimo kaštus traktuoti kaip nuostolius, kurių ieškovė reikalaus ir atsakovės, o atsakovė iš kliento. 2019 m. liepos 26 d. atsakovės atstovas informavo ieškovės atstovą A. S., kad klientas nurodė, jog krovinį reikia grąžinti į Estiją. Ieškovės atstovui pasiteiravus, kas sumokės už vežimo paslaugą, atsakovės atstovas nurodė, kad nustačius, kas yra atsakingas už tai, kad krovinys buvo sugadintas, visą žalą atlygins arba krovinio siuntėjas, arba draudimo bendrovė. Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. šalių atstovo susirašinėjimo matyti, kad ieškovės atstovas pateikė atsakovei sąskaitą, o atsakovės atstovui paprašius ją detalizuoti, nurodė, kad vežimas iš Vokietijos į Lenkiją 1400 Eur, iš Lenkijos į Estiją -1400 Eur, 400 Eur laukimo laikas, 100 Eur cheminis valymas.
16. Vertinant minėtą šalių susirašinėjimą, spręstina, kad šalys buvo aptarusios tik 1300 Eur vežimo kainą iš Vokietijos į Lenkiją, o dėl vežimo kainos iš Lenkijos į Estiją, apmokėjimo už laukimo laiką ir priekabos cheminį valymą šalys iš viso nebendravo. Be to, vežimo kainą iš Vokietijos į Lenkiją ieškovė be atsakovės atstovo pritarimo padidino ir vietoje aptartos 1 300,00 Eur sumos atsakovei pateiktoje sąskaitoje nurodė 1 400,00 Eur.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 str. įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Teismo vertinimu, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas negali būti vertinamas kaip Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutartis, nes iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog nepriėmus krovinio Vokietijoje, šalių atstovai tarėsi ne dėl naujos krovinio vežimo sutarties sudarymo, bet sprendė ką daryti su nepriimtu kroviniu, nes atsakovės atstovas iš savo kliento gavo informaciją, kad iš pakrovimo vietos gautame CMR važtaraštyje nėra užfiksuota blogo pakrovimo požymių ir atsakovės klientas (pagal bylos duomenis, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesutinka mokėti ieškovo nurodytą 1300 Eur sumą už krovinio vežimą į Lenkiją. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės atstovas buvo aiškiai nurodęs ieškovės atstovui, kad „nustačius, kas yra atsakingas už tai, kad krovinys buvo sugadintas, visą žalą atlygins arba krovinio siuntėjas, arba draudimo bendrovė". Taigi, tarp šalių susiklostę santykiai, nagrinėjamu atveju, neatitinka CMR 1 straipsnio 1 punkte nustatytas sąlygas.
18. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog šalių nesiejo krovinių vežimo keliais sutartiniai santykiai, nes buvo aiškiai išreikšta atsakovės valia, t.y. nesutikimas su esminiu vežimo santykių elementu – kainos sumokėjimu (CK 6.808 1d., CK 6.162 str. 2 d.). Konstatavus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčui netaikytinos CMR Konvencijos nuostatos ir atsakovės prašymas taikyti senaties terminą atmestinas, kaip nepagrįstas.
19. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju šalių nesiejo sutartiniai santykiai, ieškovės reikalaujama priteisti 3 200,00 Eur suma traktuotina kaip ieškovės patirti nuostoliai vežant krovinį iš Vokietijos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Estiją, bei konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios vieta šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6. 245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).
21. Ieškovė teigia, kad nuostoliai 3 200,00 Eur sumoje susidarė dėl kiaušinių krovinio gabenimo, kadangi krovinio gavėjui atsisakius jį priimti, atsakovė davė ieškovei nurodytus krovinį gabenti iš Vokietijos į Lenkiją, o po to iš Lenkijos į Estiją. Tokiu būdu susidarė krovinio gabenimo išlaidos, prastovų išlaidos bei priekabos valymo išlaidos. Ieškovės vertinimu, išlaidas turi atlyginti atsakovė, nes ji davė nurodymus dėl krovinio grąžinimo į Estiją.
22. Teismas negali sutikti su ieškovės nurodytais argumentai. Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti būtina sąlygų visuma, viena iš sąlygų – kaltė ir neteisėti veiksmai. Nežiūrint to, kad kaip teigia ieškovė, sugadinto krovinio grąžinimą į Estiją ji vykdė atsakovės nurodymu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, dėl kieno kaltės į Vokietiją buvo pristatytas sugadintas krovinys, nes būtent ši aplinkybė ir sąlygojo krovinio nepriėmimą ir jo grąžinimą siuntėjui. Todėl reikia analizuoti šalių 2019 m. liepos 19 d. sudarytos Vienkartinės krovinio vežimo sutarties sąlygas bei šios sutarties pagrindu vykusį krovinio gabenimą.
23. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės gabenamas krovinys – kiaušiniai, iš esmės buvo sugadintas dėl netinkamo krovinio pakrovimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Iš šalių sudarytos Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. WEST100466345 (V1258063) nustatyta, kad vežėjas – ieškovė įsipareigojo stebėti sutartyje nurodyto krovinio pakrovimą į pateiktą transporto priemonę, patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, pastebėjus kraunamo krovinio pažeidimus, jai buvo draudžiama išvažiuoti iš pakrovimo vietos ir privaloma nedelsiant informuoti apie tai užsakovą - atsakovę ir pažymėti apie pažeidimus krovinio važtaraštyje (Sutarties 2.4. punktas). Pagal Sutarties 2.5 punktą, Vežėjas atsako už krovinio sugadinimą dėl netinkamo krovinio išdėstymo/tvirtinimo. Ieškovės, kaip vežėjos, vairuotojas privalėjo turėti transporto priemonėje krovinio tvirtinimo priemones: diržus (12-16 vnt.), kampukus, kilimėlius nuo slydimo (Sutarties 2.3. punktas).
24. Iš ieškovės pateikto šalių atstovų susirašinėjimo matyti, kad ieškovės atstovas jau krovinio pakovimo metu gavo informaciją ir nuotraukas iš vairuotojo, kad krovinys supakuotas blogai, apie tai informavo atsakovės atstovą, kuris apie tai informavo savo klientą (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Atsakovės atstovas net du kartus nurodė ieškovės atstovui, kad vairuotojas į CMR važtaraštį turi įrašyti apie blogą įpakavimą ir tik tuomet atsargiai gabenti krovinį. Iš ieškovo pateikto CMR važtaraščio matyti kad ieškovės egzemplioriuje yra padaryta pastaba, kad blogai pakrautas krovinys, labai prastai supakuota. Tačiau iš krovinio siuntėjo Dava Foods Estonia gautame ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsiliepimu pateiktame CMR važtaraščio egzemplioriuje nėra įrašyta jokių pastabų dėl krovinio netinkamo pakrovimo ar įpakavimo.
25. CMR konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis - lydi krovinį, o trečiasis - lieka pas vežėją. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktų važtaraščių nustatyta, kad pastabos dėl netinkamo krovinio pakrovimo yra įrašytos tik ieškovės CMR važtaraščio egzemplioriuje, tačiau krovinio siuntėjo CMR važtaraščio egzemplioriuje nėra įrašyta jokių pastabų dėl krovinio netinkamo pakrovimo.
26. Nepaisant šios aplinkybės, teismas neturi pagrindo vertinti, jog krovinys buvo supakuotas ir pakrautas tinkamai. Kaip minėta, iš ieškovės pateikto šalių atstovų susirašinėjimo matyti, kad ieškovės atstovas jau krovinio pakrovimo metu gavo informaciją iš vairuotojo, kad krovinys supakuotas blogai. Vairuotojas, galimai jau išvažiavęs iš pakrovimo vietos, įrašė pastabą į faktinio vežėjo CMR važtaraščio egzempliorių apie prastą supakavimą ir blogai pakrautą krovinį. Tai patvirtina ir į bylą pateikta Survejerių ataskaita EE.19.158, kurioje, remiantis 2019-07-23 Vokietijoje ir 2019-07-29 Estijoje atliktų tyrimų, dalyvaujant survejeriams, duomenimis, padaryta išvada, kad žala kilo dėl tuščių tarpų tarp palečių (tyrimo išvada Vokietijoje), dėl dūžtančių prekių ir nepakankamos pakuotės ir pakrovimo į šaldymo priekabą. Kiaušinių pakuotės buvo blogos tolimai gabenimo distancijai (tyrimo išvada Estijoje). Survejerių ataskaitos aprašomojoje dalyje iš krovinį vežusio vairuotojo paaiškinimų taip pat nurodyta, kad krovinys buvo pakrautas į šaldymo priekabą paliekant per mažai laisvos vietos ir neapsaugotas nuo vienos pusės iki kitos. Iš kitos pusės krovinys ant padėklų buvo pritvirtintas plieniniais vamzdžiais. Liepos 22 d. apie 7 val. Vokietijoje, 5 km. nuo iškrovimo vietos kelias buvo remontuojamas. Automobilis aplenkė sunkvežimį ir pradėjo stabdyti prieš kelio remontą. Sunkvežimio vairuotojas taip pat pradėjo stabdyti siekdamas išvengti ekstremalaus stabdymo. Tačiau krovinys išvirto ir buvo sugadintas.
27. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis. Dėl to preziumuojama, kad jie žino jų sudarytų dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo svarbą tinkamam sutarties įvykdymui. Kadangi klaidos vykdant tarptautinio krovinių vežimo sutartį gali lemti atitinkamus neigiamus padarinius šios sutarties šalims, yra akivaizdi būtinybė abiem vežimo sutarties šalims vykdant sutartį veikti atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant kitai šaliai sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. Ši bendradarbiavimo pareiga kyla iš prievolių vykdymo principų ir bendrųjų teisės principų: teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Šie principai taikomi ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje teisėje, į juos atsižvelgiama aiškinant tarptautinių teisės aktų nuostatas ir šių nuostatų pagrindu įgytas šalių teises bei pareigas. Vadovaujantis teisingumo principu, būtina atsižvelgti į šalių skirtingus interesus ir siekti jų protingos pusiausvyros. Protingumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Sąžiningumo principas reikalauja veikti pagal bonus pater familias standartą, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Atsižvelgiant į tai, nors byloje pateikto CMR važtaraščio skirtingose kopijose nurodyta informacija skiriasi, taip pat šalys skirtingai aiškina aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių ginčo išsprendimui yra reikšminga vežėjo (ieškovo) vairuotojo pareigos nurodyti reikiamus duomenis CMR važtaraštyje nesilaikymas, o taip pat faktiniai veiksmai - krovinio vežimas, ieškovui žinant apie netinkamą krovinio pakrovimą ir esant akivaizdiems pakrovimo trūkumams.
28. Kaip jau minėta, šalys Vienkartinėje krovinio gabenimo sutartyje buvo numatę vežėjo – ieškovės pareigą kontroliuoti krovinio pakrovimą bei įpareigojimą apie netinkamą pakrovimą pažymėti CMR važtaraštyje. Apie būtinybę padaryti atžymas važtaraštyje dėl netinkamo įpakavimo ieškovės vairuotojui buvo nurodęs ir atsakovės atstovas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (LAT 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-227/2012). Nevykdant teisės aktuose (šalių susitarime – sutartyje) nurodytų reikalavimų, šalims atsiranda neigiamos pasekmės. Krovinio vežėjui – ieškovės vairuotojui netinkamai užpildžius krovinio vežimo dokumentus, t.y. nepateikus motyvuotų, pagrįstų pastabų dėl krovinio pakrovimo, ieškovė prarado galimybę remtis CMR važtaraščiu įrodinėjant krovinio pakrovimo aplinkybes.
29. Ieškovės teiginiai, kad vežti netinkamai pakrautą krovinį ji ėmėsi tik dėl to, kad taip nurodžiusi atsakovė (jos atstovas), vertinti kaip nepagrįsti, kadangi atsakovės atstovas net du kartus nurodė, kad vairuotojas į CMR važtaraštį turi įrašyti apie blogą įpakavimą ir tik tuomet atsargiai vežti krovinį. Be to, Vienkartinėje krovinio gabenimo sutartyje buvo numatyta, kad pastebėjus krovinio pažeidimus, draudžiama išvažiuoti iš pakrovimo vietos. To nepadarius, vertintina, kad ieškovė pati, savo rizika gabeno krovinį, todėl jai tenka tiek pagrindinės žalos atsiradimo priežasties – netinkamo krovinio pakavimo ir sukrovimo, tiek papildomos priežasties - vairuotojo nepakankamo atsargumo, gabenant dūžtantį krovinį (kaip nurodyta Survejerių ataskaitoje - staigaus stabdymo remontuojamame kelyje) neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad nurodytu pagrindu draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją dėl krovinio gabenimo iš Estijos į Vokietiją išlaidų.
30. Įvertinus pateiktus byloje rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovės papildomos krovinio gabenimo išlaidos krovinį gabenant į Lenkiją, o vėliau - į Estiją, kilusios krovinio gavėjui atsisakius priimti iš dalies apgadintą (išvirtusį) kiaušinių krovinį, kilo būtent dėl ieškovės veiksmų. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtas išlaidas, kadangi nenustatyta atsakovės kaltės ir jos neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinų sąlygų, atsakovės atsakomybei atsirasti, viseto. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
31. Ieškovė byloje yra pateikusi 3 200,00 Eur nuostolių detalius paskaičiavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta visų būtinų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti, teismas plačiau dėl nuostolių dydžio ir pagrįstumo nepasisako.
32. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, netenkintinas ir ieškovės prašymas priteisti 330,00 Eur dydžio palūkanas už vėlavimą atsiskaityti bei priteisti procesines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
33. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
34. Šioje byloje iš bylą pralaimėjusio ieškovės, priešingai šaliai - atsakovei yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 50,82 Eur už vertimus bei 2 299,00 Eur už teisinę pagalbą, įvertinus, kad išlaidas už teisinę pagalbą sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose ir kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio. Viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 349,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
35. Taip pat, iš ieškovės priteistinos trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų, veikusio atsakovės pusėje, turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 12,95 Eur už vertimus bei 544,50 Eur už teisinę pagalbą, įvertinus, kad išlaidas už teisinę pagalbą sudaro išlaidos už procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį parengimą, ir kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio. Viso iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteistina 557,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, b. l. 2).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), AS, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2 349,82 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmokės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), AS, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 557,45 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmokės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.