- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2-122-733/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- V. L.
dalyvaujant ieškovei D. L., jos atstovui advokatui A. B., atsakovui V. L., jo atstovei advokatei I. G.,
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo V. L. priešieškinį ieškovei D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. L. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 65), sudarytą su atsakovu V. L., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, palikti jai santuokoje turėtą pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 64 Eur vertės 0,1400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 377 Eur vertės 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 348 Eur vertės 0,8700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 377 Eur vertės 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 500 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti 5000 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): priteisti ieškovei 14,30 kv.m. patalpą, pažymėtą 10-5, atsakovui – 17,48 kv.m. patalpą, pažymėtą 10-6, po ½ dalį kiekvienam: 2,88 kv.m. patalpos, pažymėtos 10-1, 1,06 kv.m. patalpos, pažymėtos 10-2, 0,52 kv.m. patalpos, pažymėtos 10-3, 3,81 kv.m. patalpos, pažymėtos 10-4, t. y. ieškovei priteisti 47/100 dalis buto su rūsiu, o atsakovui – 53/100 dalis; po ½ dalį kiekvienam 12/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Buto priklausinį – rūsį prašo priteisti atsakovui. Piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą ieškovė nereikalauja.
Patikslintame ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su sutuoktiniu nebegyvena daugiau nei vienerius metus. Jis ją išmetė iš buto 2006 metais rudenį, ji išėjo gyventi pas brolį, nes atsakovas prieš ją smurtaudavo. 1989 - 1990 m. ji kreipėsi dėl to į policiją, ikiteisminis tyrimas atliktas nebuvo, į teismą privataus kaltinimo tvarka ji nesikreipė. Kai išėjo iš namų, juose dar buvo du nepilnamečiai vaikai, bet atsakovas jos nebeįleido į butą. Jauniausiajam vaikui buvo 13, kitam – 15 metų, jie su tėvu išgerdavo alaus, jis jiems nupirkdavo cigarečių, tad jie ir liko su tėvu. Ji kalta, kad gal ne taip elgėsi, pati nežino. Nesutinka, kad santuoka iširo tik dėl jos kaltės. Nurodo, kad atsakovas kaltas dėl girtavimo, neištikimybės, smurto, jis nuolat jai prikaišiodavo svetimus vyrus, nors pats eidavo pas kitas moteris. Ji į namus svetimų vyrų neparsivesdavo. Jos draugai nėra prieš atsakovą smurtavę. Jo tėvai gyveno apačioje, jie ieškovės nekentė, ji neturėjo kur kreiptis pagalbos. Ieškovė nurodo nenešusi iš namų daiktų, vestuvinių žiedų, tai atsakovas tuos daiktus pragėręs. Santuokoje užgyveno butą (duomenys neskelbtini), kurį jiems suteikė ūkis, butą išsipirko už atsakovo investicinius čekius. Jos investicinių čekių buvo daug mažiau, jie taip pat buvo panaudoti buto pirkimui. Nesutinka su buto įvertinimu - 3000 Eur, jis vertas 5000 Eur. Tame pačiame name, pirmame aukšte, sesuo pardavė butą už 5000 Eur. Yra butas, rūsys ir tvartas. Prie namų jie įsigijo 14 a žemės, yra rūsys, sodelis, daržinė, malkinė, keturi žemės sklypai. Sutinka, kad automobiliai yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Žemės sklypus jie pirko už investicinius čekius, pirktus iš kitų asmenų, kurių nebeatsimena, bet įteisinti jie buvo 2012 m. Ieškovė nurodo, kad ji nedirba, pašalpų negauna. Gyvena iš to, ką jai duoda A. V. už darbą, jis nėra jos draugas, tik leidžia gyventi pas jį. Ji iki santuokos ir jos metu dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Paaiškino žemes atiduodanti ir neprašanti kompensacijos. Nesutinka su atsakovo siūloma suma. Atsakovas gali gyventi su savo tėvu viename dideliame kambaryje, o ji gyvens savo kambaryje.
Kreditorių bei išlaikytinių ji neturi, išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie ženklią turto, sukurto santuokos metu, dalį – daržinę, malkinę, kiemo rūsį, garažą, kurie neįteisinti, yra savavališka statyba, tačiau atsakovas jais naudojasi, jie turi vertę. Teismas neturi galimybės tenkinti atsakovo reikalavimo nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, nes toks reikalavimas nagrinėjamas bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ypatingosios teisenos tvarka. Atsakovas turi įrodyti, kad turtas įgytas už jo asmenines lėšas. Ieškovė šiuo metu neturi nuosavo gyvenamojo būsto – glaudžiasi sodo namelyje, todėl prašo dalinti butą natūra. Toks turto padalijimo būdas yra prioritetinis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Sąlygos padalinti butą natūra yra: jame yra du atskiri kambariai, tarp šalių nėra priešiškų santykių – jie daug metų nebendrauja, šeimoje nėra nepilnamečių vaikų, kuriems galėtų pakenkti šalių gyvenimas viename bute. Ieškovė nurodo, kad automobiliai - kiekvienas 500 Eur vertės, priteistini atsakovui, nes įgyti už jo asmenines lėšas.
Šalies argumentai
Ieškovės atsakovas A. B. prašo tenkinti ieškinį, paaiškino, kad žemės sklypai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Mano, kad jie yra verti 3000 Eur. Jei teismas atmes prašymą priteisti buto dalį, D. L. turėtų būti priteista 3000 Eur kompensacija, išmokant per 3 mėnesius.
Atsakovas V. L. priešieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą su ieškove, dėl jos kaltės, palikti jai santuokoje turėtą pavardę, santuokoje įsigytą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei 12/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros 3000 Eur vertės priteisti jam, o iš jo už jam atitenkantį šį santuokoje įgytą turtą priteisti ieškovei 1500 Eur kompensaciją, nustatant 12 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kompensacijai sumokėti; nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir dalinti tik tą turtą, kuris buvo įgytas iki 2006 m. spalio mėnesio; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe šį turtą: 64 Eur vidutinės rinkos vertės 0,1400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 377 Eur vidutinės rinkos vertės 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 348 Eur vidutinės rinkos vertės 0,8700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 377 Eur vidutinės rinkos vertės 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priešieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuokoje jiems gimė keturi vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės. Atsakovas su ja nebegyvena nuo 2006 m. spalio mėnesio, nes ieškovė, siekdama visiškai laisvo gyvenimo, išėjo iš namų, paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino, vaikams išlaikymo niekada neteikė, jai rūpėjo tik kiti vyrai, alkoholis ir linksmas, be jokios atsakomybės gyvenimas. Ji išeidavo ir anksčiau, kai gaudavo vyriausiojo sūnaus neįgalumo pašalpą. Buvo įprasta, kad ji negrįždavo namo po savaitę ar dvi. Kai norėdavo ją susigrąžinti, ji pasakydavo grįšianti, kada norėsianti. Yra su vaikų pradinių klasių mokytoja jos ieškojęs. Kai du mėnesius jis gulėjo ligoninėje, ieškovė nelankė. Grįžęs iš sesers sužinojo, kad ieškovė turi draugą, laukiasi nuo pastarojo kūdikio. Jis išėjo gyventi pas tėvus. Paskui ieškovė atgailavo, prašė, kad priimtų gyventi atgal. Dukros tuo metu dėl nepriežiūros atsidūrė ligoninėje, o šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ne vienerius metus iki visiško ieškovės išėjimo ji nesirūpino vaikais, nešė daiktus iš namų, pardavė netgi jų vestuvinius žiedus. Be to, atsakovo nupirktu maistu vaišindavo kitus vyrus, nepalikdama jo saviems vaikams. Ne kartą vyrai, su kuriais ji draugaudavo, yra fiziškai smurtavę prieš jį (atsakovą), būdavo atvejų, kai ieškovė ir vaikų neįsileisdavo į namus, nes ten būdavo parsivedusi svetimą vyrą. Jis jos bei vaikų atžvilgiu nėra nei karto smurtavęs. Vengdavo jos, stengdavosi nusileisti. Nesikreipė dėl ieškovės smurto į policiją, nes ji to prašė.
Atsakovas pažymi, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimu pagal jo ieškinį buvo nustatyta dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su juo ir priteistas iš ieškovės (toje byloje - atsakovės) jiems išlaikymas, kurio ji niekada neteikė, o ir teismo posėdžio metu teigė nesutinkanti mokėti vaikams išlaikymo, kas parodo jos požiūrį į savo tuo metu buvusius nepilnamečius vaikus. Kadangi ieškovė neteikė išlaikymo vaikams, išlaikymą jie gavo iš Vaikų išlaikymo fondo. Per visus santuokos metus ieškovė yra dirbusi labai trumpai, jokio darbo neieškojo, visą laiką atsakovas vienas išlaikė šeimą – dirbdavo ne tik oficialiai, bet ir susirasdavo papildomų darbų, kad tik galėtų išlaikyti šeimą. Nurodo, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, visiškai negerbė atsakovo, buvo jam neištikima, žiauriai elgėsi ne tik su juo, o ir su jų vaikais, paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl jos kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad santuokoje jie įsigijo butą su rūsiu bei 12/100 dalių tvarto, kuriuos ieškovė įvertino net 10000 Eur, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų. Butui pirkti buvo panaudoti atsakovo investiciniai čekiai. Ieškovė savo investicinius čekius pardavė. Atsakovo prašymu UAB „Lituka“ atliko turto vertinimą ir turto vertės nustatymo ataskaitoje konstatavo, kad bendra šio turto vertė yra 3000 Eur. Nors ieškovė daugiau kaip dešimt metų visiškai šiuo turtu nesirūpino, jo neremontavo, neprižiūrėjo ir nemokėjo už jį mokesčių, tačiau atsakovas sutinka jai sumokėti už jį 1500 Eur kompensaciją. Atsakovas nurodo kreditinių įsipareigojimų neturintis. Nesutinka su ieškovės reikalavimu padalinti butą natūra. Butas yra dviejų kambarių, jame ieškovas gyvena su sūnumi K. Su ieškove gyventi bendrame bute būtų neįmanoma. Kaimynai džiaugiasi, kad ji išėjo, nes nuolat kėlė triukšmą. Dukros pakeitė buto langus plastikiniais, sūnus pakeitė tapetus, su vaikais jie keitė stogo dangą. Atsakovas turėjęs arklį, augino gyvulius. Už gyvulius gauti pinigai, kai jis gulėjo ligoninėje, buvo pervesti į ieškovės sąskaitą, kad reikalui esant galėtų jais naudotis. Kai atsakovas grįžo, sužinojo, kad apie 1800 rublių ieškovė pragėrė. Malkinė ir daržinė yra tik pašiūrės, kurios baigia nugriūti.
Atsakovas prašo remtis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, nurodančia, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, bei CK 3.127 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia, jog vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium ir teigia, jog būtų nesąžininga ir neteisinga turtą, įgytą atsakovo nuo bendro gyvenimo pabaigos iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, laikyti jų bendrąja jungtine nuosavybe ir jį dalinti, nes per tą laiką, kai ieškovė daugiau kaip dešimt metų gyveno laisvą, be jokių šeiminių įsipareigojimų gyvenimą, atsakovo asmeninėmis bei vaikų lėšomis buvo įgytas turtas (žemės sklypai ir automobiliai). Todėl prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir dalinti tik tą turtą, kuris buvo įgytas iki 2006 m. spalio mėnesio. Keturių žemės sklypų, kuriuos nurodo ieškovė, pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos praėjus šešeriems metams nuo ieškovės išėjimo iš namų ir sklypai įsigyti iš atsakovo asmeninių lėšų, ieškovė prie jų įsigijimo visiškai neprisidėjo, todėl jie pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovas nurodo juos išsipirkęs už savo investicinius čekius, nes ieškovė savo čekius pardavė. Dalį savo čekių ieškovė panaudojo buto ar žemės išsipirkimui. Praėjus daugiau nei 8 metams nuo faktinio santuokos nutraukimo atsakovas nurodo įsigijęs dvi transporto priemones, prie jų įsigijimo ieškovė taip pat visiškai neprisidėjo, jie buvo nupirkti iš vaikų lėšų, todėl jie pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe.
Atsakovo atstovė advokatė I. G. prašo tenkinti priešieškinį ir paaiškino, kad atsakovas rūpinosi šeima, visada buvo ištikimas, nesmurtavo. Ieškovė girtuokliavo nuo santuokos pradžios, netgi būdama nėščia. Nuo santuokos pradžios ji niekur nedirbo, byloje nėra pateikta jokių duomenų. Ji smurtaudavo atsakovo atžvilgiu, svaidydavo į jį šakutes, yra puolusi su peiliu. Kai sūnui sukako trys metai, gaudavusi pinigus už sūnaus invalidumą, ji išeidavo iš namų ir juos pragerdavo. Apie ieškovės santykius su kitu vyru, atsakovas sužinojo iš savo sesers V. J.. Kol atsakovas gulėjo ligoninėje, ieškovė nė karto jo neaplankė, pradėjo gyventi su kitu vyru, net buvo pastojusi nuo jo. Vaikai tuo metu buvo apleisti, jie atsidūrė ligoninėje, kur dėl utėlių buvo nuskusti plikai. Atsakovas yra radęs ieškovę girtą su kitu vyru A. B.. Su juo žmona susitikinėdavo, kai atsakovas išvykdavo į darbą. Grįžęs jis dar turėdavo pašerti gyvulius, nes ieškovė retai tuo užsiimdavo. Vyrai, kuriuos ieškovė parsivesdavo į namus, yra sumušę atsakovą vaikų akivaizdoje. Kai pas atsakovę lankydavosi kiti vyrai, jie girti ateidavo pas ieškovės dukras ir prie jų lįsdavo. Ieškovė kaltindavo savo dukras, kad šios viliojančios nuo jos vyrus. Mergaitės neapsikentusios išėjo gyventi kitur. Ieškovė atsakovui buvo praskėlusi galvą. Ji nešė iš namų daiktus. Ji pati išėjo iš namų ir nebegrįžo savo noru. Vyras, su kuriuo ieškovė dabar gyvena, yra jos draugas, su kuriuo ji ruošiasi susituokti. Ieškovė niekada neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Už atsakovo investicinius čekius buvo įsigytas butas. Pati atsakovė pripažino, kad jos investicinių čekių dalis labai maža. Turtas, įsigytas už investicinius čekius, yra asmeninė nuosavybė. Realiai net pusė buto nepriklausytų ieškovei. Atsakovas sutinka išmokėti 1500 Eur kompensaciją. Ieškovė nesirūpino turtu, neprisidėjo prie remonto.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl kaltės, nutraukiant santuoką
Ieškovė D. L. ir V. L. susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 65) (b.l. 15). Šalys turi keturis vaikus, kurie šiuo metu yra pilnamečiai (b.l. 59-62). Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2006 m. Santuoką nutraukti reikalauja abi šalys, tačiau ieškovė prašo nutraukti ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad atsakovas išvarė ją iš namų, nebeįsileido į juos, girtavo, buvo neištikimas, prikaišiodavo jai kitus vyrus, smurtavo, savo kaltę irgi nurodydama, bet neapibrėždama jos, o atsakovas, su tuo nesutikdamas, prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nes ji girtavo, smurtavo, buvo jam neištikima: vesdavosi kitus vyrus į namus, šie yra smurtavę prieš jį ir žeminę jo vaikų akivaizdoje, ieškovė nešė daiktus iš namų, jo pirktą maistą atiduodavo svetimiems vyrams, nepalikdama jo savo vaikams, neprižiūrėjo vaikų, niekada jų neišlaikė.
Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės kaltės patvirtina liudytojai.
Liudytojai K. L. ir V. L. parodė, kad tėvai negyvena kartu daugiau kaip 10 metų. Ieškovė, t. y. jų mama, tėvą visą laiką įžeidinėdavo, girtavo, rėkdavo ant vaikų, pragerdavo brolio invalidumo pinigus, nusivežusi juos į banką šių pinigų pasiimti, vaikus palikdavo, o pati nueidavo su vyrais, ji neteikė vaikams išlaikymo, jais nesirūpino, sesių nupirktą maistą išnešdavo savo vyrams, kurie yra sumušę tėtį jo ir mamos, jai tam pritariant, akivaizdoje, parėjusių iš mokyklos vaikų neįleisdavo į namus, nes su vyrais ten gerdavo. Mama girtavo ir versdavo tėvą gerti. Kai ji išėjo, tėvas negeria. Tėvų santuoka iširo dėl mamos girtavimo. Yra matę kaip mama stiklainiu praskėlė galvą tėvui. Norėdama apipilti tėvą karšta kava, mama apiplikė kava sūnų, randą jis turi iki šiol. Ji išnešė iš namų jų kompiuterį. Juos - vaikus prižiūrėjo tėtis ir sesės, kurios šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), jos visiškai nebendrauja su mama. Mama prižiūrėdavo juos, būdama girta. Jai niekada nerūpėjo kaip jie mokosi, nėra jų palydėjusi į mokyklą rugsėjo 1 d. Su ja nėra jokio emocinio ryšio. Neįsivaizduoja, kad mama galėtų gyventi su tėčiu viename bute.
Liudytojos S. G. ir M. V. parodė, kad yra L. kaimynės. Taip pat parodė, kad ieškovė dažnai gerdavo, bardavosi, keikdavo atsakovą, vaikų neprižiūrėdavo, pas ją lankydavosi vyrai, kai atsakovas būdavo darbe. Buvo atvejis, kai atsakovas sakęs, jog jam galvą praskėlė ieškovė, liudytoja kvietusi greitąją pagalbą, jam siuvo galvą. Jų dukros melždavo karves. Dirbdavo atsakovas ir vaikai, o ieškovė neturėjo laiko – girtavo. Ji pati savo noru išėjo iš namų. Kai jos nėra, kaimynai gyvena ramiai, nebegirdi barnių, keiksmų. Ji agresyvi. Kol ieškovė gyveno, jokie remontai bute nebuvo daromi. Nematė, kad dirbtų kur nors, nes visada būdavo namuose. Atsakovas dirbdavo, prižiūrėdavo vaikus. Dabar atsakovas su vaikais pasikeitė langus. Su juo tebegyvena K. ir V. dar nėra visai išėjęs.
Liudytoja V. J. parodė, kad yra atsakovo sesuo, jog jam patekus į ligoninę, ieškovė išėjo iš namų, norėjo išsivežti visą turtą, bet jai nebuvo leista. Brolis priėmė ją atgal. Ji mačiusi, kad broliukus augindavo sesės. Ieškovė nuolat keikdavosi, keldavo triukšmą, o brolis išbėgdavo iš namų. Ši moteris neturi motinystės instinkto. Jų dukra D. jai pasakojusi, kad mama ją puolė su peiliu, kaltindama, kad ji viliojanti jos vyrus. Mergaitės trukdė ieškovei vestis „kavalierius“, todėl ji jas išvaikė iš namų. Mergaitės grįždavo iš mokyklos ir negalėdavo patekti į butą, nes ieškovė turėdavo pasimylėti su parsivestais vyrais. Brolis bijodavo ieškovės. Jei ji pareitų gyventi pas brolį, ji jį užmuštų, nes jis yra labai geros širdies, negali nieko nuskriausti.
Kad ieškovė neteikė vaikams iš jos priteisto išlaikymo, patvirtina Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentai (b.l. 38, 63-66).
Ieškovė nepateikė jokių atsakovo kaltės įrodymų.
Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad byloje įrodyta ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, nes ji negerbė sutuoktinio, nesirūpino šeima, ją paliko, buvo neištikima, smurtavo ir girtavo, todėl tenkintinas priešieškinio reikalavimas ir šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 str. 2 ir 3 d.). Patikslinto ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas. Prašymas sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo atmestinas, nes tam reikalingas abiejų sutuoktinių prašymas, šiuo atveju to prašo tik ieškovė (CK 3.63 str.).
Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.
Dėl turto padalijimo, pripažinimo asmenine nuosavybe
Byloje nėra ginčo dėl automobilių „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie registruoti atsakovo vardu (b.l. 25) ir įgyti, anot atsakovo, už vaikų pinigus. Atsakovas priešieškiniu prašo juos pripažinti jo asmenine nuosavybe, o ieškovė sutinka, kad jie būtų priteisti atsakovui, nes yra įgyti už jo asmenines lėšas. Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas priešieškinio reikalavimas bei iš dalies – patikslinto ieškinio reikalavimas ir automobiliai „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vertė laikytina tokia, kokią nurodė atsakovas, nes jis juos valdo, žino jų būklę, t. y. po 300 Eur kiekvienas (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.
Abi šalys sutaria, kad santuokos metu įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinį - 12/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad butą jam skyrė, jį išsipirko už savo investicinius čekius, ieškovė turėjo nedaug investicinių čekių, ji juos pardavė. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė.
Ieškovė nurodo, kad jos manymu šio turto vertė yra 5000 Eur, o patikslintame ieškinyje nurodo, jog 10000 Eur, atsakovas – kad 3000 Eur. Teismas remiasi atsakovo pateikta UAB „Lituka“ Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaita Nr. JV0-61155, kurioje nurodyta, kad šio turto rinkos vertė vertinimo dienai – 2016-11-30 yra 3000 Eur (b.l. 78-116). Ieškovė nepagrindė savo nurodytos ginčo turto vertės jokiais įrodymais, o teiginys, kad kaimynystėje buvo parduotas butas už 5000 Eur yra nepagrįstas, nes neaišku kokio jis buvo dydžio, būklės ir pan. Taip pat nepaaiškino, kodėl ieškovė maniusi, jog turtas vertas 10000 Eur, teismo posėdžio metu vertę nurodo perpus mažesnę. Todėl teismas sutinka, kad minėto buto su jam priklausančių 12/100 dalių tvarto vertė yra 3000 Eur (CK 3.119 str.).
Byloje kilo ginčas dėl šio turto padalijimo. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti butą jam, ieškovei sumokant 1500 Eur kompensaciją per 12 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo padalinti butą: priteisti jai 47/100 dalis buto su rūsiu, o atsakovui – 53/100 dalis: ieškovei 14,30 kv.m. patalpą, pažymėtą 10-5, atsakovui – 17,48 kv. m. patalpą, pažymėtą 10-6, po ½ dalį kiekvienam: 2,88 kv.m. patalpos, pažymėtos 10-1, 1,06 kv.m. patalpos, pažymėtos 10-2, 0,52 kv.m. patalpos, pažymėtos 10-3, 3,81 kv.m. patalpos, pažymėtos 10-4 (b.l. 130), po ½ dalį kiekvienam 12/100 dalių tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., o buto priklausinį – rūsį prašo priteisti atsakovui. Piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą ieškovė nereikalauja. Ieškovė nurodo, kad neturi dabar kur gyventi, pas atsakovą yra du kambariai, viename jų ji galėtų gyventi.
Pažymėtina, kad ieškovė ydingai suformulavo reikalavimą, nes priteisti prašomas buto dalis galima, tačiau konkrečių patalpų – ne, nes nėra atidalijimo projekto, galimybių fiziškai atidalinti butą, galima nustatyti tik naudojimosi juo tvarką.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
Byloje nustatyta, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, viename jų gyvena atsakovas, kitame – šalių sūnus. Ieškovė ginčo turtu nesinaudoja nuo 2006 m., gyvena būste sodų bendrijoje jo savininkui leidus, t. y. jau daugiau nei 10 metų yra pasirūpinusi kitu gyvenamuoju plotu. Pažymėtina, kad ieškovė pirminiame ieškinyje nekėlė reikalavimo padalinti butą natūra, neakcentavo neturėjimo kur gyventi.
Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, į jų gyvenimo kartu aplinkybes (girtavimą, smurtą, triukšmavimą), į tai, kad ieškovė bute nebegyvena ir juo nesirūpina daugiau kaip dešimt metų, kad jame tėra du kambariai, kurių kiekviename gyvena suaugę žmonės, patikslinto ieškinio reikalavimas padalinti ginčo butą su priklausiniu natūra atmestinas ir tenkintinas atsakovo reikalavimas – jam priteistinas 3000 Eur vertės butas su dalimi priklausinio, o ieškovei, taikant CK 3.117 straipsnio 1 dalį, priteistina iš atsakovo 1500 Eur piniginė kompensacija (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į ieškovės interesus, nustatytina, kad atsakovas piniginę kompensaciją turi sumokėti ieškovei per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl ieškovės nurodyto turto: daržinės, malkinės, kiemo rūsio, garažo teismas nepasisako dėl to, kad jokių įrodymų apie jų buvimą, jokių juos identifikuojančių duomenų byloje nėra, ieškovė nesuformulavo jokių reikalavimų šiuo klausimu.
Atsakovo vardu registruotus: 0,1400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė (nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje) - 64 Eur, 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 377 Eur, 0,8700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 348 Eur., esančius (duomenys neskelbtini), ir 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 377 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-24), atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes jis įgytas už asmenines lėšas, taip pat prašydamas nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir dalinti tik tą turtą, kuris buvo įgytas iki 2006 m. spalio mėnesio, o ieškovė, nurodydama, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prašo priteisti juos atsakovui.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Priešingai nei teigia ieškovės atstovas, galimybę nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, numato CK 3.127 straipsnio 2 dalis.
Byloje nustatyta, kad minėti žemės sklypai suformuoti ir įregistruoti 2012-05-15, atsakovo įsigyti 2012-10-25 pirkimo – pardavimo sutarties su Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, pagrindu ir nuosavybės teise įregistruoti viešajame registre 2012-11-05 (b.l. 141-154).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.).
Atsakovas nurodydamas, kad žemės sklypus įgijo už asmenines lėšas, pateikė į bylą duomenis, jog įvairiais laikotarpiais jis dirbo, turėjo lėšų (b.l. 68–77, 140). Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad už žemės sklypus bendrą 2123 Lt kainą sumokėta 84 vienkartinėmis neindeksuotomis išmokomis, t. y. investiciniais čekiais ir 14 Lt grynųjų pinigų (b.l. 148). Nors investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo žemės sklypams taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Byloje nėra įrodymų, kiek iš viso investicinių čekių turėjo atsakovas ir ieškovė, ir kad būtent už atsakovo čekius įsigyti sklypai. Todėl atsakovo reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir dalinti tik tą turtą, kuris buvo įgytas iki 2006 m. spalio mėnesio, bei pripažinti žemės sklypus jo asmenine nuosavybe atmestinas. Tenkintinas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti atsakovui minėtus žemės sklypus. Nors ieškovė nurodo visų žemės sklypų bendrą vertę 4000 Eur, o jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu – 3000 vertę, teigdami, kad atsakovo nurodytos turto vertės nėra realios, tačiau nemotyvavus savo argumentų ir nepateikus jokių tai pagrindžiančių įrodymų, teismas remiasi nurodyta atsakovo ir nustatyta VĮ Registrų centro turto verte. Kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu nereikalauja piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančią turto dalį, ji nepriteistina. Ieškovės atstovo advokato baigiamojoje kalboje pakeistas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už žemę sumokėjimo nenagrinėtinas, nes yra nesavalaikis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 str. 3 d., 253 str. 4 d.).
Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio ar priešieškinio reikalavimų daliai, ir laikant, kad patenkinta 12,50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų bei 87,50 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės D. L., kuri atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), priteistina 50 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. L. bei 433,61 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, o iš V. L. priteistina 61,95 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 65), tarp ieškovės D. L. ((duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl sutuoktinės kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokoje turėtas pavardes: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
- 64 Eur vertės 0,1400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 377 Eur vertės 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 348 Eur vertės 0,8700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 377 Eur vertės 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 3000 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančias 12/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
D. L. priteisti 1500 Eur piniginę kompensaciją iš V. L., nustatant, kad V. L. ją turi sumokėti per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pripažinti, kad V. L. 300 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 300 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdo asmeninės nuosavybės teise.
Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. L. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. L. ir bei 433,61 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, nurodytą 433,61 Eur sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. 787290000000130151, AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo V. L. 61,95 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. 787290000000130151, AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.