Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. gynėjo advokato R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį (Jeep Compass epizodas), ir jam paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Polestar Polestar epizodas), ir jam paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir O. J. paskirta subendrinta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į O. J. paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime jo išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 21 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, O. J. paskirta galutinė bausmė - 546 MGL (27 300 Eur) dydžio bauda.

O. J. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Lexus epizodas) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.

O. J. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl dviejų Hyundai Santa Fe) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta konfiskuoti O. J. automobilį FIAT DOBLO, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini).

O. J. paskirta kardomoji priemonė – užstatas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismas, O. O. pripažino kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir BK 198 ² straipsnio 1 dalį. M. S. pripažino kalta pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, BK 198 ² straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį. Tačiau, jų atžvilgiu apeliacinių skundų nėra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Nuteistojo O. J. gynėjas advokatas R. J., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dalyje dėl pripažinimo O. J. kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, epizoduose dėl automobilių Jeep Compass ir Polestar Polestar 2 įgijimo nusikalstamu būdu, išteisinti nesant jo veikoje inkriminuojamų nusikaltimų sudėties.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis dalyje dėl O. J. nuteisimo yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra svarių įrodymų, kurie leistų pašalinti kilusias abejones, t. y. O. J. veiksmuose nėra įrodytas bendrininkavimo bei inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – neteisėtas žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimas.

3.5. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apie automobilio vagystę buvo paskelbta tik 2023 m. gruodžio 14 d., kai suveikė GSM signalas ir tik tuomet savininko atstovas kreipėsi dėl vagystės, todėl šiuo atveju būtina įrodyti, kad O. J. arba bendrininkavo, darant vagystę, arba žinojo, kad taip bus padaryta ateityje, o tokie kaltinimai byloje nėra nagrinėjami, nes nėra surinkta jokių objektyvių duomenų. Byloje neįrodyta, kad O. J. žinojo apie automobilio nuomos sutarties sąlygas - kad automobiliu negalima išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Be to, automobilio viduje rasta tik O. O. DNR pėdsakų, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, kad O. J. prisidėjo prie automobilio slėpimo garaže. Taigi, bet kuriuo atveju akivaizdu, kad tuo metu, kai automobilis buvo pas O. J. namo kieme, jis net nebuvo identifikuotas kaip pavogtas, todėl apie vagystę O. J. nei numanė, nei galėjo apie tai žinoti. Taigi, šiuo atveju neįrodyta veikos subjektyvioji pusė - tiesioginė tyčia jo veiksmuose. Faktas, kad pas O. J. kieme pastatytas automobilis, neįrodo ir objektyviųjų požymių - turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo, jau neminint subjektyviųjų tyčios požymių - žinojimo, kad jis įgytas nusikalstamu būdu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo O. J. gynėjas advokatas R. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras D. S. prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. J. gynėjo advokato R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo O. J. gynėjo advokato R. J. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl O. J. kaltės, tai yra tvirtinama, jog šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Taip pat prašoma atmenus apeliacinį skundą dėl nuteistojo išteisinimo, paskirti kitos rūšies bausmę.

6. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

Dėl kaltės.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad O. J. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį yra nuteistas nepagrįstai, netinkamai įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Apeliaciniame skunde neginčijama, jog O. J. automobilius Jeep Compass, valst. Nr. GK309WS ir Polestar Polestar 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palydėjo iš (duomenys neskelbtini) miestelio (Lenkija) iki Lietuvos. Tačiau teigiama, kad jis nežinojo, jog minėti automobiliai buvo pagrobti, su nuteistaisiais O. O. ir M. S. nebendrininkavo. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir pačio nuteistojo parodymai, nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia.

10. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, tai yra būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2013, 2K-284/2014, 2K-79-895/2015). Alternatyvūs įgijimo, naudojimosi ir realizavimo požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2016, 2K-145-697/2017). Konstatuojant tyčinį veikos pobūdį, nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-362/2013, 2K-267/2014, 2K-145-697/2017).

12. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas O. J. savo kaltę pripažino iš dalies, ir nurodė, kad automobilius Polestar Polestar 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai palydėjo. Parodė, kad 2023 m. gruodžio mėn. vyko į Lenkiją, (duomenys neskelbtini) miestą pas mirusio draugo žmoną, tačiau jos nerado. Važiuodamas namo sustojo Lenkijos centre, kur sutiko seną pažįstamą Š. Š. jo paprašė palydėti automobilį Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos ir davė dvi racijas, jis ukrainiečius palydėjo iki Veisėjų miestelio. Š. paprašė jo telefono numerį ir tą automobilį pasiėmė. Paskui 2024 m. vasario mėn. jam paskambino Š. ir paprašė dar kartą padėti jo draugams. Tuomet jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, į tą pačią vietą, ten atvažiavo Š., padavė dvi racijas. Tada atvažiavo baltas ir lyg sidabrinis automobiliai, padavė jiems racijas ir palydėjo iki Lazdijų. Kiek suprato, juos sulaikė Lazdijuose policija. Kad automobiliai yra vagiami teigė supratęs tik po antro lydėto automobilio. Parodė, jog nepamena ar automobilis Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas prie jo namų (13 t., b. l. 14-21).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi O. J. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, atkreipia dėmesį, kad O. J. duoti parodymai skiriasi. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad per Lietuvos Lenkijos sieną lydėjo tik automobilį Polestar Polestar 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilio Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teigė per Lietuvos Lenkijos sieną nelydėjęs. Taip pat teigė, kad jam būnant (duomenys neskelbtini) mieste prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko pažįstamą Š., kuris paprašė palydėti jo draugus Lietuvą iki Lazdijų miesto ir davė jam racijas. Tačiau, teisminio nagrinėjimo metu O. J. jau nurodė kitas bendravimo su Š. aplinkybes (lydėjo per Lietuvos Lenkijos sieną abu minėtus automobilius, su Š. dėl automobilio Polestar Polestar 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palydėjimo bendravo telefonu). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie O. J. duoti parodymai yra nenuoseklūs, nesutampantys ir nepatikimi, vertinami kaip nuteistojo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, O. J., teisminio nagrinėjimo metu parodymus sutiko duoti tik įrodymų tyrimo pabaigoje. Parodymus davė išsamiai susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios aplinkybės nuteistojo duoti parodymai bei jo keliama versija tik dar labiau sustipriną pagrįstą manymą dėl nuteistojo parodymų nepatikimumo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad O. J. ne tik žinojo, jog jo lydimi automobiliai Polestar Polestar 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyti nusikalstamu būdu, bet ir bendrai veikdamas su M. S. ir O. O. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Tai įrodo byloje esančių nuteistųjų M. S. ir O. O. duoti parodymai, nusikalstamų veikų vykdymo aplinkybės, automobilių lydėjimo metu naudotos ryšio priemonės – racijos, O. J. duodami nurodymai automobilių lydėjimo metu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

15. O. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gavo nurodymus vykti į (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, kur prie parduotuvės atvyks žmogus, kuris juos palydės iki galutinio taško Lietuvoje. Parduotuvės aikštelėje juos pasitiko vyras, kuris atvažiavo „Fiat Doblo“ automobiliu, perdavė jiems racijas ir pasakė sekti bei klausyti kas bus sakoma per raciją. Parodė, kad tiek varant automobilį Polestar Polestar 2, tiek varant automobilį Jeep Compass, situacijos buvo analogiškos (9 t., b. l. 62-66, 69-74, 95-98, 101-106, 113-117). O. O. apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad Lenkijoje juos pasitiko Fiat Doblo automobiliu važiavęs O. J., kuris perdavė jiems ryšio priemonę – raciją, ir nurodė važiuoti paskui jį. Per raciją su O. J. palaikė ryšį, pastarasis nurodinėjo kur važiuoti. Parodė, kad kai varė automobilį Polestar Polestar 2, jį toje pačioje vietoje Lenkijoje pasitiko tas pats žmogus – O. J., viskas vyko taip pat kaip ir pirmo epizodo metu – O. J. davė radijo stotelę, liepė važiuoti paskui jį, nurodinėjo kur važiuoti (12 t., b. l. 89-96, 99-105).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad O. J. ne tik žinojo, jog automobiliai Polestar Polestar 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyti nusikalstamu būdu, bet ir bendrais veiksmais su O. O. ir M. S. siekė juos savo veiksmais perimti ir perėmė savo žinion. Teisėjų kolegijos vertinimu, O. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, įrodo O. J. atlikti veiksmai – davė nurodymus automobilį valdžiusiam asmeniui, kontroliavo jo veiksmus, nurodė kur reikia važiuoti, pasitiko kitų asmenų valdomus automobilius ir perėmė savo žinion, perdavė radijo ryšio, naudojo kaip susisiekimo priemonę bei nurodinėjo kur važiuoti, rodė kelią, siekė išvengti policijos pareigūnų (17 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks O. J. veiksmų atlikimo mechanizmas akivaizdžiai įrodo, jog jis žinojo, kad automobiliai yra įgyti nusikalstamu būdu bei minėta turtą siekė perimti ir perėmė savo žinion. Be kita ko, radijo ryšio priemonių naudojimas varant automobilius per sieną, priešingai nei teigiama skunde, sustiprina manymą, jog asmenys vykdo nusikalstamą veiką.

Dėl paskirtos bausmės.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs O. J. kaltu dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (2 veikos), skyrė jam galutinę bausmę - 546 MGL (27 300 Eur) dydžio baudą. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam O. J., vietoj skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, paskirti BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto arba laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuteistasis, gaudamas minimalų atlyginimą, neturi galimybių sumokėti jam paskirtą baudą. Tačiau, teisėjų kolegija tokiam apeliaciniame skunde pateiktam vertinimui nepritaria. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog O. J. yra dirbantis, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarė du apysunkius nusikaltimus, paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

20. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį, O. J. yra dirbantis, todėl turintis galimybę sumokėti jam paskirtą finansinio pobūdžio bausmę. Aplinkybių galinčių įtakoti bausmės pakeitimą kita rūšimi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, apeliaciniame skunde tokių aplinkybių taip pat nepateikta. Todėl, paskirtos bausmės rūšis apelianto atžvilgiu nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo O. J. gynėjo advokato R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.