Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies bausmes sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė T. L. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda, bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.

Į T. L. paskirtos bausmės laiką įskaičiuota bausmė, iš dalies atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 7 d. teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. L. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose adresu (duomenys neskelbtini), pagal darbo sutartį dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini), turėdamas teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, turėdamas teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų „Atvirosios kolonijos nuteistųjų išvedimo į darbą paskyroje Nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatytu laiku, 2022 m. birželio 9 d. nuo 5 val. 30 min. iki 20 val. 30 min. buvo išleistas į darbą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo vietą negrįžo, o buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų 2022 m. spalio 12 d. 10 val. 07 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje.

2. Apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad T. L. yra recidyvistas, teisiamas jau septintą kartą, todėl daroma išvada, kad T. L. yra linkęs nusikalsti ir nelinkęs taisytis laisvėje, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis T. L. bei atsiliepime į skundą jo gynėjas nesutinka su nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme, laikydami ją neproporcinga tiek padarytam nusikaltimui, tiek nuteistojo asmenybei. Taigi šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

8. Skundžiamu nuosprendžiu T. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir T. L. skirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.

9. Pagal BK 242 straipsnį tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta galutinė 3 metų bausmė yra itin griežta, apribojanti teisę dirbti ir tokiu būdu išlaikyti šeimą bei mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į skundo argumentus pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam T. L., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

11. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į T. L. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – vedęs, turi tris mažamečius vaikus, už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas teisiamas septintą kartą, paskutinį nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir vertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ją vertino kontekste su nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad parenkant bausmės dydį, nors yra vertinamos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės, svaresnę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi asmuo nusikalto ne pirmą kartą. Taigi, šiuo atveju nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis negali savo reikšme nusverti sunkinančios aplinkybės svarbos.

12. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą T. L. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas kiek didesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Nepritarti Alytaus apylinkės teismo išvadai, jog T. L. yra linkęs nusikalsti ir nelinkęs taisytis laisvėje, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, priešingai nei mano nuteistasis, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (bauda, areštas, laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas, bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Priešingai, būdamas jau 6 kartus teistas, be to, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taigi puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas vis tiek pakartotinai nusikalto. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai teigti, jog T. L. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, taigi šiuo atveju skirti sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį (baudą) pagrindo apylinkės teismui nebuvo. Be to, nuteistasis jau ne kartą baustas baudos bausme, tačiau dalies jų nėra sumokėjęs, todėl laikytina, kad šios bausmės rūšies paskyrimas nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

13. Atsižvelgdamas į nuteistąjį charakterizuojančias savybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad dabartinis T. L. nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, t. y. dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus T. L. gyvenimo būdo ir elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

14. Skundžiamu nuosprendžiu T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis – 1 metai 6 mėnesiai, patenka į BK 242 straipsnio sankcijos ribas ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, yra net mažesnis nei BK 242 straipsnyje numatytos bausmės vidurkis. Aukščiau aptartų duomenų visumoje vertinti paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą ar neproporcingą teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant T. L. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta.

15. Skundo tenkinti pagrindo nesudaro ir tai, jog dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nepatogumų patirs T. L. šeima, tame tarpe išlaikomi mažamečiai vaikai. T. L. visos šios aplinkybės buvo žinomos ir jų svarba suprantama dar iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo, tačiau jos nuteistajam reikšmingo poveikio nepadarė, nuo pakartotinio nusikaltimo darymo nesulaikė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tai yra reikšminga aplinkybė sprendžiant tiek dėl bausmės rūšies, tiek dėl jos dydžio parinkimo.

16. Šiuo nuosprendžiu T. L. paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų, be to, parenkant nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą, todėl jos keisti aukštesnysis teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

17. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tiek už BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tiek galutinė subendrinta paskirta laisvės atėmimo bausmė T. L. laikoma tinkama ir adekvačia bausme, proporcinga nuteistojo asmenybei, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštaraujanti bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54, 62 straipsnis), todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. L. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.