Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. Z. (S. Z.) gynėjo advokato Igorio Manzurovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria įtariamajam S. Z. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 8 d.

Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 str. 2 d. (6 epizodai), o būtent:

S. Z. įtariamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės 100000 Lt turtą, pažadėjęs E. L., kad pagal paskolos sutartį gauta pinigų suma bus panaudota tvarkant E. L. priklausančių žemės sklypų padalinimo bei kitus dokumentus, įkalbėjo E. L. 2007-01-09 Vilniaus m. 23-ame notarų biure pasirašyti paskolos sutartį, kad E. L. pasiskolina iš L. I. 115 000 Lt, kuriuos privalo grąžinti iki 2007 m. liepos 9 d. sutartyje numatytomis dalimis, o paskolos gražinimą užtikrinti E. L., įkeičiant jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius: žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatus - gyvenamąjį namą kartu su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o iš E. L. gavęs 40000 Lt grynais bei 60000 Lt iš D. D., kuriuos jam perdavė E. L., jokių veiksmų dėl sklypų padalinimo ir pardavimo nesiėmė, pinigų jai negrąžino, ir tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - E. L. turtą, tuo padarydamas 100 000 Lt turtinę žalą

Be to, jis įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą - S. M. nuosavybės teise priklausantį turtą - 41428 Lt vertės žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. M. sutvarkyti šio sklypo ir pastatų nuosavybės dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu būdu įgijęs S. M. pasitikėjimą, suklaidino S. M., nurodydamas, kad tokiu būdu bus išvengta turto išieškojimo, žadėdamas vėliau šį turtą parduoti ir pinigus už parduotą turtą atiduoti S. M., įkalbėjo pastarąjį pasirašyti šio žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį ir pasiūlė M. S. įsigyti už 130 000 Lt minėtą turtą, susitarė su M. Š., kad už perkamą žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini)M. Š. atsiskaitys su S. Z., išrašydamas jo naudai paprastąjį vekselį 90 000 Lt sumai, pažadėjęs už tai sumažinti M. Š. skolą 40 000 Lt sumai, bei užtikrino M. Š., kad jis (S. Z.) su S. M. už perkamą turtą yra atsiskaitęs, ko pasėkoje 2008 m. balandžio mėn. 16 d. Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilnius, M. Š. ir S. M. pasirašė žemės sklypo su pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. kad S. M. parduoda, o M. Š. už 300 000 Lt perka žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kurio kainą M. Š. sumokėjo iki šio sandorio pasirašymo momento, ir tokiu būdu apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, padarė S. M. 41428 Lt žalą.

Be to, jis įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2010 m. liepos mėnesį tarp jo ir V. A. buvo pasirašyta sutartis, kad jis įsipareigoja parduoti V. A. priklausantį butą, o jam nupirkti kitą pigesnį, organizavo minėto buto pirkimą - pardavimą, t. y. nurodė I. L., 2010-06-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašyti įgaliojimą, kuriuo V. A. įgaliojo I. L. savo nuožiūra pasirinktu būdu V. A. vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po V. A. motinos Z. I. mirties, savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti V. A. nuosavybės teise priklausančiu bet kokiu nekilnojamuoju turtu, nupirkti V. A. vardu savo nuožiūra bet kokį nekilnojamąjį turtą, po ko, I. L., veikdamas pagal šį įgaliojimą, 2010-08-16 S. Z. nurodymu Vilniaus miesto 14-ame notarų biure, esančiame Z. Liauksmino g. 3/ Tilto g. 8, Vilniuje, sudarė preliminarią sutartį dėl buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo su pirkėja R. B., 2010-09-07 Vilniaus miesto 44-ame notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/ Bebrų g. 4, Vilniuje, gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei 2010-09-13 tame pačiame notarų biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su R. B. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 140 000 Lt, kurių dalį pirkėja R. B. sumokėjo jam (I. L.) grynais 50 000 Lt, kuriuos I. L. S. Z. nurodymu perdavė jam, o 70 000 Lt 2010-09-14 bankiniu pavedimu pervedė į I. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc, kuriuos I. L. S. Z. nurodymu nuėmė grynais ir perdavė pastarajam, tačiau S. Z. pinigų buto savininkui V. A. neperdavė ir kito buto nenupirko. Tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - V. A. turtą, tuo padarydamas 140 000 Lt turtinę žalą.

Be to, jis įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. D. teise priklausantį butą, esantį A. P. P. g. 3-178, Vilniuje, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas V. D. parduoti 1/2 jam priklausančio buto R. G. S. už 40 000 Lt ir pinigus atiduoti V. D., įkalbėjo pastarąjį 2010-05-06 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilnius, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį su J. B. dėl šio Vi buto pardavimo už 40 000 Lt. V. D. pasirašius buto dalies pirkimo - pardavimo sutartį, pinigai perduoti nebuvo. Veikdamas pagal S. Z. nurodymą, I. L. 2010-06-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašė įgaliojimą, kuriuo J. B. įgaliojo I. L. savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti J. B. nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, po ko, I. L., veikdamas pagal šį įgaliojimą, 2010-05-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, sudarė nekilnojamojo turto mainų sutartį su R. G. Š., pagal kurią J. B. priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), maino į R. G. S. priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasara užmezgęs su V. D. draugiškus santykius bei įgijęs jo pasitikėjimą, S. Z. piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu bei pasinaudodamas jo teisiniu neišprusimu, įkalbėjo pastarąjį 2010-09-23 Vilniaus m. 44 notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, pasirašyti įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo S. Z. naudotis, valdyti bei disponuoti V. D. nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, kurio pagrindu 2010-10-12 Vilniaus m. 44 notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, buvo pasirašyta buto dalies pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. D. priklausanti 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 40 000 Lt buvo parduota D. M. ir S. M., tačiau S. Z. pinigų 1/2 buto savininkui V. D. neperdavė ir apie minėto 1/2 buto pardavimą jam nepranešė. Tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - V. D. turtą, tuo padarydamas 80 000 Lt turtinę žalą.

Be to, jis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą J. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas J. Š. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, užmezgęs su J. Š. draugiškus santykius bei įgijęs jos pasitikėjimą, įkalbėjo pastarąją parduoti jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai žadėdamas jos vardu nupirkti kitą butą Vilniuje, nors iš tikrųjų neketino pirkti jai kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą. S. Z. ir G. B. tokiu būdu suklaidino J. Š., dėl ko ji, paveikta šių melagingų duomenų bei būdama įsitikinusi, kad pardavus butą, jos vardu bus įsigytas kitas butas, 2009 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto 21 - ajame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28 - 9, Vilniuje, pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį su J. V. dėl buto pardavimo, kurioje nurodytos 140000 Lt sumos J. Š. negavo, kitas butas jai taip pat nebuvo nupirktas. S. Z., tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su G. B., apgaule savo naudai įgijo J. Š. priklausantį turtą, taip jai padarydamas 140000 Lt turtinę žalą.

Be to, jis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. Š., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą - Z. R. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas Z. R. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas Z. R. parduoti jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o Z. R. nupirkti kitas patalpas, tinkamas kūrybai ir gyvenimui, likusį pinigų skirtumą atiduoti Z. R., sau pasilikdamas procentą už paslaugas, nors iš tikrųjų neketino pirkti jam kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą, tokiu būdu suklaidino Z. R., ko pasėkoje jis, paveiktas šių melagingų duomenų, bei būdamas įsitikinęs, kad pardavus šį butą, jo vardu bus įsigytos kitos patalpos, tinkamos gyvenimui ir kūrybai, 2008-04-30 Vilniaus m. 6- ajame notarų biure, esančiame Sėlių g. 64, Vilniuje, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š., dėl šio buto pardavimo, kurioje nurodytos 210 000 litų sumos Z. R. negavo. Tokiu būdu S. Z., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Š., apgaule savo naudai įgijo svetimą - Z. R. priklausantį turtą, padarydamas jam 210 000 Lt turtinę žalą.

Vadovaujantis BPK 140 str., S. Z. buvo sulaikytas 2010 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi įtariamojo S. Z. suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 8 d.

Nutartyje nurodoma, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matosi, jog S. Z. įtariamas šešių sunkių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamieji įstatymai numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, padarymu. Be to, jis įtariamas kai kurias nusikalstama veikas padaręs veikdamas bendrininkų grupe, kurioje jis atliko organizatoriaus vaidmenį. S. Z. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad iš nusikalstamos veikos jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis S. Z. darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų ir apie tai, kad buvo daromas poveikis nukentėjusiesiems bei liudytojui, dėl to yra pradėti ir atskiri ikiteisminiai tyrimai. Todėl yra pagrindas manyti, jog įtariamasis S. Z., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, paslėpti, sunaikinti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiosmis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir pats teismas nutartyje nenurodo jokių motyvų, patvirtinančių, kad S. Z. yra linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje gali daryti nusikalstamas veikas. Jis praeityje nėra teistas, todėl tikimybės, kad būdamas laisvėje darys nusikalstamas veikas, nėra. Jis turi šeimą ir vaiką, yra bendrovės direktorius, t. y. turi pragyvenimo šaltinį, todėl daryti naujus nusikaltimus nėra jokios motyvacijos. Teismas nutartyje nurodo, kad S. Z. gali daryti poveikį liudytojams, tačiau tai yra nelogiška, nes S. Z. viso ikiteisminio tyrimo metu yra suimtas. Tai, kad byloje atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra pakankamas pagrindas laikyti S. Z. suimtą. Be to, analogiški įtarimai yra pareikšti ir kitiems asmenims šioje byloje, tačiau jiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Laikyti metus laiko asmenį izoliuotą nuo šeimos yra nežmoniška, kardomoji priemonė jam turi būti pakeista, nes jis nėra pavojingas visuomenei. Siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir atriboti įtariamąjį nuo galimybės daryti poveikį liudytojams, nebūtina skirti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Prašo teismo nutartį, kuria pratęstas S. Z. suėmimo terminas, panaikinti.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas įtariamojo S. Z. suėmimo terminą dar dviem mėnesiams BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Įtariamojo S. Z. gynėjo skunde daugiausiai ir dėstomi argumentai dėl tokių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvimo, taip pat didelis dėmesys skiriamas faktinių aplinkybių bei įrodymų analizei, neigiama S. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodoma, kad S. Z. nepagrįstai yra pareikšti įtarimai dėl jo civilinių santykių, t. y. kad įtariamojo padarytos veikos yra kriminalizuotos nepagrįstai. Pažymėtina, kad šie gynėjo skundo argumentai yra analogiški ankstesniems gynėjo skundų dėl ankstesnių Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęstas įtariamojo S. Z. suėmimo terminas, argumentams, o į juos argumentuotai buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. bei 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartyse. Dar kartą pažymima, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, bylos duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai gali padaryti tik teismas išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matosi, kad byloje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, akistatų protokolai, notarų pateikti bei kratų metu paimti dokumentai, kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad S. Z. galėjo padaryti įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Todėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).

Suėmimas gali būti taikomas, kai yra BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytos suėmimo skyrimo sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Tokios sąlygos skirti S. Z. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs 6 nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už juos baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo S. Z. pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.

Teismas pagrįstai nustatė du įtariamojo S. Z. suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 p., ir nutartyje išdėstė išsamius šių pagrindų nustatymo motyvus. Suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, jei byloje yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis S. Z. pats ar per kitus asmenis gali trukdyti procesui, teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra. Dėl poveikio liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui ar vertėjui pagal BK 233 str. 1 d. yra pareikštas įtarimas S. Z. sutuoktinei O. Z.. Iš byloje esančių nukentėjusiojo V. A. parodymų matosi, kad jis buvo priverstas pasirašyti pareiškimą, kad jo parodymai prieš S. Z. buvo išgauti apgaulės būdu. Tokį poveikį jam darė S. Z. žmona, kurią jis iš tikrųjų pažįsta, tačiau parodymo atpažinti metu dėl grėsmės savo gyvybei bijojo nurodyti, kad ją atpažįsta, nes tie žmonės turi daug ryšių ir gali jam padaryti bet ką. Šie nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad S. Z. jei ne pats, tai per kitus asmenis tikrai gali daryti poveikį nukentėjusiesiems, liudytojams, ir paneigia įtariamojo S. Z. gynėjo skundo argumentus apie tai, kad S. Z. negali trukdyti ikiteisminiam tyrimui, nes yra suimtas.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad įtariamasis S. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, patvirtina tai, kad jis įtariamas net šešių sunkių nusikaltimų nuosavybei padarymu, jis įtariamas tuo, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir nukentėjusiesiems padarė turtinę žalą. Kai kurie S. Z. inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti bendrininkų grupe su kitais asmenimis, o S. Z. vaidmuo darant įtarime nurodytus nusikaltimus yra įvardijamas kaip organizatoriaus. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. Z. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad iš nusikalstamos veikos įtariamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės pagrįstai leido teismui padaryti išvadą, kad būdamas laisvėje S. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Nors įtariamasis S. Z. ir neteistas, tačiau galimai jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir jo paties vaidmuo duoda pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Aplinkybės, kad įtariamasis turi šeimą ir nepilnametį vaiką, šiuo atveju tikrai negali nusverti nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Įtariamasis S. Z. yra suimtas jau ilgiau negu 6 mėnesius, tačiau BPK 127 str. nuostatos dėl suėmimo taikymo trukmės taip pat nepažeistos, nes byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 10 segtuvų, įtarimai yra pareikšti net keletui įtariamųjų. Iš prokurorės pateiktos pažymos matosi, kad per paskutinius suėmimo taikymo S. Z. mėnesius buvo intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklausta 12 liudytojų, įteiktas pranešimas apie įtarimą M. Š., papildomai apklaustas įtariamasis I. L., surašyta 10 tyrimui reikšmingų dokumentų apžiūrų protokolų, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Todėl ikiteisminis tyrimas užsitęsęs dėl objektyvių priežasčių, bylos vilkinimo požymių taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Įtariamojo S. Z. gynėjo advokato Igorio Manzurovo skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.