- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- AN2-156-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00178-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. P.
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo D. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 200 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. P. nubausta už tai, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. 15.49 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, žinomai melagingai iškvietė policijos tarnybą, žinodama, kad policijos pagalba nereikalinga.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu D. P. prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti. Nurodo, kad ji policijos pareigūnus iškvietė ne melagingai, o paprašyta dukters tėvo J. R., nes pastarojo nepilnametis sūnus išvažiavo automobiliu ir ilgai negrįžo, jam nebuvo galima prisiskambinti, todėl, esant pagrindui manyti, kad atsitiko nelaimė, ji paskambino policijai. Pripažįsta, kad paskambinusi prisistatė ne savo pavarde. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji sunkiai serga, pragyvena iš neįgalumo pašalpos, prižiūri du sunkiai sergančius sūnus (vienas iš jų po autoįvykio yra nevaikštantis), augina 9 metų amžiaus dukrą.
3. Atsiliepimų į D. P. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl D. P. kaltės padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnis be kita ko saugo normalų policijos pareigūnų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių policijos išteklius ir nukreipiančių pareigūnų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Kartu pažymima, kad šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, o melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba.
7. ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
8. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir pagrįstai konstatavo, kad D. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. D. P. kaltę padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodyti duomenys (b. l. 3–4), taip pat Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjos V. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. 15.49 val. policijos komisariate užregistruotas pranešimas, jog prieš kelias valandas (duomenys neskelbtini) metų sūnus L. D. pasiėmė pranešėjos automobilį „Opel“ ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur tiksliai išvyko, nežino. Pranešėja laukia namuose. Iš tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), namuose buvo rastas A. D., kuris nurodė, kad jo brolis L. D. pas ūkininką renka akmenis. Paskambinus pranešėjai V. D., atsiliepusi moteris prisistatė esanti D. P., nurodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). D. P. paaiškino, kad jos ir L. D. nesieja jokie giminystės ryšiai, kito asmens pavarde ji prisistatė norėdama pranešti, kad V. D. nesirūpina sūnumi. Paskambinus telefonu V. D., ji pasakė žinanti, kur yra jos sūnus, patvirtino, kad jis nėra dingęs be žinios. L. D. buvo rastas miegantis (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusiame automobilyje (b. l. 6–7). Taigi byloje nustatyta, kad D. P., žinodama, jog pagalba nereikalinga, prisistačiusi svetima pavarde, tyčia iškvietė policiją. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji policijai paskambino paprašyta dukters tėvo J. R., pastarosios kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą nepaneigia.
9. ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
10. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
11. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas D. P. nuobaudą už jos padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, t. y. į tai, kad D. P. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, savo veiksmais didelės žalos nepadarė, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas paskyrė D. P. minimalią sankcijoje numatytą baudą, t. y. 200 Eur baudą.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
13. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9- 746/2015, 2AT-88-697/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti D. P. už jos padarytą administracinį nusižengimą mažesnę nuobaudą, negu ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, arba administracinės nuobaudos apkritai neskirti. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro ir apeliantės nurodytos aplinkybės, kad jai yra nustatytas neįgalumas, jos darbingumo lygis yra 30 procentų (b. l. 17), jos sūnui taip pat nustatytas neįgalumas ir tik 15 procentų darbingumas (b. l. 19). Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog D. P. viena prižiūri du sunkiai sergančius sūnus bei 9 metų amžiaus dukrą, taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos finansinė padėtis labai sunki ir ji neturi galimybės sumokėti jai paskirtą sankcijoje numatytą minimalią 200 Eur baudą (tokių duomenų apeliantė teismui taip pat nepateikė). Be to, neabejotina, kad aplinkybės, susijusios su šeimine bei finansine padėtimi D. P. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jos nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra pačios apeliantės neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimai dėl įstatymų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. P. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarosios asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimą nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.