Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, t. y. 1 metais 9 mėnesiais 16 dienų, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. skundžiamu Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už vieno BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 11 str. 4 d.), jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Taigi, nagrinėjamu atveju yra formalios įstatyme nustatytos sąlygos atidėti bausmės vykdymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių A. L. galėtų būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, praeityje jis jau teistas už nusikalstamas veikas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (35–42 b. l.). Pažymėtina, kad A. L. kartą bausmės vykdymas jau buvo atidėtas, taikant BK 92 str. (43–61 b. l.), tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis vėl nusikalto ir už tai jam Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (66–69 b. l.). Po to, A. L. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (103–104 b. l.), tokiu būdu suteikiant nuteistajam dar vieną galimybę pasitaisyti ir padaryti atitinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio be realaus bausmės atlikimo, tačiau akivaizdu, kad A. L. atžvilgiu bausmės tikslai taip ir nebuvo pasiekti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būdamas paleistas iš įkalinimo įstaigos ir turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, A. L., praėjus tik 4 mėnesiams nuo jo paleidimo į laisvę (37 b. l.), vėl nusikalto – padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu. Be to, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius pateikė duomenis, kad A. L. ir toliau nerodo pastangų pasitaisyti – nedirba, vartoja alkoholį, atsisako bendradarbiauti su probacijos darbuotojais, nebando išsaugoti turimų socialinių ryšių, o tai vėl gi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis padarė nusikaltimą ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nes bausmės tikslai A. L. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teikiamos A. L., išlaidos sudaro 69,48 Eur.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam A. L. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.