Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-24 · Administracinė byla Nr. eI-9686-580/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-05-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2017-05-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
eI-9686-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03312-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija
Pareiškėjas
L. T.
Atsakovas
Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos
Advokatai
Justinas Usonis, Vilius Mačiulaitis, Augustina Martinėlytė
Administracinė byla Nr. eI-9686-580/2015Proceso Nr. 3-61-3-03312-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.6; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjai L. T.,pareiškėjos atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

atsakovo atstovams J. R., Advokatui Justinui Usoniui, advokato padėjėjai Augustinai Martinėlytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovams Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. T. prašo panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2015-05-18 įsakymą Nr. P-76 (toliau – Įsakymas) ir priteisti pareiškėjai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad dirbo Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja. 2015-04-28 buvo supažindinta su atsakovo 2015-04-27 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. TD-5 (toliau – Pranešimas). Pranešime buvo nurodyta, kokias teisės normas ji įtariama pažeidusi, tačiau nenurodyta, kokiais veiksmais. Prie Pranešimo nebuvo pridėti dokumentai, iš kurių būtų buvę matyti, dėl kokių veiksmų kaltinama pareiškėja. Pranešime L. T. buvo įpareigota Komisijai galimam Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos L. T. tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija) per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą. Siekdama argumentuotai atsakyti pareiškėja kreipėsi informacijos į kitus darbuotojus bei paprašė pratęsti paaiškinimų pateikimo terminą, tačiau prašymas netenkintas. Pažymėjo, kad viena iš darbuotojų, kurių prašė informacijos, yra Komisijos narė V. V., sprendusi ir atsakymo termino pratęsimo klausimą. Atsakymą į Pranešimą pareiškėja pateikė 2015-05-05.

Komisija 2015-05-18 išvadoje Nr. TD-12 (toliau – Išvada) pateikė siūlymą pripažinti L. T. padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Su Išvada pareiškėja buvo supažindinta 2015-05-18. Tik susipažinusi su atsakovo direktorės J. K. 2015-04-21 tarnybiniu pranešimu, L. T. sužinojo, kokių veiksmų atlikimu ji kaltinama. Tai lėmė pareiškėjos teisės į gynybą pažeidimą, ji negalėjo parašyti argumentuoto pasiaiškinimo. Įsakymu L. T. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pažymėjo, kad Departamente 2015-03-09 buvo įsteigta Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga), kurios pirmininke išrinkta pareiškėja. Tai, kad atsakovas žinojo apie Profesinės sąjungos įkūrimą, įrodo Departamento Profesinei sąjungai teiktas 2015-03-12 raštas Nr. SD-247, kuriame jis prašo deleguoti Profesinės sąjungos atstovą į atsakovo valstybės tarnautojų vertinimo komisiją. Departamentas žinojo, kad L. T. yra Profesinės sąjungos pirmininkė, tačiau nesikreipė ir negavo Profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio reikalavimus bei neužtikrino L. T. teisės nebūti diskriminuojamai dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Pareiškėja, kaip Profesinės sąjungos pirmininkė, 2015-05-06 rašte Nr. 2015/05 prašė į Komisiją įtraukti Profesinės sąjungos deleguojamą atstovą R. B., tačiau atsakovas šio prašymo netenkino.

Tvirtina, kad L. T. veiksmuose nėra būtinų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų: Įsakyme neįvardyti pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė Įsakyme nurodytas teisės normas. Iš Komisijos 2015-05-18 išvados Nr. TD-12 matyti, jog Departamentas kaltina pareiškėją, kad pasirašydama 2015-02-27 darbų perdavimo ir priėmimo aktą priėmė netinkamai parengtus tekstus. L. T. nuomone, atsakovo teiginiai dėl tekstų netinkamumo abstraktūs. Departamentas nesukonkretino, kokie tekstai neatitiko techninės užduoties ir nebuvo suredaguoti, nenurodė, kokių techninės užduoties punktų jie neatitiko. 2014-10-08 Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių keturių leidinių tekstų lietuvių kalba sukūrimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. S-147 (toliau – Sutartis) 16.1 punkte kontaktiniu asmeniu nurodyta N. N., einanti Departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Kontaktiniai asmenys pagal Sutartį laikomi įgaliotais asmenimis priimti Sutarties vykdymo rezultatus, pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktus ir įvertinti paslaugų kokybę. Pagal Rinkodaros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1.1 punktą už Sutarties įgyvendinimo koordinavimą buvo atsakinga N. N.. N. N. pradėjo eiti pareigas tik 2015-01-16, laimėjusi konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, todėl už faktinį Sutarties vykdymo organizavimą, Išvadoje atsakinga nurodyta L. T., kaip Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja ir Europos Sąjungos finansuojamo projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ (toliau – Projektas), vadovė. Atkreipė dėmesį, kad N. N. pagal darbo sutartį Departamento administratore dirbo nuo 2013 m., o nuo 2014 m. birželio mėnesio – Projektų administravimo skyriaus vyriausiąja specialiste, kuriai pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su leidinių leidyba.

Buvo planuojama 2015-02-27 darbų perdavimo ir priėmimo aktu priimtus leidinius koreguoti, iš esmės keičiant jų turinį, o ne taisant redagavimo ar kitas klaidas. Vėliau tekstų autorius A. U. atsisakė koreguoti tekstus, dėl ko sutartis nutraukta, iš autoriaus priimant tik vieną iš keturių tekstų. 2015-01-02 pasikeitė Departamento vadovas, dėl ko pasikeitė ir lūkesčiai, susiję su Sutartyje numatytų leidinių turiniu. Leidinių turinys su Sutarties vykdytoju buvo suderintas, iš anksto suformuojant jam užduotį būsimiems tekstams. Pagal anksčiau galiojusią praktiką, galutiniai tekstai buvo derinami su už rinkodaros priežiūrą atsakingais asmenimis. Tai, kad po darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo atsirado poreikis keisti tekstų turinį, patvirtina ir 2015-03-23 susirinkimo protokolas. Susirinkime dalyvavo atsakovo direktorė J. K., projekto koordinatorė R. A., Rinkodaros skyriaus vedėja Ž. S., Rinkodaros skyriaus vyriausioji specialistė E. G., Rinkodaros skyriaus vyriausioji specialistė N. N. ir Sutarties vykdytojas A. U.. Pareiškėja šiame susirinkime nedalyvavo. Susirinkimo protokole pažymėta, kad užsakovo atstovai nurodė, jog tekstų tikslinimas tiek turinio, tiek stiliaus prasme neatitinka lūkesčių.

Jeigu teismas nustatytų, kad 2015-02-27 darbų perdavimo ir priėmimo aktu priimti leidiniai buvo netinkami, atsakomybė už jų priėmimą tektų N. N.. Ši specialistė buvo pirkimo iniciatorė, jos viza uždėta ant 2015-02-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. AU 2015-0448, išrašytos už 2015-02-27 darbų perdavimo ir priėmimo aktu priimtus leidinius. Pareiškėja negali būti atsakinga už pasikeitimus, pagal kuriuos buvo daromi pataisymai po 2015-02-27 darbų perdavimo ir priėmimo akto. N. N. tiesiogiai koordinavo Sutarties įgyvendinimą ir L. T. jos darbo kokybe pasitikėjo. N. N. nuo 2015-01-16 yra tiesiogiai pavaldi Rinkodaros skyriaus vedėjai Ž. S., o atskaitinga – pareiškėjai.

L. T. nuomone, nepagrįsti kaltinimai yra jau kurį laiką besitęsiančio psichologinio smurto darbe jos atžvilgiu dalis. Psichologinį smurtą prieš pareiškėją vykdo Departamento direktorė J. K. bei direktoriaus pavaduotojas J. R., jie neigiamai L. T. atžvilgiu nuteikia kitus darbuotojus. Veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama darant psichologinį spaudimą psichologiškai gniuždyti pareiškėją, yra neteisėti. Balandžio mėnesį 2015-04-02 įsakymu Nr. P-49, 2015-04-21 įsakymu Nr. P-52 ir 2015-04-22 įsakymu Nr. P-53 pradėti trys tarnybiniai tyrimai, nors anksčiau tarnybinių nuobaudų neturėjo, 2013 m. jos veikla įvertinta „labai gerai“, skirta 2 kvalifikacinė klasė, 2014 m. įvertinta „labai gerai“. 2015-04-10 direktorė pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, nes kitu atveju bis atleista inicijuojant tarnybinius tyrimus ir skiriant tarnybines nuobaudas. Pareiškėja iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau sms žinute pranešė, kad sutinka išeiti nuo 2015-09-09. Pareiškėja prašė J. K. apsaugoti ją nuo J. R. psichologinio smurto jos atžvilgiu. 2015-04-20 pareiškėjos kasmetiniame vertinime nemotyvuota atmestas tiesioginio vadovo vertinimas „labai gerai“ ir veikla įvertinta „gerai“. Komisijos pirmininku buvo J. R., kurį pareiškėja šalino, bet jis nesutiko nusišalinti. Toks vertinimas užkirto kelią jai gauti aukštesnę klasę, nors pareiškėja puoselėjo tokias viltis 2014 m. prisiimdama daug papildomo darbo be priemokų. 2015-05-04 visuotiniame susirinkime, kuriame pranešta apie restruktūrizaciją, direktorė teigė, kad nesupranta, kodėl L. T. taip elgiasi, bet neaiškino kaip, o taip pat, nurodė, kad pareiškėjai pasiūlyta išeiti iš darbo. Pareiškėjos tiesioginei vadovei Ž. S. buvo pasiūlyta susirūpinti būsimu kūdikiu. Netiesiogiai buvo siunčiama pozicija, kad su L. T. geriau nebendrauti. 2015-05-06 visuotiniame darbuotojų susirinkime pranešta, kad iš Seimo Ekonomikos komiteto gautas anoniminis darbuotojų 2015-05-04 pranešimas apie ES lėšų grobstymą Departamente. Susirinkime viešai teigta, kad tą raštą galėjo parašyti pareiškėja, nors tai nėra tiesa. Vietoje to, kad būtų inicijuotas patikrinimas dėl pranešime nurodytų faktų pagrįstumo, prasidėjo darbuotojų spaudimas, grasinimai ir žeminimas, verčiant pasirašyti abejotinus dokumentus, kad darbuotojai informacijai nepritaria, nors darbuotojai apie pažeidimus žino. 2015-05-07 pareiškėja dėl nepakeliamos įtampos darbe kreipėsi į šeimos gydytoją ir jai iki 2015-05-15 išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2015-01-02 direktore tapus J. K., ši niekada nebuvo pasikvietusi pareiškėjos dėl jos vykdomų projektų, nors L. T. prašėsi būti priimama. Pareiškėjai nuo sausio mėnesio pradėtas mažinti darbo užmokestis už darbą prie Europos Sąjungos projektų. Pareiškėja prašė nušalinti J. R. nuo komisijos, kuri tyrė pažeidimą dėl galimo viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, pirmininko pareigų, tačiau J. R. nebuvo nušalintas. 2015-05-06 pareiškėja, kaip Profesinės sąjungos pirmininkė delegavo į pažeidimo tyrimo komisiją R. B., tačiau ši nebuvo įtraukta į Komisijos sudėtį. Direktorė viešai diskredituoja pareiškėją ir verčia abejoti jos kompetencija. Pareiškėja, atsakydama į direktorės 2015-03-30 raštą dėl atstovo delegavimo, 2015-03-12 raštu išsiunčia prašomą informaciją, tačiau 2015-05-04 darbuotojų susirinkime bei susitikime su valstybinės darbo inspekcijos atstovu teigia, kad Profesinė sąjunga nei žodžiu, nei raštu nėra informavusi jos apie Profesinės sąjungos įsteigimą.

Psichologinis smurtas darbe sukėlė pareiškėjai didžiulį stresą, bejėgiškumo, nesaugumo jausmą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja ėmė jausti nuolatinį nerimą, išgyvenimus, sutriko miegas, pablogėjo santykiai su artimaisiais, padidėjo jautrumas ir nerimastingumas, L. T. buvo atstumta ir apšmeižta, nenorėdami nemalonumų vengia bendrauti su ja. Pareiškėja kreipėsi psichologinės pagalbos į VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrą ir jai buvo diagnozuoti sutrikimai – F 43.2 (adaptacijos sutrikimai), Z 56.4 (nesutarimai su viršininku ir bendradarbiais). Dėl atsakovo veiksmų suprastėjo L. T. emocinė būklė, ji patyrė didelę įtampą bei stresą, todėl akivaizdu, kad tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir padarinių pareiškėjai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė dėl neteisėto psichinės prievartos naudojimo nepaneigiama. Patirtą žalą L. T. vertina 10 000 Eur.

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad 2015-02-27 PVM sąskaita faktūra Departamente buvo gauta 2015-03-03, todėl anksčiau ji negalėjo ant jos pasirašyti. PVM sąskaitą faktūrą jai pasirašyti atnešė N. N., ar ji vėliau dokumentą pateikė apmokėjimui, pareiškėja nežino. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė ir uždėjo rezoliuciją „apmokėti“ J. R., kuris pagal Projekto pareigybės aprašymą buvo atsakingas už tekstus leidiniui „Tolimųjų rinkų leidinys“ ir gavo papildomą atlyginimą. Nei J. R., nei N. N. atžvilgiu tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Pažymėjo, kad tuometinė Rinkodaros skyriaus vedėja 2015-03-24 raštu, 2015-04-02 žodžiu prašė pareiškėjos padėti N. N. vykdyti projektą, bet nereikalavo, kad pareiškėja vykdytų projektą. Pareiškėjos ir N. N. susirašinėjimas rodo, kad pareiškėja tik kontroliavo pastarosios veiklą su leidyba susijusioje srityje.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2014-04-10 ją išsikvietė direktorė ir siūlė išeiti iš darbo, kitu atveju garsino atleisti. Pasitarusi su šeimos nariais sutiko išeiti iš darbo ir sms žinute informavo. Jai direktorė pažadėjo susitikti, tačiau susitikimas neįvyko. 2015-04-21 elektroniniu paštu jos paprašė pasiaiškinti dėl Projekto. Nesulaukus paaiškinimo, buvo sudaryta Komisija. Pareiškėja nematė J. K. tarnybinio pranešimo, dėl ko nesuprato kaltinimų esmės. N. N. ilgą laiką dirbo Departamente įvairiose pozicijose, kuri buvo visiškai atsakinga už Projekto įgyvendinimą. Per balandžio mėnesį pareiškėjos atžvilgiu buvo sudarytos trys tarnybinio tikrinimo komisijos. Balandžio-gegužės mėnesiais vyko susirinkimai, kurių metu pareiškėja buvo kaltinama ir žeminama. 2015-05-04 visuotiniame susirinkime J. K. informavo, kad nežino, jog yra Profesinė sąjunga, viešai kaltino, teigė, kad nesupranta pareiškėjos elgesio, nuteikinėjo darbuotojus, kad nebendrautų su L. T.. Po kelių dienų iš Seimo Departamentui buvo persiųstas laiškas dėl neteisėtų veiksmų Departamente ir surengtas susirinkimas, kurio metu pradėta svarstyti, kas kaltas dėl kreipimosi. Pradėta kaltinti pareiškėja, nes ji anksčiau buvo nepatenkinta Departamento veikla, jai sumažintas atlyginimas. Pareiškėja 2015-05-09 kreipėsi į šeimos gydytoją ir jai buvo paskirti antidepresantai ir ji nusiųsta pas psichologą. Viena nemotyvuotai atsisakiusi kreiptis į teismą dėl Departamento reorganizacijos sustabdymo, nes reorganizacija nesuderinta su Profesine sąjunga, Profesinės sąjungos valdybos narė tą pačią dieną gavo 50 proc. priedą, kita pradėjo dirbti projektuose, nors iki tol nedirbo. Laikė, kad Profesinė sąjunga buvo ardoma administracijos veiksmais.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prašė pareiškėjos skundą atmesti ir iš jos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis reikalauja, jog profesinė sąjunga būtų veikianti, tačiau faktiškai L. T. asmenine iniciatyva įsteigta Profesinė sąjunga neveikia. Apie Profesinės sąjungos konkrečią veiklą atsakovo vadovybė nebuvo informuota, nebuvo inicijuojami susitikimai ar vedamos derybos, kuriuose būtų keliami klausimai, susiję su darbo ir poilsio sąlygomis, valstybės tarnautojų bei darbuotojų teisių apsauga ir garantijomis. Departamento turimais duomenimi, į Profesinės sąjungos sąskaitą nebuvo pervedami nario mokesčiai. Neveikimą patvirtina ir aplinkybė, kad 2015-05-05 į Profesinę sąjungą įstojusiems atsakovo darbuotojams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su įstatais. R. A. 2015-05-05 elektroniniu paštu kreipėsi į L. T. prašydama pateikti įstatus, tačiau įstatai nepateikti. Nuo 2015-05-05 nebuvo organizuojami Profesinės sąjungos narių posėdžiai, nebuvo reiškiama iniciatyva pradėti derybas su atsakovu. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamos institucijos nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamoje institucijoje. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Reikalavimas gauti profesinės sąjungos leidimą drausminei nuobaudai skirti reikalingas tik tam, kad asmuo nebūtų baudžiamas už aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje. Pareiškėja, būdama Profesinės sąjungos pirmininke, atstovauja savo, bet ne darbuotojų interesams. Kitiems darbuotojams nėra sudaromos galimybės aktyviai dalyvauti Profesinės sąjungos veikloje. L. T. drausminė nuobauda skirta ne dėl to, kad ji yra Profesinės sąjungos narė, o dėl šiurkštaus nusižengimo. Vien tik formalus pažeidimas, atsižvelgiant į teisėje galiojančius protingumo bei teisingumo principus, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu.

Iš Pranešimo L. T. suprato, dėl kokių veiksmų prašyta pasiaiškinti, kadangi pati sprendė dėl Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių keturių leidinių tekstų lietuvių kalba tinkamumo. Tai patvirtina jos susirašinėjimas su tekstų autoriumi A. U. bei Rinkodaros skyriaus vyriausiąja specialiste N. N.. Iš 2015-03-03 bei 2015-03-05 elektroninių laiškų matyti, kad jau po darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo buvo aiškinamasi dėl tekstų kokybės, kreiptasi į nepriklausomą redaktorę. A. U. pripažino, kad redaktoriaus nesamdė ir tekstų apimtis neatitinka Sutartyje nustatytos apimties. Po tekstų korekcijų nutarta, kad dalis tekstų nėra tinkamai parengti ir sutartis su autoriumi nutraukta.

Departamento direktoriaus 2014-09-05 įsakymu Nr. V-181 „Dėl projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vykdymo ir administravimo grupės sudarymo“ (toliau – Įsakymas dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo) L. T. buvo paskirta Projekto vadove, jai priskirtos Projektų veiklų įgyvendinimo kontrolės, specifikacijų bei kitų reikalingų dokumentų, būtinų Projekto įgyvendinimui, rengimo priežiūros, terminų bei kitų sąlygų ir įsipareigojimų, nustatytų Projekto įgyvendinimo srityje bei sutartyse su rangovais laikymosi priežiūros, Projekto darbų paskirstymo darbo grupės nariams ir jų kontrolės bei kitos funkcijos. Pranešime pareiškėjai buvo suprantamai suformuluoti klausimai, kaip ji vykdė, prižiūrėjo ir koordinavo tekstų pagal Sutartį parengimą. L. T. nenurodė, kad būtų nesupratusi Pranešime pateiktų kaltinimų. Pasiaiškinime L. T. kalbėjo išimtinai apie leidinių koordinavimą, viešųjų pirkimų vykdymo procedūras ir nurodė, kad pirkimų iniciatorė buvo N. N.. Pareiškėjai buvo užduoti klausimai dėl jos, kaip Projekto vadovės, funkcijų įgyvendinimo, tačiau į juos L. T. neatsakė. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 7 punktu, nes Pranešimas buvo aiškus ir išsamus.

Iš susirašinėjimo su tekstų rengėju A. U. bei N. N., matyti, kad pareiškėja žinojo, kokie tekstai neatitinka techninės užduoties, kad tekstuose trūksta ženklų, nebuvo laikytasi tekstų parengimo terminų pagal Sutartį, daug gramatinių ir stiliaus klaidų. Pareiškėja nurodė, kad, tikisi, jog tekstai lietuvių kalba matysis tik ataskaitose. L. T. bandė nuslėpti, kad tekstuose lietuvių kalba buvo klaidų bei netikslumų, nors 2015-03-23 susitikime su tekstų rengėju buvo išreikštos pastabos dėl klaidų, kurias rengėjas įsipareigojo ištaisyti. Departamentas neteisėtų veiksmų slėpimą vertina kaip labai neatsakingą ir smerktiną elgesį, kuris atneša atsakovui ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo metu nei vienas tekstas nebuvo parengtas tinkamai. L. T. turėjo domėtis ir bendradarbiauti su kolegomis, koordinuoti reikiamų tekstų parengimą.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose ūkio ministro 2011-12-20 įsakymu Nr. 4-951 (toliau – Departamento nuostatai) ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Departamento direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr. V-200 (toliau – Rinkodaros skyriaus nuostatai) įtvirtintų funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo Projekto sėkmingo įgyvendinimo, todėl svarbu Projekto veiklų stebėsena ir koordinavimas, Projekto vykdymo ir administravimo grupės darbuotojų darbo organizavimas taip, kad įvaizdžio priemonių ir leidinių kokybė būtų tinkama. L. T. veiksmai iš esmės pakenkė Projekto sėkmingam įgyvendinimui, šiuo metu skaičiuojami dėl jos veiksmų atsiradę nuostoliai.

Pareiškėjos pareigybė yra reikalinga rinkodaros produktų kūrimui bei vystymui, Lietuvos, kaip patrauklios turizmui valstybės, įvaizdžio formavimui. N. N. priimta dirbti Projekto vadybininke ir yra pavaldi pareiškėjai. Iš pareigybių aprašymų bei Įsakymo dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo matyti, kad L. T. pareigos yra vadovaujamojo, koordinuojamojo pobūdžio, o N. N. pagal Projekto vadovės paskyrimą nurodyta kontaktiniu asmeniu ir įgaliota priimti tekstų rengėjo parengtus tekstus. Pareiškėja, kontroliuodama Sutarties vykdymą, turėjo prižiūrėti tekstų rengimo procesą. Tai, kad L. T. pasitikėjo N. N., nepašalina jos atsakomybės dėl Projekto koordinavimo ir kontrolės. Absurdiškas L. T. teiginys, kad ji nėra atsakinga už tai, jog pasirašė darbų perdavimo ir priėmimo aktą bei priėmė sąskaitą faktūrą apmokėjimui.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad tik N. N. galėjo priimti tekstus ir įsitikinti, kad pirkimo objektas, jo techniniai reikalavimai atitinka Sutartyje nustatytas sąlygas, tačiau ji pati pasirašė suteiktų darbų perdavimo-priėmimą aktą. Pareiškėja turi prisiimti atsakomybę, kad peržengdama savo kompetencijos ribas, veikė kaip pirkimo iniciatorė. Atsakovo direktoriaus patvirtintų Viešųjų pirkimų organizavimo vidaus tvarkos taisyklių 7.9–7.12 punktuose nustatyta, kad pirkimo iniciatorius privalo įsitikinti, jog pirkimo objektas, jo techniniai, funkciniai, kokybiniai, kiekybės reikalavimai atitinka nustatytuosius sutartyje; jei pirkimo iniciatorius neturi pretenzijų dėl paslaugų, pasirašo priėmimo–perdavimo aktą; jei pirkimo iniciatorius nustato, kad pirkimo objektas neatitinka sutarties reikalavimų, priėmimo–perdavimo akto nepasirašo ir reikalauja tinkamo prievolių įvykdymo. Kadangi pareiškėja priėmė netinkamai parengtus tekstus, turi atsakyti ir kaip už leidinių priėmimą atsakingas asmuo. Tvirtina, kad pareiškėja pažeidė Departamento nuostatų 10.2 punktą, Rinkodaros skyriaus nuostatų 4.7, 4.10, 4.11, 4.16 ir 4.17 punktus, pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.6 papunkčius, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Departamento direktore tapusi J. K. reikalavo keisti tekstų turinį. Pastebėjusi netinkamus Projekto darbuotojų, o ypač jos vadovės, veiksmus J. K. nusprendė imtis veiksmų, kad būtų sutrukdyta toliau daryti tarnybinius nusižengimus bei pritaikyta tarnybinė atsakomybė. J. K. direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2015-01-05, o L. T. ginčo tekstus priėmė 2015-02-27. Po darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo darytos tekstų korekcijos nepriklausė nuo lūkesčių, nes buvo objektyviai būtinos. L. T. turėjo ir galėjo suvokti, kad nesirūpindama ir nekontroliuodama Projekto darbuotojų darbo, priimdama netinkamus spausdinimui ir keistinus tekstus, gali sukelti turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja Projekto vadovės funkcijas vykdė aplaidžiai, nesilaikydama nei Viešųjų pirkimų organizavimo vidaus tvarkos taisyklių 7.9–7.12 punktų, nei Įsakyme dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo jai nustatytų pareigų. L. T., kaip Projekto vadovei, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Nurodė, kad L. T. nėra niekaip išskiriama ar diskriminuojama darbo aplinkoje, jai sudaromos tokios pačios sąlygos dirbti, kaip ir kitiems. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad jos atžvilgiu 2015 m. balandžio mėnesį buvo pradėti trys tarnybiniai patikrinimai. L. T. niekada nebuvo gąsdinama ar reikalaujama, kad ji išeitų iš darbo. Su pareiškėja buvo diskutuojama žodžiu, tačiau neradus susitarimo, derybos buvo baigtos. Derybų negalima vertinti kaip grasinimo atleisti, inicijuojant tarnybinius nusižengimus.

L. T. 2015-04-20 kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime buvo įvertinta atsižvelgiant į atliktus darbus. Jos 2014 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje prie einamųjų metų užduočių numatytos penkios užduotys, iš kurių tris pareiškėja įgyvendino nepilnai. Komisija detalizavo 2, 3 ir 4 einamųjų metų užduočių įgyvendinimo trūkumus. Pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas buvo įvertinti gerai. Komisijos posėdžiuose dalyvavo Departamento darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atstovė S. V.. Visi komisijos nariai L. T. įvertino gerai, todėl nėra pagrindo manyti apie komisijos netinkamą sprendimo priėmimą ar psichologinį spaudimą. Departamento direktorė niekada neragino kitų darbuotojų nebendrauti su pareiškėja. Tai yra pačios L. T. įvykių, pokalbių darbinėje aplinkoje interpretacija ir neigiamų emocijų priskyrimas sau, tačiau tai nesusiję su atsakovo veiksmais ir siekiu tinkamai vadovauti darbui Departamente. Departamento direktorė siekia bendrauti ir sužinoti apie darbus įvairiais būdais: susirinkimuose, elektroniniais laiškais. Su Pareiškėja ne kartą buvo kalbėta asmeniškai ir jai ne kartą buvo sudarytos galimybės išreikšti savo nuomonę dėl vykdomų funkcijų, tačiau L. T. to nedarė. Departamento direktorė niekuomet neatsisakė pasikalbėti su pareiškėja ir tarnautojų asmeninę iniciatyvą spręsti iškilusias problemas vertina itin teigiamai.

Departamento direktorė nusprendė, kad kiekvieno pagal papildomo darbo sutartį dirbančio darbuotojo maksimalus valandų skaičius per mėnesį negali viršyti 50 val. Apie tai buvo pranešta sausio mėnesį valstybės tarnautojų ir darbuotojų susirinkime. Toks sprendimas sukėlė neigiamą darbuotojų reakciją. 2015 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais L. T. dirbo pagal papildomo darbo sutartis ir jai buvo mokamas darbo užmokestis. Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais darbuotojams skirta mažiau valandų Europos Sąjungos projektuose. Pareiškėjos atlyginimo mažėjimas yra susijęs su Departamente vykstančiu pertvarkymu ir darbo valandų projektuose mažinimu.

Šalies argumentai

L. T. nurodo, kad aplinkybės dėl lėšų grobstymo yra tiesa, tačiau nei vienas Departamento darbuotojas niekada viešai nesakė, kad tai parašė pareiškėja. Departamento darbuotojai niekada nebuvo spaudžiami pasirašyti 2015-05-06 rašto ir tai gali paliudyti darbuotojai, laisva valia pasirašę patvirtinimą, jog nėra prisidėję prie rašto dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo. L. T. 2015-05-13 nutarė kreiptis elektroniniu laišku į Seimo narius, kad Departamente neatliekamas tyrimas dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo, tačiau darbuotojai yra verčiami pasirašyti raštą, kad jie neprisidėjo prie rašto dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo rengimo. Akivaizdu, kad pareiškėja yra priešiškai nusiteikusi ne tik prieš Departamento direktorę, bet ir prieš kitus Departamento darbuotojus, kurie nesutinka su rašte dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo išdėstytais motyvais. Tokie veiksmai charakterizuoja pareiškėją kaip konfliktišką ir nesąžiningą darbuotoją.

Direktorė J. K. bei pavaduotojas J. R. psichologinio gniuždymo neatliko. Skaidrus ir efektyvus Departamento darbas yra viešasis interesas. Pareiškėjos teiginiai dėl psichologinio smurto gali būti vertinami kaip asmeninė jos interpretacija. L. T. sukėlė Departamentui turtinę bei neturtinę žalą. Atsakovas turi konfliktą su AB (duomenys neskelbtini), kuri atlieka spaudos ir vertimo darbus. Departamento darbuotojai turėjo skirti papildomo laiko ir aiškintis tikrąsias situacijos aplinkybes, Departamentui reikia spręsti klausimus dėl sutarčių su spaudos įmone pratęsimo, įvairius kitus probleminius klausimus. Jeigu nebus atspausdinti visi leidiniai, nebus pasiekti Projekto rodikliai, o tai susiję su gaunamos Europos Sąjungos paramos mažinimu. Be to, atsakovas mokėjo už tekstus. Jei nebus išleisti leidiniai, Lietuvos verslo paramos agentūra išlaidas tekstams gali pripažinti netinkamomis.

Papildomuose paaiškinimuose Departamentas nurodė, kad A. U. tekstus N. N. pirmą kartą atsiuntė tik 2015-03-03, jau po 2015-02-27 darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Pagal Sutartį A. U. turėjo parengti keturis leidinius „Aktyvus turizmas“, „Verslo turizmas“, „Tolimųjų rinkų leidinys“ ir „SPA ir sveikatingumo turizmas“. Tolimųjų rinkų leidinys“ išskaidytas į skirtą JAV, Japonijos ir Kinijos rinkoms. Iš viso A. U. turėjo pateikti 6 dokumentus. Pagal techninės specifikacijos 3 dalies 3.3.2 punktą sutarta atitinkama ženklų apimtis, o pagal 3.3.4 punktą tekstai turėjo būti profesionaliai ir taisyklingai suredaguoti, nepalikta kalbos, gramatikos, skyrybos, rašybos, stiliaus klaidų, įvairių teksto netikslumų. 2015-03-03 atsiųsti tekstai turėjo per mažai ženklų ir buvo su klaidomis. Tai pripažino pats autorius, patvirtino pareiškėja 2015-05-05 laiškuose N. N.. A. U. tekstus papildė ir atsiuntė dar kartą: „Aktyvus turizmas“, „Tolimųjų rinkų leidinys“ ir „SPA ir sveikatingumo turizmas“ leidinius – 2015-03-17, o „Verslo turizmas“ – 2015-03-23. 2015-03-23 susirinkimo metu A. U. įsipareigojo straipsnius pateikti iki 2015-04-10. 2015-04-13 su A. U. pasirašytas susitarimas Nr. S-41 dėl Sutarties nutraukimo. Šiame susitarime nurodyta, kad suteiktos paslaugos neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Tinkamais pripažinti tik „Tolimųjų rinkų leidinys“ tekstai, tačiau praleidus Sutarties terminą, pritaikyta 20 proc. bauda. Kiti tekstai užsakyti iš Individualios (duomenys neskelbtini) įmonės, tačiau nebuvo išleisti, nes praleisti leidybos terminai. Pažymėjo, kad Sutartis su A. U. jau kartą buvo pratęsta iki 2015-02-28.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. J. R. paaiškino, kad jis 2015-02-28 PVM sąskaitą faktūrą vizavo „apmokėti“, nes nebuvo susipažinęs su padėtimi, vėliau apmokėjimą sustabdė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015-05-18 įsakymo Nr. P-76, kuriuo L. T. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų bei taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba ir kt. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Tarnybinio nusižengimo apibrėžimas įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Faktinės tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybės

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja dirbo Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja – valstybės tarnautoja, todėl sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Valstybės tarnybos įstatymas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktas). Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas, šių taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (šių taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas pagal Departamento direktorės J. K. 2015-04-21 tarnybinį pranešimą, kuriame išreikštas įtarimas, kad L. T. galimai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnautojų veiklą, netinkamai atliko Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei priskirtas funkcijas, susijusias su Projekto koordinavimu bei neužtikrino projektų veiklų įgyvendinimo kontrolės, terminų ir kitų sąlygų sutartyje su tiekėjais laikymosi priežiūros ir kt. Pažymėta, kad 2015-02-27 pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo L. T. iš A. U. priėmė keturių leidinių tekstus ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Dalis leidinių parengti nepilnai ir netinkami spaudai, jie buvo koreguoti po 2015-02-27. Kyla rizika, kad Projektas nebus įgyvendintas laiku, nes sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) baigiasi 2015-04-27.

Departamento direktorius 2015-04-22 įsakymu Nr. P-53 sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją ir pavedė jai atlikti tyrimą ir visus su šiuo tyrimu susijusius veiksmus dėl Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos L. T. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Departamento 2015-04-27 pranešimu apie nusižengimą Nr. TD-5 pareiškėja buvo informuota, kad įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – netinkamai vykdė Departamento nuostatų 10.2 punkte, Rinkodaros skyriaus nuostatų 4,7, 4.10, 4.11, 4.16 ir 4.17 punktuose nustatytus Rinkodaros skyriaus uždavinius, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr. V-200 (toliau – Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas), 7.5 bei 7.6 punktuose Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojui pavestas atlikti rinkodaros priemonių, skatinančių vietinį ir atvykstamąjį turizmą, įgyvendinimo koordinavimo bei naujų (bei esamų) rinkodaros produktų parengimo bei vystymo (leidinių) koordinavimo funkcijas. Pareiškėjos paprašyta per 5 darbo dienas nuo Pranešimo įteikimo Komisijai pateikti paaiškinimus bei atsakyti į pateiktus klausimus dėl Projekto vykdymo ir atsakomybės paskirstymo. Tarnybinį pranešimą pareiškėja gavo 2015-04-28. 2015-04-29 pareiškėja kreipėsi į bendradarbius elektroniniu laišku, prašydama patikslinti kai kuriuos Projekto vykdymo aspektus. 2015-05-05 pareiškėja paprašė pratęsti terminą atsakymui pateikti, kadangi dėl su kompiuterio keitimu susijusio informacijos dingimo, ji negali atsakyti į visus klausimus, o kiti darbuotojai jai dar nepateikė informacijos. Komisija 2015-05-05 susirinkime L. T. prašymą pratęsti atsakymo pateikimo terminą atmetė, motyvuodama, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nenumato galimybės pratęsti atsakymo pateikimo termino.

L. T. 2015-05-05 pateikė atsakymą Komisijai, kuriame nurodė, kad Lietuvos galimybes reprezentuojančių keturių leidinių lietuvių kalba sukūrimo paslaugų pirkimo iniciatorė buvo ir yra Departamento Rinkodaros skyriaus vyriausioji specialistė N. N.. Ji taip pat nurodyta Departamento atstove Sutartyje. Pareiškėja paprašė tarnybiniame pranešime išdėstytus klausimus adresuoti atsakingiems darbuotojams.

Komisija Išvadoje konstatavo, kad Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja L. T. aplaidžiai vykdė savo pareigas, neįvertino, kad dėl jos aplaidaus veikimo ar neveikimo gali kilti neigiami padariniai, nors atsižvelgiant į veiklos aplinkybes galėjo ir privalėjo tai numatyti. L. T. nesiėmė visų būtinų ir reikalingų veiksmų, siekiant tinkamai atlikti Rinkodaros pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, vykdyti Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, nors galėjo ir turėjo organizuoti Projekto vykdymo ir administravimo grupės darbuotojų darbą taip, kad leidinių sukūrimo paslaugos pagal Sutartį būtų tinkamai suteiktos ir laiku priimtos, o, nesant galimybės to padaryti, būtų imtasi visų būtinų veiksmų siekiant išvengti neigiamų pasekmių arba sumažinti galimą riziką dėl jų atsiradimo. Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja L. T., priėmusi iš autoriaus A. U. netinkamai suteiktas keturių leidinių tekstų sukūrimo paslaugas, pažeidė Departamento nuostatų 10.2 punktą, Rinkodaros skyriaus nuostatų 4.7, 4.10, 4.11, 4.16 ir 4.17 punktus, Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.6 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pasiūlyta pareiškėją pripažinti kalta padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir, atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų pažeidimus bei aplinkybes, L. T. kaltę ir tai, kad ji neturi tarnybinių nuobaudų, o pareiškėjos 2014 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, nesant įstatyme numatytų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirti jai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pažeidimas buvo konstatuotas nustačius tai, kad L. T. iš A. U. 2015-02-27 darbų priėmimo-perdavimo aktu priėmė netinkamai suteiktas keturių leidinių tekstų sukūrimo paslaugas ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą faktūrą 3 301,67 Eur sumai. Tekstų netinkamumas buvo nustatytas apklausus N. N.. Pažymėta, kad L. T. turėjo numatyti, kad tarnybinių pareigų neatlikimas kelia grėsmę Projekto rezultatams ir gali padaryti Departamentui turtinės ir neturtinės žalos. Departamento direktoriaus 2015-05-18 įsakymu Nr. P-76 L. T. už šiurkštų tarnybinį nusižengimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Faktinės Sutarties vykdymo aplinkybės

Tarnybinis pažeidimas buvo konstatuotas remiantis netinkamu Sutarties vykdymu. Departamentas, įgyvendindamas Europos Sąjungos finansuojamą projektą Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“, 2014-10-08 sudarė su autoriumi A. U. Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių keturių leidinių tekstų lietuvių kalba sukūrimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-147. Sutartimi buvo numatyta nupirkti iš autoriaus turinio bei teksto sukūrimo lietuvių kalba leidiniams „Tolimųjų rinkų leidinys“ (JAV, Kinijos ir Japonijos rinkoms), „SPA ir sveikatingumo turizmas“, „Verslo turizmas“ ir „Aktyvus turizmas“ paslaugas. Paslaugos turėjo būti suteiktos per 3 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2015-01-08. Atsakovas su A. U. 2015-01-08 sudarė susitarimą Nr. S-3 „Dėl 2014-10-08 Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių keturių leidinių tekstų lietuvių kalba sukūrimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. S-147 pratęsimo“, kuriuo paslaugų suteikimo terminas buvo pratęstas iki 2015-02-28. 2015-01-08 susitarimu paslaugų suteikimo terminas pratęstas iki 2015-02-28, o Sutarties galiojimo – iki 2015-04-28.

Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja L. T. pasirašė 2015-02-27 darbų perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo priėmė Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių keturių leidinių tekstų lietuvių kalba sukūrimo paslaugas. 2015-03-03 Departamente gauta 2015-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. AU2015-0448, pagal kurią A. U. prašo apmokėti už suteiktas paslaugas 3 301,67 Eur. Ant dokumento yra Departamento direktoriaus pavaduotojo J. R. viza „prašau apmokėti“. PVM sąskaita faktūra apmokėta nebuvo J. R. sustabdžius apmokėjimą.

2015-03-03 elektroniniu laišku A. U. atsiuntė keturis leidinius, tačiau pažymėjo, jog kai kuriuose trūksta ženklų ir pasiūlė taikyti delspinigius. Tą pačią dieną N. N. tekstus persiuntė L. T., kuri elektroniniame laiške pastebėjo, jog tekstai neredaguoti, tačiau lietuvių kalba nesimatys. 2015-03-05 L. T. N. N. perdavė R. B. pastabas bei pridėjo paaiškinimus dėl tekstų redagavimo. 2015-03-13 elektroniniu laišku N. N. išsakė pastabas A. U. ir priminė techninių sąlygų 3.1.9 punktą dėl tekstų suredagavimo. Tekstų autorius nurodė esąs pasirengęs tekstus pataisyti. Elektroninis susirašinėjimas rodo, kad 2015-03-17 A. U. atsiuntė leidinį „SPA ir sveikatingumo turizmas“, o leidinį „Verslo turizmas“ atsiuntė 2015-03-23.2015-03-24 prašė L. T. pasirūpinti leidiniais šiai turint nedarbingumo pažymėjimą. 2015-04-02 N. N. pateikė informaciją dėl leidinių L. T..

2013-03-23 įvykusio susirinkimo metu Departamento atstovai susitiko su A. U. dėl tekstų leidiniams kokybės, patvirtino Sutarties vykdymo užbaigimo darbų grafiką, o tekstų rengėjas įsipareigojo leidinius parengti iki 2015-04-10. Susirinkime dalyvavo N. N., L. T. nedalyvavo.

2015-04-13 susitarimu dėl Sutarties pakeitimo Sutarties dalykas susiaurintas iki „Tolimųjų rinkų leidinio“ pirkimo ir pritaikyta 20 proc. bauda už netinkamą įsipareigojimų įvykdymą. 2015-04-13 Paslaugų perdavimo-priėmimo aktu iš A. U. priimti trys „Tolimųjų rinkų leidiniai“. Likusių leidinių „SPA ir sveikatingumo turizmas“, „Verslo turizmas“ ir „Aktyvus turizmas“ Departamentas iš A. U. nepriėmė.

2015-04-20 su A. G. individualia įmone sudaryta sutartis dėl trijų likusių leidinių sukūrimo. A. G. individuali įmonė 2015-05-04 pagal Paslaugų priėmimo-perdavimo aktą perdavė tris parengtus leidinius „SPA ir sveikatingumo turizmas“, „Verslo turizmas“ ir „Aktyvus turizmas“ už 1500 eurų. Departamentas 2015-06-29 raštu Nr. SD-773 kreipėsi į uždarąją dizaino ir leidybos AB (duomenys neskelbtini) prašydamas leidybos darbus baigti prie rašto pridėtame grafike nurodytais terminais. Uždaroji dizaino ir leidybos AB (duomenys neskelbtini) 2015-07-09 raštu Nr. K-014/15 nurodė, kad „Tolimųjų rinkų leidinys“ gali būti išleistas tik, jei Departamentas apmokės papildomo redagavimo paslaugas, nes leidinys balandžio mėnesį buvo iš esmės pakeistas jau po jo suredagavimo. Leidiniai „SPA ir sveikatingumo turizmas“ ir „Aktyvus turizmas“ gali būti išleidžiami suderinus atskirą grafiką, nes darbų atlikimui reikalingi 3 mėnesiai, o leidiniai pateikti tik 2015-05-28.

Pareigų vykdant Sutartį pasiskirstymas

Šioje administracinėje byloje keliamas už netinkamai suteiktų leidinių tekstų sukūrimo paslaugų priėmimą atsakingo asmens atsakomybės klausimas. Departamento nuostatų 10.2 punkte nustatyta, kad Departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, be kita ko, rengia valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, Lietuvos turizmo rinkodaros projektus ir juos įgyvendina. Pagal Rinkodaros skyriaus nuostatų 4.7, 4.10, 4.16 ir 4.17 punktus, Departamento Rinkodaros skyrius vysto Lietuvos turizmo produktus, vykdo rinkodaros priemones, skatinančias vietinį ir atvystamąjį turizmą, leidžia Lietuvą ir jos turizmo galimybes bei produktus pristatančius leidinius, vysto tarptautinius projektus. Iš Įsakymo dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo matyti, kad L. T. buvo paskirta Projekto vadove. Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 4 punkte įtvirtinta, kad ši pareigybė yra reikalinga vykdyti rinkodaros produktų kūrimą bei vystymą, Lietuvos, kaip patrauklios turizmui valstybės įvaizdžio formavimą ir palaikymą, Rinkodaros skyriaus įgyvendinamų viešųjų pirkimų planavimą, inicijavimą bei kontrolę, koordinuoti rinkodaros priemonių, skatinančių vietinį ir atvykstamąjį turizmą įgyvendinimą bei dalyvauti atskirų priemonių įgyvendinime, vykdyti įgyvendinamų projektų stebėseną savo atsakomybės srityse, dalyvauti rengiant Lietuvos turizmo rinkodaros strategiją bei Lietuvos turizmo plėtrios programą, taip pat vykdyti Rinkodaros skyriaus vedėjo funkcijas jam nesant. Pagal šio pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.6 punktus, Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojas koordinuoja rinkodaros priemonių, skatinančių vietinį ir atvykstamąjį turizmą įgyvendinimą bei koordinuoja naujų (bei esamų) rinkodaros produktų parengimą bei vystymą (leidiniai, filmai, TV laidos, fotosesijos ir kt.). Iš Departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento 2014-09-29 įsakymu Nr. V-200, kurią užėmė N. N., 4 punkto matyti, kad Rinkodaros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė yra reikalinga vykdyti Lietuvos ir užsienio turizmo rinkų analizę, rengti pasiūlymus dėl rinkodaros priemonių įtraukimo į Lietuvos turizmo rinkodaros planą bei dalyvauti įgyvendinant šias priemones. Šio pareigybės aprašymo 7.1.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas koordinuoja tiekėjų darbą kuriant naujus ar atnaujinant leidžiamus departamento leidinius.

Įsakyme dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo nurodyta, jog L. T. yra viena iš trijų Projektą administruojančių asmenų, atsakinga už Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, Projekto vykdymui būtinų dokumentų rengimo priežiūrą, terminų bei kitų sąlygų, numatytų Projekto įgyvendinimo sutartyse bei sutartyse su rangovais laikymosi priežiūrą, Projekto lėšų įsisavinimo kontrolę, darbų paskirstymą darbo grupės nariams ir jų kontrolę bei kita. Projektą vykdančiais asmenimis nurodyta dar 20 Departamento darbuotojų, tarp kurių ir N. N., kuri tame tarpe atsakinga už leidinį „Aktyvus turizmas“. Už „Tolimųjų rinkų leidinį“ atsakingas J. R., už leidinį „SPA ir sveikatingumo turizmas“ – K. R.. Departamento direktoriaus pavaduotojas J. R. 2014-12-04 laišku darbuotojams pranešė, kad nuo šiol perdavimo aktus turi pasirašyti projekto vadovas, o ne Departamento direktorius, o sąskaitas – už sutarties vykdymą atsakingas asmuo, projekto vadovas, projekto darbuotojas, kuriam priskirtos viešųjų pirkimų funkcijos, Departamento viešųjų pirkimų specialistas, Finansų valdymo ir administravimo skyriaus vedėjas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja tvirtina, kad 2014-04-27 pranešime Nr. TD-5 buvo nurodyta, kokias teisės normas ji įtariama pažeidusi, tačiau nenurodyta, kokiais veiksmais ji jas pažeidė. Nežinodama, kuo yra kaltinama, L. T. negalėjo parašyti argumentuoto paaiškinimo. Teismas sutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje reikalaujama nurodyti tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes. Įvertinus Pranešimo turinį, negalima daryti išvados, kad jis atitinka turiniui keliamus reikalavimus, šiame pranešime, kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, nurodyta tik kokias teisės normas ji įtariama pažeidusi, tačiau nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, neaprašytos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Tiriamo tarnybinio nusižengimo aplinkybės detaliai išdėstytos J. K. tarnybiniame pranešime, tačiau jos nebuvo praneštos pareiškėjai. Pranešime nėra suformuluoti konkretūs pareiškėjos veiksmai, o tik abstrakčiai prašoma išdėstyti visas su Projekto vykdymu susijusias aplinkybės. Pažymėtina, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Byloje surinkti duomenys rodo, jog aiškaus pareigų paskirstymo vykdant Projektą Departamente nebuvo nustatyta. Vertinant faktinę Projekto vykdytojų veiklą matyti, kad ji neatitiko tų funkcijų pasiskirstymo, kuris buvo numatytas Įsakyme dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo. Kaip matyti, už leidinius buvo atsakingi konkretūs darbuotojai: J. R., N. N., K. R., tačiau faktiškai A. U. rengiamų leidinių pateikimą organizavo N. N.. Pareiškėja Įsakymu dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo Projekto vadove, tuo pačiu atsakinga už sėkmingą Projekto įvykdymą, todėl jos atsakomybės klausimai gali būti nagrinėjami šioje plotmėje.

Profesinės sąjungos sutikimo reikalingumas

Viena iš valstybės tarnautojų teisių, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais. Valstybės tarnybos įstatyme situacija, kai tarnybinė nuobauda skiriama profesinės sąjungos (renkamojo organo) nariui, nėra aptarta ir pareiga iš anksto gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tiesiogiai neįtvirtinta, todėl taikytini darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Kaip matyti, šia teisės norma reikalaujama gauti išankstinį profesinės sąjungos rankamojo organo sutikimą tais atvejais, kai nuobauda skiriama darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (renkamąjį organą). Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškinta, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Pareiškėja buvo išrinkta Profesinės sąjungos pirmininke. Profesinė sąjunga įsteigta 2015-03-02 steigiamojo susirinkimo metu. To paties susirinkimo metu patvirtinti Profesinės sąjungos įstatai, išrinkta Profesinės sąjungos valdyba, nuspręsta jungtis į Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinę sąjungą bei nustatyti 3 eurų nario mokestį. 2015-03-09 Profesinė sąjunga įregistruota Juridinių asmenų registre. 2015-03-10 Profesinė sąjunga padavė prašymą Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, prašydama priimti į narius. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungos 2015-03-27 nutarimu Profesinė sąjunga buvo priimta.

Bylos medžiaga rodo, jog Departamento vadovybė apie Profesinės sąjungos įsteigimą buvo tinkamai informuota. L. T. 2015-03-10 elektroniniu laišku visiems Departamento darbuotojams, tame tarpe ir direktorei J. K., pranešė, kad 2015-03-02 buvo įsteigta Profesinė sąjunga ir visus susidomėjusius pakvietė į Profesinės sąjungos pristatymą. Departamentas 2015-03-12 raštu Nr. SD-247 kreipėsi į Profesinę sąjungą prašydamas deleguoti atstovus į Vertinimo komisiją. 2015-03-12 elektroniniu laišku L. T., kaip nurodo, atsakydama į Departamento 2015-03-12 raštą, į vertinimo komisijos sudėtį delegavo S. V., o 2015-03-16 elektroniniu laišku atsiuntė Profesinės sąjungos įstatus.

Departamentas 2015-03-30 raštu Nr. SD-322 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas deleguoti atstovą į Departamento prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisiją, tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją ir nenuolatines Departamento komisijas, kuriose profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas būtinas pagal teisės aktus. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015-04-20 posėdyje dalyvavo ir Departamento darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atstovė S. V.. Taigi, Departamentui buvo žinomas ne tik Profesinės sąjungos įsteigimo faktas, Departamentas pradėjo bendradarbiauti su Profesine sąjunga jos kompetencijai priskirtais klausimais, kviesti Profesinės sąjungos narius į komisijas.

Atsakovas teigė, kad Profesinė sąjunga nebuvo veikianti, neatstovavo darbuotojų interesų, tačiau bylos medžiaga rodo, jog tokia pozicija yra klaidinga. Visų pirma, teisės aktai nenumato, jog priimdamas sprendimą dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų garantijų taikymo, darbdavys galėtų vertinti profesinės sąjungos veiklos realumą, aiškintis, kokius veiksmus per steigimo laikotarpį ar pastaruoju metu atliko profesinė sąjunga. Šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, teisiškai reikšmingas yra tik Profesinės sąjungos veikimo įstaigoje faktas. Antra vertus, Profesinė sąjunga pasižymėjo pakankamai aktyvia veikla darbuotojų teisių gynimo srityje. Profesinė sąjunga buvo įsteigta tik 2015-03-02 ir per tą laiką atliko visus reikalingus įsisteigimo veiksmus – patvirtino įstatus, išrinko valdymo organus, užsiregistravo Juridinių asmenų registre, gausino narių skaičių. Profesinė sąjunga 2015-05-04 susirinkime svarstė 9 naujų narių priėmimo klausimą, kreipimosi į Ūkio ministrą dėl Departamento reorganizacijos bei nario mokesčio mokėjimo klausimus. L. T. 2015-05-05 elektroniniu laišku pranešė 9 darbuotojoms, kad jos yra priimtos į Profesinę sąjungą ir turi mokėti 3 eurų nario mokestį. Profesinės sąjungos 2015-06-15 susirinkime buvo svarstytas naujos narės priėmimo klausimas ir atsakymo į Departamento 2015-06-08 raštą Nr. SD-677 dėl tyrimo išvados parengimo klausimas, kurį parengti įpareigotos dvi Profesinės sąjungos narės. Atsižvelgiant į Departamento darbuotojų skaičių, Profesinės sąjungos nariais buvo daugiau nei trečdalis Departamento darbuotojų,

Profesinė sąjunga taip pat pasižymėjo ir aktyvia veikla ginant darbuotojų interesus. 2015-05-05 kreipėsi į Ūkio ministrą, reikalaudama panaikinti Ūkio ministro 2015-04-27 įsakymą Nr. V-111 „Dėl valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir grafinės struktūros patvirtinimo“, kadangi priimant sprendimą dėl darbuotojų atleidimo nebuvo informuoti Profesinės sąjungos atstovai.

Profesinė sąjunga bendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2015-05-13 pranešimu informavo Departamento direktorę, kad 2015-05-18 bus atliekamas patikrinimas pagal Profesinės sąjungos pirmininkės L. T. 2015-04-10 reikalavimą panaikinti Ūkio ministro 2015-04-27 įsakymą Nr. V-111.

Profesinė sąjunga rengė kreipimąsi į teismą, siekdama apginti Departamento darbuotojų interesus. Pareiškėja 2015-05-25 parašė elektroninį laišką dviems Profesinės sąjungos narėms, kad jos užpildytų balsavimo biuletenius ir išreikštų nuomonę dėl skundo administraciniam teismui pateikimo, kuriuo būtų ginčijamas Ūkio ministro 2015-04-24 įsakymas Nr. 4-253 „Dėl valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ ir Departamento direktoriaus 2015-04-27 įsakymas Nr. V-111 „Dėl valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir grafinės struktūros patvirtinimo“, kadangi priimant šiuos įsakymus pažeistas Darbo kodekso 47 straipsnio 3 punktas.

Nagrinėjant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo klausimą negali būti sprendžiamas klausimas, ar nuobaudos skyrimas gali būti įtakotas pareiškėjos veiklos Profesinėje sąjungoje. Bylose dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tik nustatomas faktas, ar buvo gautas Profesinės sąjungos sutikimas, jei tarnybinė nuobauda skiriama Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardintam asmeniui. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-170/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-23 aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis). Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522-915). Aplinkybės dėl Profesinės sąjungos nesutikimo su nuobaudos skyrimu yra atskiro teisminio proceso dalykas. Šio proceso metu ir įvertinama, ar nesutikimas buvo pagrįstas, ar tikrai nuobaudą rengiamasi skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje.

Visgi, pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog Departamento vadovybė ėmėsi veiksmų trukdyti Profesinės sąjungos darbui. Akivaizdu, kad Departamento 2015-05-18 raštas Nr. SD- Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, kuriuo pranešta, kad Profesinė sąjunga nei raštu nei žodžiu nėra jos informavusi apie Profesinės sąjungos įsteigimą, yra žinomai neteisingas. Jau buvo minėta, kad Departamentas iki šio rašto parengimo buvo informuotas apie Profesinės sąjungos įsteigimą, o Profesinės sąjungos nariai dalyvavo darbdavio organizuojamų komisijų veikloje. Departamento darbuotojų kolektyvas yra nedidelis, todėl informacija apie Profesinės sąjungos veiklą turėjo būti visiems žinoma. Pareiškėja teigė, jog buvo paskatintos Profesinės sąjungos valdybos narės, kurios nemotyvuotai atsisakė kreiptis į teismą dėl Departamento reorganizacijos sustabdymo, viena narė tą pačią dieną gavo 50 proc. priedą, kita pradėjo dirbti projektuose, nors iki tol nedirbo. Byloje pateikti duomenys dėl kreipimosi į teismą rengimo rodo, jog toks kreipimasis buvo rengiamas, tačiau valdybos narės nenurodydamos motyvų, kodėl nesutinka su kreipimusi, atsisakė pritarti. Pareiškėjai šioje byloje ginčijama tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2015-05-18, o 2015-05-25 valdybos narės atsisakė rengti kreipimąsi į teismą dėl Departamento reorganizacijos. Kadangi šie faktai yra susiję laiko atžvilgiu, tai galima teigti, jog Departamento veiksmai galėjo įtakoti valdybos narių apsisprendimą, įvertinant L. T. paskirtą tarnybinę nuobaudą kaip grėsmę. Profesinė sąjunga 2015-05-06 raštu Nr. 2015/05 prašė į Departamento direktoriaus 2015-04-27 įsakymu Nr. P-55 sudarytą komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti įtraukti Profesinės sąjungos deleguojamą atstovą R. B., tačiau į šį prašymą Departamento atsakymas negautas.

Kadangi pareiškėja buvo Profesinės sąjungos, kurios įsteigimo faktas ir veikla buvo žinomi atsakovui, pirmininkė, tai nesikreipdamas sutikimo Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies tvarka, atsakovas pažeidė įstatymų reikalavimus ir priėmė neteisėtą Įsakymą. Iš esmės neteisėtas ir aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantis skundžiamas aktas turi būti panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Nustačius esminį teisės normų pažeidimą, teismas nedaro konkrečios išvados dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo ir nevertina priežasčių, dėl ko Departamentas turėjo

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

L. T. taip pat nurodė, kad nepagrįsti kaltinimai nurodyto tarnybinio nusižengimo padarymu yra jau kurį laiką besitęsiančio mobingo–psichologinio smurto darbe jos atžvilgiu dalis. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja ėmė jausti nuolatinį nerimą, išgyvenimus, stipriai viršijusius įprastus išgyvenimus. L. T. sutriko miegas, pablogėjo jos santykiai su artimaisiais, padidėjo jautrumas ir nerimastingumas, pareiškėja jaučiasi atstumta ir apšmeižta, kolegos, nenorėdami nemalonumų, vengia bendrauti su ja. L. T., nepajėgdama savarankiškai susidoroti su dėl mobingo ją užklupusiu stresu ir neigiamais išgyvenimais, kreipėsi psichologinės pagalbos į VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrą, kuris jai diagnozavo adaptacijos sutrikimus ir nesutarimus su viršininku bei bendradarbiais. Tvirtina, kad tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir padarinių L. T. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi pareiškėjai oficialiai diagnozuoti sveikatos sutrikimai, ji dėl mobingo darbe patirtą žalą vertina 10 000 Eur.

Valstybės tarnybos įstatymas tiesiogiai neturtinės žalos atlyginimo nenumato. Darbo kodekso 250 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydį šios kategorijos bylose, atsižvelgiama į reikšmingas darbo santykius apibūdinančias aplinkybes, t. y. darbo santykių trukmę, turėtas darbuotojo nuobaudas, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybes ir pasekmes, pažeistų teisių apgynimą teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja iki 2015 metų pradžios tarnyboje buvo vertinama teigiamai. L. T. pateikta 2015-01-20 Tarnybinės veiklos vertinimo išvada suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę. 2014-09-05 įsakymu Nr. V-181 „Dėl projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vykdymo ir administravimo grupės sudarymo“ L. T. buvo paskirta didelės apimties Projekto vadove. Tai, kad ji buvo vertinama kolektyve už gerai atliekamas pareigas patvirtino ir buvusi Departamento direktorė liudytoja R. B..

Nesklandumai tarnyboje prasidėjo nuo 2015 m. pavasario. Byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, jog prieš L. T. buvo atlikti tam tikri Departamento veiksmai. Departamento direktoriaus 2015-04-02 įsakymu Nr. P-49 buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, kuriai pavesta tirti L. T. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Šis įsakymas pripažintas netekusiu galios 2015-04-22 įsakymu Nr. P-52, o 2015-04-22 įsakymu Nr. P-53 sudaryta nauja komisija. Vėliau pradėtas šioje byloje nagrinėjamas tarnybinis nusižengimo tyrimas. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama dar viena administracinė byla Nr. el-10404-790/2015, kurioje pareiškėja ginčija Departamento direktoriaus 2015-07-02 įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos L. T. skyrimo“ Nr. P-92 ir 2015-07-02 įsakymą „Dėl L. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. P-93. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015-04-20 išvadoje pareiškėjos veikla įvertinta „gerai“, kai Tarnybinės veiklos vertinimo išvada siūlyta suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę.

L. T. teigė, kad jai 2015-04-10 Departamento direktorė pasiūlė išeiti iš darbo. Pareiškėja teismui pateikė direktorei J. K. rašytą sms, kuriame nurodo, kad po paskutinio pokalbio sutinka, jog negalės dirbti Departamente ir sutinka išeiti iš darbo nuo 2015-09-09 su 2 mėnesių išeitine kompensacija. Vėliau pokalbis su direktore dėl atleidimo neįvyko. Kad direktorė 2015-05-04 visuotiniame susirinkime kalbėjo apie tai, jog L. T. nesutiko išeiti iš darbo, patvirtino liudytojos Ž. S. ir R. B.. Liudytojos pažymėjo, kad tiesiogiai nebuvo nurodyta, tačiau buvo galima suprasti. Liudytojos patvirtino, kad šiame susirinkime buvo kalbama apie būsimus atleidimus, pažymint, jog kolektyve yra nepageidaujamų, nepaklusnių darbuotojų. Tuo buvo keliama įtampa. Pareiškėjos tiesioginei vadovei Ž. S. buvo pasiūlyta pasirūpinti sveikata.

Vertinant psichologinį klimatą Departamente, atsižvelgtina į situaciją, susiklosčiusią 2015-05-05 Departamentui gavus Seimo Ekonomikos komiteto persiųstą 2015-05-04 anoniminį darbuotojų raštą, kuriame nurodoma, kad Departamento direktorė giriasi asmeniniais ryšiais, nuo sausio mėnesio buvo 15 komandiruočių, darbo laiko apskaitą tvarko savo nuožiūra, įdarbina pažįstamus, o pavaduotojas teigia, jog nežino už kokį darbą ES projektuose gauna darbo užmokestį. 2015-05-06 Departamentas parengė patvirtinimą, kuriuo darbuotojai turėjo pasirašyti, jog jokiais veiksmais neprisidėjo prie rašto rašymo ir nepritaria informacijai bei buvo supažindinti su Baudžiamajame kodekse nustatyta atsakomybe. Ūkio ministerija Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui 2015-05 raštu parengė atsakymą, jog anoniminiame pareiškime išdėstyti faktai nepasitvirtino ir detaliai pasisakė dėl aplinkybių. Priešindamasi situacijai 2015-05-13 elektroniniu laišku L. T. kreipėsi į kai kuriuos Seimo narius, prašydama išsiaiškinti, ar Departamento veiksmai verčiant darbuotojus pasirašyti 2015-05-06 patvirtinimą, kad nerašė skundo, yra teisėti.

Nurodomi veiksmai pareiškėjos atžvilgiu atlikti per keletą mėnesių. Neatmestina, kad šių veiksmų priežastis sąlygojo pareiškėjos veiksmai. Nagrinėjamoje byloje vertinant Projekto įgyvendinimą, buvo nustatyta, jog teismo tirtų aplinkybių ribose Projektas buvo įgyvendinamas netinkamai, kadangi dėl įvairių aplinkybių buvo pažeidžiami įpareigojimų vykdymo terminai, netinkamai derinamas paslaugų teikimas, dėl ko kilo sunkiai išsprendžiamų problemų išleidžiant leidinius. Visgi, neatmestina, kad minimi veiksmai galėjo būti įtakoti ir to, kad Departamente buvo įsteigta Profesinė sąjunga, o 2015-03-02 pareiškėja buvo išrinkta Profesinės sąjungos pirmininke. Anksčiau nurodyti teismo argumentai leidžia teigti, kad Departamentas sąmoningai neigė Profesinės sąjungos veikimą. 2015-05-06 Departamento parengtas patvirtinimas, kurį turėjo pasirašyti darbuotojai, iš esmės patvirtina psichologinės prievartos priemonių kolektyve taikymą. Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad Departamente nebuvo tiksliai apibrėžtos faktinės asmenų funkcijos projektuose. Anksčiau buvo nurodyti faktiniai neatitikimai tarp funkcijų, nustatytų Įsakyme dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo, ir faktinės padėties vykdant Projektą. Departamento darbuotojams persiunčiant J. R. 2014-12-04 raštą dėl perdavimų aktų pasirašymo tvarkos, pasiūlyta darbuotojams, kurie neatsimena, kokiame projekte dirba, pasitikslinti administracijoje. Dėl to, pasirašymas paneigiant galimai buvusius ar numanomus faktus paneigiantį raštą, gali būti suprantamas kaip pastanga apsaugoti Departamentą nuo patikrinimų. Pasirašymas laisvai apsisprendžiant, atsižvelgiant į demokratinį nuomonių pliuralizmą, kuris valstybės tarnyboje ribojamas lojalumu valstybei, yra sunkiai įtikimas. Minėtas raštas teisinės reikšmės neturi, tai daugiau atitinka patikimumo Departamentui patvirtinimą. Šioje byloje skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda, yra panaikinamas dėl jo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, o būtent dėl to, kad Departamentas ignoravo Profesinės sąjungos veiklą, kurią koordinavo pareiškėja. Teismo posėdžio metu liudytojos, kalbėdamos apie psichologinį klimatą Departamente, jį laikė sunkiai pakeliamu, viena iš liudytojų verkė.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Pagal to paties straipsni 2 dalies 1 punktą svarbiausiu valstybės tarnautojų veiklos etikos principu yra pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus. Šiais principais turi būti vadovaujamasi ir organizuojant valstybės tarnybą, kuriant darbinę aplinką kolektyve ir siekiant nustatytų tikslų. Veiksmai, kuriais šie principai pažeidžiami, yra neteisėti. Net ir iškilus sudėtingoms darbinėms situacijoms, jos turi būti sprendžiamos vadovaujantis pagarba žmogui ir siekiant užtikrinti demokratinių darbuotojų institucijų – profesinių sąjungų, veikimą.

Pareiškėjos pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi dėl įtampos, atsiradusios dėl įtampos ir tyčiojimosi darbe nuo 2015 m. vasario mėn. Jai buvo diagnozuoti sutrikimai – F 43.2 ir Z 56.4. Teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas psichiatras L. L. patvirtino, kad šių sutrikimų kilmė yra nesutarimai darbe. Sutrikimai negali būti kilę dėl pareiškėjos pergyvenimo dėl tarnyboje padarytos klaidos, kadangi pergyvenimas dėl klaidos darbe gali sudaryti 2-3 balus ir tai neatitinka L. T. sveikatos tyrimo duomenų. Atlikus psichologinį tyrimą buvo nustatyta, jog L. T. asmenybė yra normalaus tipo ir jos asmeninės savybės negalėjo lemti sveikatai dėl psichologinių problemų darbe kėlimo padarytos žalos. Priešingai, gydytojas pažymėjo, jog L. T. ilgai ir kantriai kentė darbe susiklosčiusią situaciją. Tai patvirtina priežastinio ryšio tarp Departamento veiksmų ir žalos pareiškėjos sveikatai buvimo. Pareiškėjai nedideliame kolektyve ėmusis aktyvių veiksmų, įsteigus Profesinę sąjungą ir pradėjus galimai darbuotojus ginančią veiklą bandant daryti įtaką Departamento reorganizacijai, ir kartu prasidėjus tarnybiniams patikrinimams dėl anksčiau teigiamai vertinto asmens, Departamento darbuotojams galėjo kilti baimė bendrauti su pareiškėja, jie galėjo stengtis laikytis atokiau, kad nebūtų sutapatinti su L. T. visuomenine veikla. Žalos atsiradimą patvirtina pareiškėjai nustatytos ligos bei gydytojo prognozė, kad šiuo metu dėl patirto poveikio pareiškėjai taikomas gydymas, kuris truks mažiausiai metus.

Apibendrindamas argumentus teismas daro išvadą, kad skundžiamu Įsakymu skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, o taip pat elgdamasis tokiu būdu, kuris turėjo įtakos pareiškėjai nustatyto sveikatos sutrikimo atsiradimui, Departamentas savo pareigūnų veiksmais padarė L. T. 1 000 eurų neturtinę žalą. Pilnai skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinama, kadangi neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo ir pačios pareiškėjos veiksmai dėl nesėkmingo Projekto įgyvendinimo, o taip pat neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas konkrečiais praradimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Teismui iš dalies patenkinus pareiškėjos skundą, ji įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėją L. T. atstovavo advokatas Vilius Mačiulaitis, kurio įgaliojimus patvirtina 2015-05-19 atstovavimo sutartis. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2015-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5018 556,60 Eur sumai, 2015-09-24 PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5476 290,40 Eur sumai. 2015-11-11 PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5835 96,80 Eur sumai. Pridėtose ataskaitose nurodoma, kad išlaidos patirtos teikiant konsultacijas 0:45 val., rengiant skundą 5:00 val. ir atstovaujant teismo posėdyje. Prie sąskaitų pridėti apmokėjimo už paslaugas dokumentai

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte reglamentuojama, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2015-06-18. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2014 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 714,5 Eur (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=bfa1cb0e-fe9a-4b8e-b4cd-beeaef99cf38). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei sprendžiamų klausimų pobūdį, darytina išvada, kad ši teisinė paslauga galėtų būti įvertinta 400 Eur.

Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš 2015-09-28 informacinės pažymos matyti, kad 2015-09-28 teismo posėdis truko nuo 11.02 val. iki 11.13 val., t. y. 11 minučių, Iš 2015-11-02 informacinės pažymos matyti, kad 2015-11-02 teismo posėdis truko nuo 9.04 val. iki 11.19 val., t. y. 2.15 val. Iš 2015-11-16 informacinės pažymos matyti, kad 2015-11-16 teismo posėdis truko nuo 13.33 val. iki 14.08 val., t. y. 0.35 val. Viso byla nagrinėta 3.01 val. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, maksimaliai gali būti priteista 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 713,90 Eur (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=bfa1cb0e-fe9a-4b8e-b4cd-beeaef99cf38), pareiškėjui už šią paslaugą maksimaliai gali būti priteista už 3 valandas. Pagal paslaugų ataskaitas pareiškėjai suteikta 0.45 val. konsultacijų ir išrašyta sąskaita už dalyvavimą teismo posėdyje 96,80 Eur sumai. Pareiškėjai už konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose atlygintina pagal 2015-11-11 PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5835 96,80 Eur sumai ir pagal 2015-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5018 72,60 Eur sumai, viso 169,40 Eur.

L. T. patenkintų reikalavimų dalis vertintina 80 proc., kadangi reikalavimas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo patenkintas pilnai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas priteistinos žalos dydis. Pareiškėjai viso priteistina 455,84 Eur teismo išlaidų.

Atsakovo atstovas advokatas Justinas Usonis taip pat yra pateikęs dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 2730 Eur sumai. Iš Departamento tinklalapio matyti, kad Departamente yra Vidaus administravimo skyrius, kuriame dirba 7 darbuotojai. Šio skyriaus vadovas Departamentui atstovavo ir teismo posėdžio metu. Tuo remiantis daroma išvada, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo reikalingos, nes Departamento interesus galėjo ginti atstovaujant Departamento darbuotojams. Tuo remiantis atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.

Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro darbuotojas L. L. prašė atlyginti dėl dalyvavimo teismo posėdyje turėtas išlaidas – negautą vidutinį darbo užmokestį. Šios išlaidos paskirstytos atskira teismo nutartimi.

Konstatavus, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015-05-18 įsakymas Nr. P-76 prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jis panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo, o nustačius, kad neteisėtais Departamento veiksmais pareiškėjai padaryta neturtinė žala, nustatoma pareiga ją atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015-05-18 įsakymą Nr. P-76.

Priteisti iš Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos L. T. 1 000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 455,84 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė