- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-2194-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09454-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. I.
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. I. (A. I.) (išieškotojas), antstolis R. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija antstoliui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti 2021 kovo 3 d. raštą Nr. S-21-179-7823 „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“; 2) panaikinti 2021 m. kovo 1 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-179-7587; 3) panaikinti 2021 m. kovo 3 d. raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-21-179-7822; 4) nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/21/00267.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas antstolio R. V. 2021 m. kovo 1 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-179-7587, 2021 m. kovo 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-179-7823 ir 2021 m. kovo 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-179-7822, kuriais pareiškėja buvo informuojama apie tai, kad antstoliui yra pateiktas vykdyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 21R-972(AG887/04-2020) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjos teigimu, antstolis, pradėjęs vykdymo veiksmus, veikė neapdairiai, taip pažeisdamas sprendimo vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Jos nuomone, antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo pradėti vykdymo veiksmus, nes Sprendimas buvo įvykdytas 2021 m. vasario 17 d.
3. Pareiškėja nurodė, kad ji 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. A51-21816/21(3.11.1E-AD20) kreipėsi į antstolį, nurodė visas aplinkybes, pabrėžė, kad yra įvykdžiusį komisijos sprendimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, ir prašė vykdomąją bylą Nr. 0179/21/00267 nutraukti. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju egzistavo objektyvi ir neginčijama kliūtis antstoliui priimti vykdyti išieškotojo pateiktą dokumentą – sprendimas buvo laiku ir tinkamai įvykdytas, o apie sprendimo įvykdymą buvo pranešta tiek išieškotojui, tiek ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
4. Antstolis surašė 2021 m. balandžio 2 d. Nr. S-21-179-10541 patvarkymą dėl skundo, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Antstolis patvarkyme paaiškino, kad jam buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 21 d. komisijos sprendimas dėl pareiškėjos įpareigojimo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus, išieškotojo naudai. Antstolis nurodė, kad kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, todėl nenustačius CPK 651 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, komisijos sprendimas buvo priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/21/00267.
5. Antstolis nurodė, kad vykdymo metu išieškotojas papildomai pateikė antstoliui raštą, kuriuo informavo, jog 2021 m. vasario 17 d. jam buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos atsakymas Nr. A51-14916/21(3.3.10.3E-AD24). Išieškotojo nuomone, pateiktame atsakyme nebuvo objektyviai bei pagristai atsakyta į visus jo 2020 m. spalio 6 d. prašyme pateiktus klausimus, nebuvo suteiktos administracinės procedūros, rašte pateikta informacija yra lakoniška, abstrakti, neaiški ir neišsami, todėl laikytina, kad komisijos sprendimas nėra tinkamai įvykdytas, todėl išieškotojas prašė tęsti vykdomosios bylos Nr. 0179/21/00267 vykdymą. Vadovaudamasis byloje esančiais dokumentais, antstolis nustatė, kad išieškotojas pateikė pareiškėjai 2020 m. spalio 6 d. prašymą suteikti administracines procedūras ir pateikti informaciją į 11 prašymo punktų. Išieškotojas nurodė, kad prašyme buvo suformuluoti klausimai, į kuriuos pareiškėja turėjo atsakyti bei ištirti nurodytas aplinkybes, jų teisėtumą ir pagrįsti priimtus sprendimus, tačiau, jo nuomone, buvo atsakyta ne į visus jo klausimus, t. y. pateiktame rašte neanalizuota finansavimo, saugumo įvertinimo bei jo pageidavimu pagrįstumo ir teisėtumo klausimai, todėl 2021 m. gruodžio 21 d. komisijos sprendimas nebuvo tinkamai įvykdytas. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. spalio 6 d. prašymo 8 punktas yra įgyvendintas netinkamai, kad 6 punkte prašoma informacija nebuvo suteikta, kad 10 punktu prašoma informacija dėl darbų finansavimo klausimo, perkamų darbų kainų, taip pat nebuvo pateikta. Todėl antstolis, vadovaudamasis išieškotojo rašte išdėstytais argumentais dėl jo nuomone netinkamo komisijos sprendimo vykdymo, bei susipažinęs su 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto savivaldybes administracijos atsakymu Nr. A51-14916/21(3.3.10.3E-AD24), laikė, kad jam pateiktas vykdomasis dokumentas nebuvo (nėra) visiškai įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmetė.
7. Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar antstoliui priimant komisijos sprendimą, buvo akivaizdžių kliūčių, t. y. labai aiškių, gerai matomų aplinkybių, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nėra sprendžiamas sprendimo (ne)įvykdymo faktas, nes šis klausimas būtų aktualus vėlesnėje proceso stadijoje, t. y. kai antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu patikrintų sprendimo (ne)įvykdymo faktą ir surašytų nustatytos formos aktą. Iš teismų praktikos ir galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas nėra detaliai tikrinamas vykdomojo dokumento priėmimo metu, nes, priešingu atveju, Sprendimų instrukcijoje nurodyto raginimo formoje nebūtų prašymo pranešti, jei sprendimas yra įvykdytas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 priedas). Teismas pažymėjo, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, neturėjo duomenų apie sprendimo įvykdymą, o taip pat išieškotojas papildomai pateikė antstoliui raštą, kuriuo informavo, kad komisijos sprendimas įvykdytas netinkamai. Taigi, susiklostė situacija, kai vykdymo proceso šalys nesutaria, ar komisijos sprendimas įvykdytas tinkamai. Teismas vertino, kad vien ši aplinkybė (šalių pozicijų nesutapimas) yra pakankama priežastis neatsisakyti priimti vykdomojo dokumento, nes, priešingu atveju, išieškotojas, kuris mano, kad sprendimas nėra įvykdytas, negalėtų pradėti išieškojimo veiksmų. Priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, vadovaujantis CPK normomis, esant šalių ginčui dėl sprendimo (ne)įvykdymo, gali būti pradedama tolimesnė procedūra. Nagrinėjamu atveju antstolis nelaikė, kad yra akivaizdžių įrodymų, jog sprendimas yra įvykdytas tinkamai, atvirkščiai, jis palaikė išieškotojo poziciją, ir tai lėmė, jog vykdymo procesas buvo tęsiamas.
8. Teismas padarė išvadą, kad vykdomojo dokumento priėmimo metu nebuvo galima padaryti vienareikšmės išvados, kad sprendimas buvo įvykdytas, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai nesudarė pagrindo teismui antstolio veiksmus laikyti neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo dokumento priėmimo dieną nebuvo akivaizdžių kliūčių, t. y. labai aiškių, gerai matomų aplinkybių, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, todėl pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti; netenkinus pirmojo prašymo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Teismas klaidingai traktuoja situaciją. Administracijos nuomone, teismas itin formaliai pasižiūrėjo į susiklosčiusią situaciją. Pažymi, kad tokia teismo išvada galėtų būti pagrįsta tuo atveju, jeigu išieškotojas manytų/žinotų, kad sprendimas nėra įvykdytas, tačiau nagrinėjamu atveju išieškotojas žinojo, kad sprendimas buvo vykdytas. Išieškotojas pateikė sprendimą kaip neįvykdytą antstoliui vykdyti. Jokie byloje esantys dokumentai nepaneigia šios aplinkybės. Administracijai įvykdžius antstolio nustatytą įpareigojimą ir 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. A51-21816/21(3.11.1E-AD20) nurodžius visas faktines situacijos aplinkybes bei pateikus patvirtinančius įrodymus, tik tuomet išieškotojas pateikė savo poziciją, kodėl, anot išieškotojo, sprendimas įvykdytas netinkamai.
9.2. Administracijos nuomone, antstolis neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, neįvertinęs visų reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, netinkamai įvykdęs pareigą įvertinti, ar tikrai nėra objektyvių ir (ar) akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti dokumentą, nesurinkęs pakankamai informacijos, iš anksto nesikreipęs į administraciją ar Komisiją, kuri galimai turi informaciją ar įrodymus, patvirtinančius, kad sprendimas buvo įvykdytas, neteisėtai pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/21/00267. Akivaizdu, kad aplinkybė, kad sprendimas įvykdytas yra akivaizdi (gerai matoma).
9.3. Skundžiamoje nutartyje padarytos teismo išvados būtų aktualios tuo atveju, jei sprendimas iš tiesų nebūtų įvykdytas, t. y. jeigu išieškotojui A. I. pareiškėja nebūtų pateikusi jokio atsakymo. Visgi nagrinėjamojoje situacijoje atsakymas, kuriuo buvo vykdomas sprendimas, išieškotojui pateiktas buvo. Taigi, pareiškėja palaiko savo poziciją, kad priverstinio vykdymo procedūra pradėta visiškai neteisėtai, neatsižvelgus į esamas akivaizdžias kliūtis pradėti išieškojimą dėl neva neįvykdyto sprendimo.
9.4. Identifikavus tarp šalių esantį ginčą dėl sprendimo (ne)įvykdymo, antstolis turi surašyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnį, arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo. Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne.
9.5. Pareiškėjos veiksmai visą laiką buvo grįsti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Pavyzdžiui, kadangi sprendimas apskųstas nebuvo, jis įsiteisėjo 2021 m. sausio 20 d. Remiantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog įsiteisėjęs administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos arba per kitą administracinių ginčų komisijos nurodytą terminą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje sprendimas buvo gautas 2021 m. sausio 29 d. Taigi, šis sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2021 m. kovo 1 d. imtinai. Administracija sprendimą įvykdė 2021 m. vasario 17 d. pateikdama pareiškėjui 2021 m. vasario 17 d. raštą Nr. A51-14916/21(3.3.10.3E-AD24). Administracija nedelsė ir nevėlavo vykdyti Sprendimo buvo įvykdytas anksčiau (2021 m. vasario 17 d.) nei turėjo būti (iki 2021 m. kovo 1 d. imtinai).
Žemesnės instancijos teismas
9.6. Teismas pažymėjo, kad antstoliui gavus vykdomąjį dokumentą, t. y. sprendimą, nebuvo duomenų, kad jis yra įvykdytas, o taip pat išieškotojas papildomai pateikė antstoliui raštą, kuriuo informavo, kad Komisijos sprendimas įvykdytas netinkamai. Visgi šuo atveju yra itin reikšminga atskirti kelias reikšmingas aplinkybes. Gavus vykdomąjį dokumentą, t. y. sprendimą, nebuvo duomenų, kad jis yra įvykdytas. Taip buvo todėl, kad išieškotojas nenurodė antstoliui, kad sprendimas buvo vykdytas, bet išieškotojui nepatiko jo turinys. Teismo konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad išieškotojas tik vėliau, o ne tuo metu kai teikė vykdymui sprendimą, pateikė antstoliui savo poziciją, kad sprendimas, anot išieškotojo, įvykdytas netinkamai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis R. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
10.1. Vykdymo metu išieškotojas A. I. papildomai pateikė antstoliui R. V. raštą, kuriuo informavo, kad 2021-02-17 jam buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas Nr. A51-14916/21(3.3.10.3E-AD24). Išieškotojo nuomone, skolininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. A51-14916/21(3.3.10.3E-AD24) nebuvo objektyviai bei pagrįstai atsakyta į visus jo 2020-10-06 prašyme pateiktus klausimus, nebuvo suteiktos administracinės procedūros, rašte pateikta informacija buvo lakoniška, abstrakti, neaiški ir neišsami, todėl 2021-12-21 Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas Nr. 21R-972(AG-887/04-2020) nebuvo tinkamai įvykdytas. Atsižvelgiant į minėtą, išieškotojas prašė tęsti vykdomosios bylos Nr. 0179/21/00267 vykdymą.
10.2. Išieškotojas 2020-10-06 prašymo 6 punktu prašė priimti administracinį sprendimą ir įvertinti bei pateikti teisiškai pagristą atsakymą dėl (duomenys neskelbtini), ties L. K. mokykla kelio ženklais Nr. 528 (Stovėjimo vieta) su lentelėmis Nr. 846 (Neįgalieji) bei Nr. 805 (Galiojimas į priekį 15 m) patikslintu neįgaliųjų stovėjimu vietų saugumo ir atitikimo Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sudaryti techninį projektą dėl neįgaliųjų stovėjimu vietų įrengimo ir jas įrengti. Iš 2021-02-17 skolininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo turinio matyti, kad įvertinti šį klausimą buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriui, tačiau realiai jokia konkreti išieškotojo prašoma informacija šuo minėtu klausimu dėl neįgaliųjų stovėjimu vietų saugumo ir atitikimo Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, jam nebuvo suteikta.
10.3. Remiantis išieškotojo rašte išdėstytais argumentais dėl jo nuomone netinkamo 2021-12-21 Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 21R-972(AG-887/04-2020) vykdymo bei susipažinus su 2021-02-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymu Nr. A51-14916/21(3.3.10.3E-AD24), manytina, kad nebuvo tinkamai atsakyta į visus 11 išieškotojo prašymo punktų, todėl buvo laikytina, kad antstoliui R. V. pateiktas vykdomasis dokumentas nebuvo pilnai įvykdytas.
10.4. Pagal teismų praktiką ir galiojantį teisinį reglamentavimą sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas nėra detaliai tikrinamas vykdomojo dokumento priėmimo metu, nes, priešingu atveju, Sprendimų instrukcijoje nurodyto raginimo formoje nebūtų prašymo pranešti, jei sprendimas yra įvykdytas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 priedas). Nagrinėjamu atveju, vykdomojo dokumento priėmimo metu nebuvo galima padaryti išvados, kad sprendimas buvo įvykdytas, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo antstolio veiksmus laikyti neteisėtais. Klausimas, ar sprendimas buvo įvykdytas ar ne, esant šalių ginčui, galės būti sprendžiama vėlesnėse stadijose, bet tai nėra pagrindas nepriimti vykdomojo dokumento.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Pareiškėja savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis, priimdamas patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Šioje normoje nustatyta, kad antstolis, spręsdamas klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, turi patikrinti, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjos teigimu, išieškotojo kreipimosi į antstolį su vykdomuoju dokumentu metu, sprendimas jau buvo įvykdytas, todėl priverstinio vykdymo procedūra pradėta visiškai neteisėtai.
13. CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad antstolis pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0179/21/00267 pagal Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 21R-972(AG-887/04-2020) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti A. I. 2020 m. spalio 6 d. prašymą, atsižvelgiant į komisijos sprendimo motyvuojamojo dalyje išdėstytus argumentus. Antstolis 2021 m. kovo 1 d. surašė patvarkymą priimti vykdyti išieškotojo pateiktą dokumentą Nr. 21R-972(AG-887/04-2020) (Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą). Antstolis 2021 m. kovo 3 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė, kad ragina pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo iš naujo išnagrinėti išieškotojo 2020 m. spalio 6 d. prašymą, atsižvelgiant į komisijos sprendime išdėstytus argumentus bei sumokėti vykdymo išlaidas.
14. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
15. Pareiškėjos teigimu, išieškotojas pateikė sprendimą kaip neįvykdytą antstoliui vykdyti ir jokie byloje esantys dokumentai nepaneigia šios aplinkybės. Taip pat pareiškėja itin akcentuoja tai, kad sprendimą būtų galima laikyti neįvykdytu, tik tuo atveju, jeigu išieškotojui A. I. pareiškėja nebūtų pateikusi jokio atsakymo. Todėl pareiškėjos manymu, priverstinio vykdymo procedūra pradėta visiškai neteisėtai, neatsižvelgus į esamas akivaizdžias kliūtis pradėti išieškojimą dėl neva neįvykdyto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pareiškėjos argumentu nesutinka.
16. Visų pirma, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vykdomojo dokumento priėmimo metu nebuvo galima padaryti vienareikšmės išvados, kad sprendimas buvo įvykdytas. Antra, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad sprendimo neįvykdymas turėjo būti laikomas tik tuo atveju, jei pareiškėja, vykdydama teismo sprendimą, būtų išieškotojui nepateikusi jokio atsakymo. Laikantis pareiškėjos logikos, pareiškėjai būtų pakakę atsakyti į bent vieną iš teismo sprendime nurodytų vienuolikos punktų, pateikti jį išieškotojui ir tai jau turėtų būti laikoma tinkamai įvykdytu sprendimu. Pažymėtina, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, numatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje argumentai, kad antstolis, priimdamas suinteresuoto asmens prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrino, ar skolininkas tinkamai atlieka savo pareigą vykdant teismo sprendimą, laikomi nepagrįstais (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-227/2017). Tiek skolos išieškojimo atveju nesutikimai dėl skolos dydžio nėra teisinis pagrindas nepriimti vykdymui vykdomojo dokumento, tiek ir nepiniginio pobūdžio išieškojimo bylose skolininko nesutikimas su išieškotojo pozicija dėl sprendimo įvykdymo tinkamumo negali būti kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą. Priešingu atveju, būtų pažeistas išieškotojo interesas reikalauti, kad jo naudai priimtas sprendimas būtų tinkamai įvykdytas. Tuo tarpu skolininko interesai šiuo atveju nėra pažeidžiami, nes skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, gali kreiptis į antstolį, pateikdamas įrodymus, jog yra įvykdęs teismo sprendimą, dėl kurio yra išduotas vykdomasis raštas ir pradėti vykdymo veiksmai. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms, antstolis nutraukia vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, konstatuodamas, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti. Nagrinėjamu atveju duomenys apie visiškai įvykdytą teismo sprendimą antstoliui nebuvo pateikti.
17. Apibendrinus, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojo dokumento priėmimo metu nebuvo galima padaryti vienareikšmės išvados, kad sprendimas buvo įvykdytas, todėl pareiškėjos argumentai, kad antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti išieškotojo jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tuo pagrindu antstolio vėlesni vykdomojoje byloje atlikti veiksmai neteisėti, laikytini nepagrįstais.
17. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai konstatavo, jog antstolis nepažeidė CPK 651 straipsnio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.