Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant atsakovei I. N., jos atstovui advokatui V. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ patikslintą ieškinį solidariems atsakovams R. N. ir I. N. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. N. apie iškeltą civilinę bylą ir paskirtą teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu (b.l. 26, 27, 38, 39, 57, 58) į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama atsakovui R. N. nedalyvaujant.

Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti iš esmės ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 56, 62).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2006-02-14 atsakovas R. N. kreipėsi į UAB „Ūkio banko lizingas“ prašydamas išduoti „Ūkio banko lizingas“ kortelę su kredito limitu (b.l. 10). 2006-02-21 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo R. N. buvo sudaryta Ūkio banko lizingas kortelės su kredito limitu sutartis Nr.T602016701, kurios pagrindu atsakovui R. N. buvo suteiktas 3000,00 Lt dydžio kredito limitas, mokant 13,99 proc. metinių palūkanų, mėnesio mokėjimas 150,00 Lt, kredito limito terminas 2008-02-29 (b.l. 9). 2009-03-04 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ buvo pasirašyta reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teisę į R. N. (b.l. 11 – 12). 2009-03-23 ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovui R. N. dėl reikalavimo perleidimo ir skolos grąžinimo (b.l. 13). 2013-03-18 ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovams dėl prievolių įvykdymo (b.l. 14). 2007-08-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-8780-122/2007 buvo nutraukta santuoka tarp R. N. ir I. N. (b.l. 18, prijungta civilinė byla Nr. N2-8780-122/2007).

Dėl prievolės pagal 2006-02-21 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo R. N. sudarytos Ūkio banko lizingas kortelės su kredito limitu sutarties Nr.T602016701 pobūdžio.

Sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios šeimos teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio prievoles, todėl, sprendžiant dėl sutuoktinio atsakomybės pagal kito sutuoktinio prievoles, taikytinos ir prievolių teisės normos, reglamentuojančios prievolių atsiradimą ir rūšis (CK 3.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, jo išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Toks teisinis reguliavimas ex ante yra žinomas ir kreditoriui, todėl iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Pažymėtina, kad paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. CK 3.92 straipsnio 2 dalis sistemiškai susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta dėl kreditoriaus interesų, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2006-02-21 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartis Nr.T-602016701 buvo pasirašyta tik tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo R. N.. Teismo posėdžio metu atsakovė I. N. paaiškino, kad 2006-02-21 sutartį jos buvęs sutuoktinis pasirašė jai nežinant, šios sutarties ji nepatvirtino, piniginės lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, nutraukiant santuoką, sutuoktinis R. N. nuslėpė nuo jos informaciją apie pasirašytą sutartį. Dėl to ieškovas, reikalaudamas, kad pagal 2006-02-21 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr.T-602016701 atsakytų ir jos nesudariusi atsakovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įrodymų, patvirtinančių, kad 2006-02-21 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartis Nr.T-602016701 buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ieškovas nepateikė, todėl konstatuotina, kad prievolė pagal 2006-02-21 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr.T-602016701 yra asmeninė atsakovo R. N. prievolė.

Dėl skolos ir priskaičiuotų sutartinių palūkanų priteisimo.

Atsakovas R. N. nevykdė prievolių pagal sutartį ir buvo raginamas sumokėti skolą (b.l. 13, 14), tačiau į ieškovo raginimus nereagavo, sutartis yra pasibaigusi, tačiau iki šiol atsakovas skolos negrąžino (b.l. 54).

Tarp šalių pasirašytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1-6.4 str., 6.870 str.). Ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą - suteikė atsakovui R. N. kredito limitą, tačiau atsakovas R. N. savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė negrąžindamas panaudoto kredito limito bei nemokėdamas priskaičiuotų palūkanų sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 str. 1 d., 6.872 str., 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. l d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str. l d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Laikytina, kad atsakovas R. N. pažeidė prievoles, nes praleido jų įvykdymo terminus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str. l d. 2 p., 6.205 str.) ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas R. N. nevykdo savo prievolių, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo R. N. priteistina 1732,18 Lt nepadengto kredito limito, 1460,35 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-11 iki 2013-05-21.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 1149,45 Lt delspinigius, priskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį, taikant 2006-02-21 kredito limito sutarties 9.4 punkte numatytus 0,2 procentų dydį nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. teismas turi teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai ir neprotingai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad netesybos yra šalutinė prievolė, kuria siekiama užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, skelbta biuletenyje Teismų praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika pripažįsta, kad 0,2 procentų delspinigiai per dieną, kas sudaro 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-721/2002, 2003-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003, 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.).

Todėl, atsižvelgiant į negrąžinti kredito limito dydį (1732,18 Lt) ieškovo priskaičiuoti delspinigiai mažintini iki teisingumo ir protingumo principus atitinkančių 0,1 procentų dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovo R. N. priteistina 574,73 Lt delspinigių (1149,45/2= 574,73 Lt).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, o skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų ar sutartimi nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 3767,26 Lt sumą (1732,18 + 1460,35 + 574,73=3767,26 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Šioje byloje teismas patenkino 87 proc. ieškovo turtinių reikalavimų (vietoje prašomų 4341,98 Lt priteisė 3767,26 Lt) ir atmetė reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo iš solidarios atsakovės I. N., todėl valstybei iš ieškovo turi būti priteistos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (360,00 Lt), susijusios su atsakovei I. N. suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, nes šias išlaidas valstybė patyrė dėl nepagrįsto ieškovo kreipimosi į teismą atsakovės I. N. atžvilgiu.

Ieškovo naudai iš atsakovo R. N. priteistina 113,00 Lt žyminio mokesčio (3 proc. nuo priteistos 3767,26 Lt sumos)

Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 10,00 Lt už Gyventojų registro tarnybos 2013-03-04 pažymą, tačiau prie bylos pridėjo 2013-03-05 ieškovui išrašytą sąskaitą faktūrą Nr.GRT 1031323, tačiau nepridėjo įrodymų, kad šią sąskaitą ieškovas yra apmokėjęs ir faktiškai yra patyręs šias bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo prašymas šioje dalyje netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 22,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinta 87 proc. ieškovo turtinių reikalavimų, iš atsakovo R. N. valstybės naudai priteistina 19,58 Lt valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Likusi valstybės patirta išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu 2,92 Lt (22,50 – 19,58) iš ieškovo vadovaujantis LR CPK 96 str. 6 d. nuostatomis nepriteistinos, nes ji yra mažesnė nei teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10,00 Lt).

Dėl ieškinio atisakymo ir dalies žyminio mokesčio grąžinimo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė nuo dalies reikalavimų, kurią sudaro 3976,65 Lt delspinigių, nurodė, kad procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmės yra žinomos, taip pat prašė grąžinti 75 proc. nuo sumokėto, atsisakytos ieškinio dalies žyminio mokesčio. Ieškovo prašymas šioje dalyje tenkintas, priimtinas ieškinio atsisakymas dėl 3976,65 Lt delspinigių priteisimo ir bylos dalis nutrauktina, ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies, tai yra, 89,00 Lt (250,00 Lt – 131,00 Lt =119,00 Lt – 25 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-03-19 Swedbank, AB mokėjimo nurodymo Nr.1146.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovo atsisakymą nuo 3976,65 Lt delspinigių priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. N. 1732,18 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt du Lt 18 ct) išduoto ir negrąžinto kredito, 1460,35 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt Lt 35 ct) priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-11 iki 2013-05-21, 574,73 Lt (penkis šimtus septyniasešimt keturis Lt 73 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo priteistos 3767,26 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių Lt 26 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 113,00 Lt (vieną šimtą trylika Lt 00 ct) žyminio mokesčio ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Kapitalo valda“ 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt Lt) valstybės patirtų išlaidų atsakovės I. N. valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo R. N. valstybės naudai 19,58 Lt (devyniolika Lt 58 ct) valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovui 89,00 Lt (aštuoniasdešimt devynis Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-03-19 Swedbank, AB mokėjimo nurodymo Nr.1146.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą