Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ir atsakovo R. A. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4837-652/2014 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo (institucija, teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006 pasisakoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl turtinių teisių suvaržymo. Priimant nutartį nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, neįvertintos visos aplinkybės, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas formaliai. CPK 146 straipsnyje reglamentuojamas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas. Ieškovė įpareigotina pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba banko garantiją.

Apeliantės nuomone, atsakovo turtinė padėtis yra pakankama teikti vaikams laikinąjį išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nesivadovavo objektyviais įrodymais ir tuo pažeidė vaikų teisę būti išlaikytiems abiejų tėvų. Be atsakovo nurodyto darbo užmokesčio atsakovas turi kitų papildomų pajamų, kurias slepia. Jis išgali teikti vaikams būtiną laikinąjį išlaikymą. Byla, sprendžiant pagal pateiktų dokumentų kiekį, yra sudėtinga, jos nagrinėjimas gali užtrukti, dėl ko atsiras grėsmė vaikų teisei būti išlaikytiems. Atsakovo pateiktas darbo užmokesčio pažymas teismas privalėjo vertinti kritiškai, nes jas pasirašė ir patvirtino pats atsakovas – UAB „Aldavita“ steigėjas ir akcininkas, šios įmonės direktorius. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2013-07-12 trumpasis išrašas, 2013-03-29 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. A-2013/1. Būdamas suinteresuotas bylos baigtimi atsakovas siekia teismą klaidinti, teigdamas neva apie sunkią savo materialinę padėtį. Atsakovo pateikti įrodymai apie darbo užmokestį nėra patikimi ir objektyvūs bei nepatvirtina realių atsakovo gaunamų pajamų bei tikrojo jų išmokėjimo laiko.

Atsakovas nuslėpė aplinkybę, jog kas mėnesį gauna 850 Lt (plius PVM) nuomos mokestį už šalių sūnui A. A. priklausančio buto, esančio Vilniaus mieste, nuomą. Sūnui A. jo vardu nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ši aplinkybė papildomai įrodo šeimos pajamas ir galimybes. Vienok butu disponuoja vienas atsakovas, nes vaikas yra nepilnametis. Aplinkybę, jog atsakovas nuomoja minėtą butą, patvirtina pridedama Nuomos-panaudos sutartis Nr. 2103/08/01. Buto nuomos sutartis yra pasibaigusi, tačiau bute ir toliau gyvena nuomininkai. Prasidėjus ginčams dėl turto padalijimo atsakovas gaunamas už nuomą lėšas slepia: butą išnuomojo be nuomos sutarties, o gautas už buto nuomą lėšas pasisavina, neperduodamas jų vaiko išlaikymui. Kuomet turtas yra vaiko, be abejonės, minėtos lėšos turi būti naudojamos išimtinai vaiko poreikiams. Kuomet sūnus A. gyvena su ieškove, būtent ieškovė galėtų disponuoti vaiko turtu ir gautas pajamas naudoti vaiko poreikiams. Tokiu būdu sūnus A., kuriam yra 16 metų ir kurio poreikiai yra akivaizdžiai didesni nei kitų vaikų, gautų jo išlaikymui reikalingų lėšų. Kuomet lėšas pasisavina atsakovas, jis privalo teikti didesnį išlaikymą vaikams, nei tai nustatyta skundžiama teismo nutartimi. Tikslu įvertinti ieškovės nurodytą naują aplinkybę ir įsitikinti tuo, ką ieškovė teigia, teismo prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aplinkybę, jog atsakovas slepia savo įmonės tikrąją turtinę padėtį, įrodo tai, jog atsakovo įmonė kas mėnesį moka po 730,37 Lt įmokas už automobilio Nissan Juke finansinę nuomą ir moka minėto automobilio draudimo mokestį. 2011-09-27 finansinės nuomos sutartis Nr. 20116872 (pridedama) patvirtina, kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ suteikė UAB „Aldavita“ 11 750,46 Eur lizingą naujo automobilio Nissan Juke pirkimui. 2014-04-07 mokėjimo grafikas ir jame atlikti atsakovo žymėjimai patvirtina, jog UAB „Aldavita“ pagal finansinės nuomos sutartį Nr. 20116872 nuo 2014-04-16 iki 2014-09-16 kas mėnesį sumokėjo po 730,37 Lt. Atsakovui priklausanti įmonė taip pat moka minėto automobilio Nissan Juke draudimo įmokas, iš viso 1 053 Lt per metus, ką patvirtina pridedami transporto priemonių draudimo liudijimas, Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir kt. Automobilis, kurį atsakovo įmonė yra įsigijusi asmeniniams atsakovo poreikiams, o ne įmonės veiklai, ir kurio kaštai per mėnesį yra tolygūs vieno darbuotojo atlyginimui, įrodo, kad atsakovas sąmoningai paskirstė prioritetus taip, kad teismui atrodytų, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki, ko iš tikrųjų nėra.

Pridedamos atsakovui priklausančios Grand Casino World, Casino Olympic, Casino tornado kortelės įrodo, jog atsakovas turi pakankamai lėšų dalyvauti azartiniuose lošimuose, yra pripažintas vienų lošimo namų garbės svečiu. Atsakovas taipogi turi pakankamai lėšų savo asmeninių poreikių tenkinimui, pavyzdžiui, dažnai vykti į treniruotes Vilniuje, Dauguose, vykti į muziejus, apsistoti prabangiuose viešbučių apartamentuose, maitintis restoranuose ir pan.

Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas šią teisės normą ignoruoja, prioritetą teikdamas savo asmeniniams interesams. Atsakovas ilgą laiką neteikia lėšų šeimos poreikių tenkinimui, jas skirsto ne šeimai, patogiu ir naudingu būdu. Atsakovas gyvena atskirą nuo šeimos gyvenimą, yra neištikimas, lėšas ir šeimos turtą naudoja savo asmeniniams interesams, galimai kitų asmenų išlaikymui.

Teismas nevertino, jog atsakovui priklauso dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, kas paneigia blogą atsakovo turtinę padėtį. Atsakovui priklausančios įmonės vardu yra įregistruotos didelės vertės transporto priemonės, tačiau minėtų įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovo veikla yra susijusi su krovinių, tame tarpe ir į užsienio šalis, pergabenimu. Šiai veiklai vykdyti įmonė turi pakankamą kiekį apyvartinių lėšų, nuosavybės teise priklausančias krovinines transporto priemones. Atsakovo turtinė padėtis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (turto arešto) šioje byloje nepablogėjo. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog kol gyveno kartu su ieškove ir kad jis mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maisto produktus, vežė vaikus į lavinimo įstaigas, leisdavo su sūnumis laisvalaikį, nepagrindžia, jog atsakovas vykdo pareigą teikti vaikams išlaikymą. Atsakovas painioja bendravimą su vaikais ir pareigą juos išlaikyti. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad perka vaikams reikalingus ir būtinus daiktus, maistą ir kt. Teigdamas, jog sūnui A. moka draudimo išmokas, atsakovas turi pateikti draudimo sutartį ir duomenis, kiek lėšų yra sukaupta A. naudai. Manytina, kad šias lėšas, kurias atsakovas nurodė kaip skiriamas vaiko poreikiams, pasisavins atsakovas, kaip tai atsitiko su A. draudimo įmoka. Atsakovas buvo sudaręs kaupiamojo draudimo sutartį su Ergo draudimu ir apdraudęs sūnų A. Suėjus sutarties terminui (kai A. sukako 16 metų) atsakovas visas draudimo lėšas be ieškovės ir vaiko žinios ir sutikimo pasisavino. Kita vertus, vaikus reikia išlaikyti šiandien ir dabar, o ne kaupti lėšų jų ateičiai, nesuteikiant jiems būtino išlaikymo šiuo metu. Atsakovas gali draudimo įmokoms skirtas lėšas skirti vaikų šiandienos būtinųjų poreikių tenkinimui.

Aplinkybė, jog ieškovės ir atsakovo vaikai lavinimo įstaigose gauna nemokamą maitinimą, nesudaro pagrindo sumažinti iš atsakovo vaikams teiktino išlaikymo dydį. Nemokamas maitinimas vaikams buvo išrūpintas daug anksčiau, ši lengvata buvo pritaikyta, atsižvelgus į šeimos asmenų skaičių.

Atsakovas vaikams nepirko jokių mokymosi priemonių. Priešingai, atsakovas veikia prieš vaikų interesus, jų mokymosi priemonėms įsigyti skirtas Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus lėšas atsakovas panaudoja savo poreikiams. Pažymėtina, kad iš asmens, panaudojusio vaiko išlaikymą ne vaiko interesams, vaikui skirtas išlaikymas, gali būti išieškomas (CK 3.203 str. 2 d.). Vaikams reikalingas priemones mokyklai nupirko ieškovė iš savo lėšų, ką patvirtina teismui pateikti kasos čekiai apie vaikams mokyklai nupirktus reikmenis rugsėjo pirmomis dienomis.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog iki teismui priteisiant laikinąjį išlaikymą vaikams teikė vaikams periodines išmokas. Atsakovas nuo šių metų balandžio mėnesio visiškai neprisideda prie išlaidų, patiriamų vaikų maistui, drabužiams, mokyklinėms prekėms, būreliams, vaistams, kurui. Žinodamas, kad vaikų mokyklos yra už septynių kilometrų nuo ieškovės namų ir kad kiekvieną rytą ieškovė privalo vaikus nuvežti į mokyklą (atsakovas vaikų į mokyklą ir būrelius nevežioja), atsakovas atėmė iš ieškovės automobilio raktus, dėl ko ji buvo priversta prašyti nuvežti vaikus į mokyklą draugių. Neturėdama kitos išeities, ieškovė pasiskolino lėšų sugedusio automobilio remontui, patirdama didelių išlaidų, kurios pripažintinos išimtinai vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovas šios aplinkybės nenurodė, o teismas, sumažinęs išlaikymo dydį, negalėjo jos žinoti. Atsakovas naudojasi automobiliu BMW, priklausančiu jo įmonei pagal nuomos sutartį. Jis atlieka jam ir jo įmonei naudingas finansines operacijas, kurios neatitinka realios padėties, tačiau kurios gerina jo įmonės finansinę padėtį.

Nors teismas sumažino išlaikymą vaikams iki 300 Lt per mėnesį kiekvienam, tačiau atsakovas ir teismo nustatyto laikinojo išlaikymo po 300 Lt kiekvienam vaikui neteikia. 2014-11-13 atsakovas vaikų išlaikymui į ieškovės banko sąskaitą pervedė iš viso 600 Lt, t. y. pervedė išlaikymą ne trims, o dviems vaikams. Atsakovo atskirajame skunde minimos lėšos (215 svarų sterlingų) buvo panaudotos ne ieškovės motinos, tačiau ieškovės ir atsakovo vaikų poreikiams, ką patvirtina prie ieškinio pateikti vaikų išlaidų kvitai, kurie įrodo vaikams būtinas išlaidas, jų dydį.

Teismo priteistas laikinojo išlaikymo kiekvienam vaikui dydis netenkina vaikų minimalių poreikių. Sūnus A. yra 16 metų amžiaus, jo poreikiai yra tolygūs suaugusio asmens poreikiams. A. turi specialių poreikių dėl regėjimo, sūnus gabus sportui, tam reikalingos papildomos išlaidos. Sūnus A. yra 8 metų amžiaus, papildomų išlaidų ieškovė patiria dėl vaiko lankomo šokių būrelio. Penkerių metų N. serga bronchine astma, turi regėjimo sutrikimų, jam reikalingi ortopediniai batai.

Teismas, spręsdamas dėl laikinojo vaikų išlaikymo dydžio, neįvertino ieškovės turtinės padėties, jog ieškovės pajamos yra kelis kartus mažesnės nei atsakovo. Nepaisant to, teismas būtent ieškovei paliko vaikų išlaikymo naštą. Tokiu būdu pažeista CK 3.192 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų tėvų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Liko neįvertinta, jog ieškovė papildomai prie vaikų išlaikymo prisideda kasdieniu darbu, jog rūpinasi vaikų lavinimu, veža juos į būrelius, pas gydytojus.

Tenkindamas atsakovo prašymą, teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Išlaikymo vaikams dydis negali būti siejamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomu minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 pažymėjo, kad CK 6.461 straipsnio 2 dalies norma negali būti taikoma vaiko išlaikymo institutui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas, teigdamas, jog teikti tokio dydžio išlaikymo neturi galimybės (atsakovo atlyginimas yra 1 255 Lt, tačiau jam vėluojama jį išmokėti), be to, atsakovas prisideda prie jų išlaikymo pirkdamas tai, kas tuo momentu yra svarbu, būtina, moka mokesčius, susijusius su gyvenamuoju namu: elektra, vanduo, šiukšlių išvežimas, telekomunikacijos, žemės mokestis.

Ieškovė nesutinka su 2014-11-06 nutartimi, kuria, jos nuomone, buvo nepagrįstai sumažintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutartimi priteistas išlaikymo dydis po 400 Lt kiekvienam vaikui iki po 300 Lt kiekvienam vaikui.

Nagrinėjamuoju atveju nustatytos šios reikšmingos bylai aplinkybės. Atsakovas nuo 2004-09-08 dirba UAB „Aldavita“, jis yra įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas, akcijų skaičius 100 vnt., vienos akcijos vertė – 1 000 Lt, bendra suma 10 000 Lt (t. 1, b. l. 64–65). Atsakovo darbo užmokestis nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 buvo 1 500 Lt neatskaičius mokesčių arba 1 255,50 Lt išmokėta suma per mėnesį (t. 1, b. l. 83–84); 2014-11-01–2014-12-31 buvo vidutiniškai 1 635,68 Lt ((1 701,05 + 1 580,32) / 2) per mėnesį neatskaičius mokesčių. Nors atsakovas nurodė, kad įmonė UAB „Aldavita“ vėluoja išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, Sodros duomenimis nustatyta, kad UAB „Aldavita“ įsiskolinimų Sodrai neturi, už darbuotoją atsakovą R. A. Sodros įmokos pervestos laiku. Kadangi atsakovas yra UAB „Aldavita“ vienintelis akcininkas ir direktorius, akivaizdu, kad būtent jis sprendžia, kokio dydžio darbo užmokestis nustatytinas ir kada išmokėtinas, kas duoda pagrindą atsakovo argumentus apie nelaiku mokamą atlyginimą vertinti kaip visiškai nepagrįstą.

Kadangi šalims priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas (0,1402 ha žemės sklypas ir 273,78 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), Alytaus m.; 302,32 kv. m bendro ploto pastatas-sandėlis, 26,32 kv. m bendro ploto administracinis pastatas, 180,37 kv. m bendro ploto sandėlis ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini), Alytaus m.; ½ dalis 187,05 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, ½ dalis 506,80 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Sasnavos sen., Marijampolės sav.), kurio išlaikymui ir aptarnavimui išlaikyti, o atsakovas teigia mokantis mokesčius, susijusius su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Alytaus m. (elektra, vanduo, šiukšlių išvežimas, telekomunikacijos, žemės mokestis), be to, atsakovas gauna pajamas iš jo vardu registruotos įmonės UAB ,,Aldavita“, kuri susijusi su krovinių, tame tarpe ir į užsienio šalis, pergabenimu ir kurios vardu registruoti penki automobiliai (kurių vertė, atsakovo nepaneigtu ieškovės teigimu, yra didelė, pvz., vilkiko DAF FT 95XF.430 vertė yra apie 30 000–40 000 Lt, puspriekabės (platforma) SMITRZ SCS 24 vertė yra apie 18 000 Lt), apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai tikėtina yra ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas disponuoja didesnėmis pinigų sumomis nei jo gaunamas oficialus darbo užmokestis UAB ,,Aldavita“.

Tai, jog atsakovo įmonė kas mėnesį nuo 2014-04-16 iki 2014-09-16 sumokėjo po 730,37 Lt įmokas už automobilio Nissan Juke (kuris, ieškovės teigimu, naudojamas asmeniniams atsakovo poreikiams) finansinę nuomą pagal 2011-09-27 finansinės nuomos sutartį Nr. 20116872 (kuria UAB „Nordea Finance Lithuania“ suteikė UAB „Aldavita“ 11 750,46 Eur lizingą naujo automobilio Nissan Juke pirkimui) ir taip pat sumokėjo 1 053 Lt minėto automobilio draudimo mokestį (ką patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas, Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis), apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat patvirtina atsakovo finansinę padėtį esant geresnę nei jis nurodo.

Nors atsakovas nurodė šiuo metu nebegaunantis (dėl nuomos sutarties pasibaigimo) 850 Lt (plius PVM) nuompinigių už sūnui A. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau pažymėtina, jog atsakovas, nepaneigęs ieškovės nurodytos aplinkybės, kad būtent jis tomis pajamomis disponavo, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ėmėsi maksimalių pastangų tokioms pajamoms gauti ir /ar kad jų neįmanoma gauti dėl objektyvių priežasčių, jeigu iš tiesų tas butas šiuo metu yra nenuomojamas.

Be to, pažymėtina, jog atsakovas yra jauno amžiaus (gimęs 1975 m.), nėra nedarbingas ir nenustatyta, kad jis turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti įvairiausius darbus ir uždirbti gerokai daugiau nei minimalus atlyginimas, todėl, turėdamas pareigą išlaikyti net tris nepilnamečius vaikus, privalo elgtis rūpestingai ir sąžiningai, kad užtikrintų savo nepilnamečių vaikų tinkamą ir jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, paneigia apelianto argumentus, kad jis neturi galimybių teikti pirmosios instancijos teismo priteistą laikiną išlaikymą – visiems savo vaikams po 300 Lt kas mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas neįrodė savo teiginių apie tai, jog jis geranoriškai vykdo pareigą teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams patenkinti. Nors atsakovas nurodė, kad jis vaikams perka būtinus daiktus, prisideda prie jų išlaikymo pirkdamas tai, kas tuo momentu yra svarbu, būtina, moka mokesčius, susijusius su gyvenamuoju namu: elektra, vanduo, šiukšlių išvežimas, telekomunikacijos, žemės mokestis, pažymėtina, jog šių aplinkybių atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų apie vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Vienintelis įrodymas – tai duomenys apie atsakovo pervestus 600 Lt 2014-11-13 (t. 1, b. l. 134).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės atskirojo skundo, padidinant teismo priteistą išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.

Konstatuotina, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pakankamais įrodymais nėra pagrįstos ieškovės nurodytos vaikų būtinųjų poreikių išlaidos 5 000 Lt per mėnesį sumoje.

Tai, jog šalių sūnūs lavinimo įstaigose gauna nemokamą maitinimą, o sūnus A. sporto treniruotes lanko nemokamai, taip pat yra pagrindas nedidinti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 300 Lt per mėnesį atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo, neturėjo pareigos išsamiai įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų vertinimo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs būtinybės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.