Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-639-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
1-639-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00280-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
Z. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-639-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00280-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 1 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00280-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

Z. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2010 m. gegužės 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 MGL dydžio bauda, kuri 2012 m. rugsėjo 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 3 paras arešto;

2) 2013 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. laisvės apribojimo;

3) 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir būti namuose nuo 22.00 val., iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teisumą,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. I. kaltinamas tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2019 m. sausio 1 d., apie 00.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,82 promilės girtumas), tyčia, vieną kartą, dešinės rankos kumščiu sudavė savo broliui D. I. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. I. padarydamas kraujosruvą kairiojo skruosto srityje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis Z. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog 2018 m. gruodžio 31 d. vakare, nuo 21.00 val., su broliu D. I., savo namuose gėrė degtinę. Kartu su broliu išgėrė 0,7 l talpos degtinės butelį. Po to gėrė alų. Po to vėl gėrė degtinę. Kadangi buvo girtas, todėl neprisimena visų aplinkybių, negali pasakyti, kaip konflikto metu trenkė broliui į veidą, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti, t. y. kad galėjo suduoti broliui D. I. į veidą. Konfliktas tarp jo ir brolio galėjo įvykti apie 23.30 val., jo kambaryje, nes po to išėjo pasitikti Naujųjų Metų pas kaimyną G. Tai nebe pirmas kartas, kai smurtauja prieš savo brolį. Labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Brolio atsiprašė, šis jam atleido (b. l. 81-82; 88-89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. I. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis D. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su broliu Z. I. namuose šventė Naujuosius Metus. Gėrė alkoholinius gėrimus. Kartu su broliu sutiko 00 val. 00 min., žiūrėjo kieme fejerverkus. Kuomet sugrįžo į namus, brolis kažko supyko, ir keletą kartų kumščiu trenkė į veidą, pataikė į kairę akį, dėl to paakyje atsirado kraujosruva. Kitą dieną policiją iškvietė dukterėčia O. I.. Konflikto metu buvo su broliu dviese (b. l. 22-25).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00280-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. 2019 m. sausio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), Z. I., išgertuvių metu, vieną kartą ranka smūgiavo savo broliui D. I. D. I. patyrė fizinį skausmą, po apžiūros medicinos darbuotojai nustatė kairio skruostikaulio sumušimą (b. l. 1-4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 2 d., 00 val. 58 min., pranešėja O. I. kalba nerišliai, fone girdisi triukšmas. Atvykę į įvyko vietą policijos pareigūnai išsiaiškino, kad 2019 m. sausio 1 d., tikslus laikas nenustatytas, pranešėja O. I. grįžusi į namus rado lovoje gulintį su mėlyne kairiajame paakyje dėdę D. I.. D. I. pareigūnams paaiškino, kad išgertuvių metu jį sumušė brolis Z. I., t. y. jam buvo trenkta kumščiu į veidą, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 51-54).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) yra individualus gyvenamasis namas. Apžiūrėjus gyvenamąsias ir pagalbines namo patalpas, grumtynių bei nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota (b. l. 11-18).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros metu teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad dėl kraujosruvos kairiojo skruosto srityje, padarytos paveikus kietu, buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, nukentėjusiajam D. I. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 41-43).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis Z. I. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – brolį D. I. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Z. I. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 116-117, 118-121).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam Z. I. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 98-101), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taip pat baustas administracine tvarka (b. 95), bedarbis (b. l. 103), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 102), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, Z. I. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo Z. I. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Iš 2019 m. sausio 2 d. nutarimo nustatyta, kad Z. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 2 d. 01 val. 40 min. iki 2019 m. sausio 2 d. 16 val. 23 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 64), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

2019 m. sausio 2 d. nutarimu Z. I. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 91-92).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 47).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti Z. I. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, Z. I. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti Z. I. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).

Į bausmės laiką įskaityti Z. I. sulaikymą nuo 2019 m. sausio 2 d. 01 val. 40 min. iki 2019 m. sausio 2 d. 16 val. 23 min. (viena sulaikymo diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu prilyginus (6) šešioms viešųjų darbų valandoms.

Z. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė