Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini), suinteresuotiems asmenims antstolei N. B., antstolei S. Ž., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skolininkė kreipėsi į Antstolę su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą ir visus vykdymo veiksmus joje iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Regionų apygardos administraciniame teisme vykstančioje administracinėje byloje Nr. el3-4752-644/2022. 2023 m. sausio 17 d. buvo gautas antstolės patvarkymas Nr. S-23-76-1904, kuriuo buvo atsisakyta sustabdyti vykdomąją bylą ir visus vykdymo veiksmus.

Kauno apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 nutarė patikslinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimo rezoliucinę dalį, nutardamas leisti atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigojo atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Šios nutartimi patikslinto sprendimo vykdymas dalyje dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo buvo atidėtas iki 2019-07-31, tačiau pareiškėja teismo atidėto termino dėl objektyvių priežasčių neįvykdė teismo sprendimo, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM paprašė antstolės S. Ž. atnaujinti vykdomosios bylos vykdymo veiksmus.

2020 m. rugsėjo 18 d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi paskyrė pareiškėjai A. G. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik žemės sklype, kurį statytojas valdo arba naudoja įstatyme nustatytais pagrindais, darytina išvada, kad Regionų apygardos administraciniam teismui patenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, būtų sudaryta galimybė pareiškėjai prisijungti valstybinės žemės sklypo dalį, į kurią patenka gyvenamojo namo priestato 3a1/p, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, ir tokiu būdu pareiškėja įgytų statytojo teisę įteisinant šio gyvenamojo namo priestato 3a1/p savavališką statybą.

Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu vykstanti administracinė byla Nr. el3-87-644/2023 patvirtina, kad pareiškėja vykdo teismo sprendimą, kuriuo buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. įrodo pareiškėjos dedamas pastangas ir atliekamus veiksmus, siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja neprašo vykdymo sustabdyti neapibrėžtam laikui, o tik kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, kuri apspręs dėl pareiškėjos galimybės įteisinti savavališką statybą, dėl kurių šalinimo yra užvestos dvi vykdomosios bylos. Laikytina, kad savalaikis vykdymo veiksmų sustabdymas duotų daugiau naudos, nei padarytų žalos todėl antstolės veiksmų nesustabdymas vykdomojoje byloje turės neproporcingai didelių neigiamų padarinių skolininkei. Skolininkė ėmėsi reikalingų veiksmų tam, kad savavališka statyba būtų įteisinta, kadangi teisės aktai numato, o teismai taip pat akcentuoja, kad įstatymams numatant galimybę įteisinti savavališkas statybas jos nugriovimas yra kraštutinė priemonė, šalinant savavališkos statybos padarinius. Tuo atveju, jeigu vykdymo veiksmai būtų nesustabdyti, o Skolininkė turėtų nugriauti statybą, būtų iš esmės pažeidžiami skolininkės teisėti interesai, kadangi savavališka statyba gali būti įteisinta, tačiau dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, statybos įteisinimas negali būti įvykdytas greičiau, nei yra reikalaujama ją pašalinti. Be to, įteisinus statybą iš esmės išnyktų ir pats vykdomosios bylos pagrindas, kadangi nebebūtų pagrindo vykdyti antstolės vykdomąją bylą.

Antstolė S. Ž. 2023 m, vasario 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti A. G. skundą ir parsiuntė jį nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Patvarkyme antstolė nurodė, jog vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr.0076/13/01336, atliekami jau beveik 10 metų. Per šį, beveik dešimties metų laikotarpį, skolininkė A. G. ne kartą buvo raginta įvykdyti teismo sprendimą, tačiau teismo sprendimo nėra įvykdžiusi iki šios dienos. Skolininkės prašymas stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0076/13/01336, negali būti priskiriamas nei prie privalomųjų, nei prie fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Svarbu pažymėti, kad teismo sprendimas, kuriuo A. G. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, nepanaikintas, galiojantis ir privalo būti vykdomas. Minėtą sprendimą Teismas yra priėmęs prieš dešimt metų, tačiau per šį laikotarpį skolininkė A. G. sprendimo neįvykdė. Sustabdžius vykdomąją bylą, Teismo sprendimo vykdymas dar labiau užsitęstų. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nenumatytas toks atvejis, kad vykdymo veiksmai būtų sustabdyti skolininko prašymu. Be to iš Regionų apygardos administracinio teismo negauta jokio nurodymo ar nutarties, dėl vykdomosios bylos Nr.0076/13/01336 ir visų vykdymo veiksmų sustabdymo, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Regionų administraciniame teisme vykstančioje administracinėje byloje Nr.el3-87- 644/2023.

Antstolės N. B. ir S. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai joms įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą, nurodant, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas priima sprendimą, pagal kurį atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, pats savaime šio sprendimo priėmimas neužtikrina realios pažeistų teisių apsaugos ir jų atkūrimo, nes yra būtinas sprendime nurodytų reikalavimų įvykdymas. Jei skolininkas sprendimo neįvykdo savanoriškai, siekiant realios teisių gynybos, yra būtina taikyti priverstinį vykdymą (LAT 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0076/13/1336 ir visus vykdymo veiksmus iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Regionų apygardos administraciniame teisme vykstančioje administracinėje byloje Nr. el3-87-644/2023.

Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Tuo tarpu antstolis, spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1920-467/2021). CPK 627 straipsnyje reglamentuoti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog net esant aplinkybėms, nurodytoms kaip fakultatyviosiomis vykdomosios bylos sustabdymui, tai nesudaro antstoliui pareigos sustabdyti vykdomąją bylą. Atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes ir pagrindą stabdyti vykdomąją bylą, minėtos teisės normos suteikia antstoliui teisę, tačiau ne pareigą tai padaryti.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja, kreipdamasi į Regionų apygardos administracinį teismą pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti visus vykdymo veiksmus antstolės S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/1336 ir antstolės N. B. vykdomojoje byloje Nr. 0176/21/00499 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4752-644/2022. 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Regionų apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos A. G. prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius pareiškėjos nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėja iš esmės nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių, susijusių su ginčo sklypo suformavimu ir įregistravimu, kas galimai užkirstų kelią pareiškėjai įgyvendinti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šiuo metu iš esmės nepagrindė objektyviomis aplinkybėmis. Pareiškėjos prielaida, jog ji apskritai ateityje gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad skundžiamą Įsakymą pripažinus neteisėtu, dėl tokio Įsakymo priėmimo atsiradusi žala (neigiamos pasekmės) galėtų būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėja turi įrodyti, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2019).

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, jog 2023 m. vasario 9 d. Regionų apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eI3-87-644/2023, kuriuo atmetė pareiškėjos A. G. skundą kaip nepagrįstą, kuriame nurodė, kad skundžiamu Įsakymu patvirtintas Projektas, kuriuo buvo suformuotas 0,1096 ha ploto valstybinės žemės sklypas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nepažeidžia pareiškėjos A. G. teisių ar įstatymų saugomų interesų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), dėl ko patenkinti jos skundą ir panaikinti skundžiamą Įsakymą nėra jokio pagrindo. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių kurių būtų neišnagrinėjęs Regionų apygardos administracinis teismas spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nenurodė privalomojo ar nepagrindė fakultatyvaus pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui, vykdomoji byla užvesta beveik 10 metų, sprendimo vykdymo terminas pareiškėjai buvo atidėtas du kartus, tačiau pareiškėja iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra parengusi projektinės dokumentacijos ir jai nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui žemės sklype. Įvertinus antstolio veiklą reglamentuojančius teisės aktus darytina išvada jog šiuo atveju antstolio veiksmai buvo teisėti atitinkantys įstatymų nustatytas normas, atitinkantys protingumo sąžiningumo principus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 513 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, atmesti.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.