- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-1001-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Š. P.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-142-827/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Š. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Š. P. 4107,05 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų - 63,92 Lt, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Šio buto šilumos tiekimo – vartojimo įrengimai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.384 str., 1.71 str.). Tokiu būdu atsakovas įsipareigojo mokėti už teikiamą šilumą ir karštą vandenį teisės aktų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovui mokesčiai už buto šildymą skaičiuojami už bendrą buto plotą (36,68 kv. m), o mokesčiai už karštą vandenį – pagal bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenis. Atsakovui mokant nereguliariai, per laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-05-31 susidarė 4107,05 Lt skola. Patikslintame ieškinyje ieškovas pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-05-31 buvo paskaičiuota 4290,86 Lt (už šildymą – 1250,28 Lt, už karštą vandenį – 3040,58 Lt). Atsakovas už minėtą laikotarpį už šildymą sumokėjo 183,81 Lt. 2007-05-23, dalyvaujant atsakovui, bute atlikta karšto vandens skaitiklio parodymų patikra, todėl atsakovas apie skaitiklio įrengimą sužinojo iki 2011 m. vasario mėn. Šilumos energija buvo tiekiama visam pastatui, o suvartotas kiekis patvirtintas, vadovaujantis Šilumos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis bei 2005-05-05 Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19 patvirtintu metodu Nr. 4. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl tiekėjas turi užtikrinti vienodas sąlygas visiems vartotojams. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas karšto vandens skaitiklis nuosavybės teise priklauso buto savininkui. 2009-12-31 ieškovas, vykdydamas tuo laikotarpiu galiojusių Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus, dienraštyje „Lietuvos rytas“ siūlė vandens vartotojams perduoti atsakovui karšto vandens apskaitos prietaisus (LR CK 6.38 str., 6.71 str., 6.210 str., 6.383 str. - 6.391 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Š. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ šilumos ir karšto vandens apskaitai naudoja metrologiškai nepatikrintą, galimai savavališkai buvusio savininko bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, apie kurį atsakovas sužinojo tik 2011 m. vasario mėnesį, gavęs ieškovo pranešimą apie papildomą mokestį už karštą vandenį. Ieškovas nenurodė, kada buvo įrengtas karšto vandens skaitiklis, kokie buvo jo pradiniai duomenys, per kokį laikotarpį buvo suvartoti 177 kv. m karšto vandens. Atsakovas butą įsigijo 2006 m. pabaigoje, tačiau dėl užtrukusių teisminių procesų ir kapitalinio remonto realiai pradėjo juo naudotis tik 2010 m. vasarį. Bute su pertraukomis gyveno du žmonės, todėl tokio kiekio vandens išnaudoti negalėjo. Atsakovas nurodo, kad skaitiklių rodmenys negali būti naudojami atsiskaitymams, jei vandens tiekėjas neatlieka periodinių privalomų karšto vandens skaitiklių butuose metrologinių patikrinimų, neįformina patikros rezultatų nustatyta tvarka. Nurodo, kad nėra objektyvių ir patikimų priemonių, kuriomis būtų galima kontroliuoti, ar šilumos tiekėjai dirbtinai nedidina tiekiamos energijos kiekio ir dėl to nepagrįstai praturtėja. Karšto vandens tiekėjas privalo savo lėšomis įrengti, prižiūrėti ir eksploatuoti karšto vandens skaitiklius, užtikrinti jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti jų patikrą. Ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1999-12-21 įsakymu Nr. 424 patvirtintas „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles“, Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nes iki šiol naudoja metrologiškai nepatikrintus butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, versdamas vartotojus mokėti už šilumos energiją, kurios faktiškai jie nesunaudojo, ieškovas nesutvarkė šildymo ir karšto vandens apskaitos. Ieškovas nevykdė 1997-12-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1507, nes atsakovo bute šilumos apskaitos prietaisai įrengti iki 1998-10-01, kurie netenkina apskaitos reikalavimų ar pasibaigęs jų eksploatavimo terminas, tačiau jie nebuvo pakeisti ieškovo lėšomis. Be to, ieškovas turėtų įrengti butuose individualią šilumos apskaitą, kuri sumažintų energijos suvartojimą. Šilumos tiekėjai netinkamai vykdo šilumos tiekimo vartojimo sutartis, atsisako užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą iki kiekvieno vartotojo buto, nes atsisako eksploatuoti ir prižiūrėti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus, priklausančius jam nuosavybės teise. Ieškovas neteisėtai, neturėdamas gyventojų sutikimo, vartoja namo bendro naudojimo elektrą, t. y. ieškovo valdomas šilumos punktas, kuriuo tiekiama šiluma ir karštas vanduo į namo butus, yra neteisėtai prijungtas prie namo bendro naudojimo elektros tinklų ir nėra įrengta atskira apskaita. Tokiu būdu ieškovas praturtėja be pagrindo, nes už elektrą moka visi namo gyventojai, o ne šilumos tiekėjas. Atsakovas yra vartotojas, kuris moka už visą sudegintą kurą, naudojamą elektros gamybai ir šilumos tiekimui. Ieškovas netinkamai atliko savo pareigą vartotojui suteikti šilumos energijos perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis (LR CK 6.237 str. - 6.242 str.).
UAB „Vilniaus energija“ pateikė dubliką, nurodydamas, jog šilumos vartotojai už sunaudotą šilumą atsiskaito pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis, Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004-11-11 nutarimo Nr. 03-121 8 punktas). Pastate esant daugiau nei vienam šilumos vartotojui, visas suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2011-07-20 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-191, 29, 46 punktai). Šilumos apskaita vykdoma pagal daugiabučio namo įvadinio (atsiskaitomojo) šilumos skaitiklio rodmenis, kuriuos ieškovo darbuotojai užrašo daugiabučio namo Šildymo ir vandens sistemos priežiūros žurnale. Vandens kiekio matavimo prietaisai nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, tačiau jų rodmenų ataskaitos gali būti naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 47.3 punktas). Neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas (Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 51 punktas). Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas tik pirkimo–pardavimo vietoje įrengtam namo įvadiniam skaitikliui, netaikomas atskiruose butuose esantiems paskirstomiems šilumos skaitikliams. Butų savininkų įrengti karšto vandens skaitikliai yra jų nuosavybė, todėl už metrologinę skaitiklių patikrą ir priežiūrą atsakingi patys vartotojai (Valstybinės metrologijos tarnybos 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31 patvirtintų matavimo priemonių techninio reglamento priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovas Š. P. pateikė tripliką, prašydamas ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas dublike remiasi 2011-07-20 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-191, kuris įsigaliojo 2011-07-29, t. y. po ieškinio padavimo teismui. Ginčui turėtų būti taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios atsakovo įsiskolinimo laikotarpiu (nuo 2010-04-01 iki 2011-05-31). Nurodytas atsakovo įsiskolinimo laikotarpis prieštarauja 2007-05-23 karšto vandens skaitiklio patikrinimo akto duomenims. Ieškovas, kaip šilumos energijos ir karšto vandens tiekėjas, ne rečiau kaip kartą per keturis metus privalo atlikti šilumos ir vandens skaitiklių metrologinę patikrą (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-12-01 įsakymas Nr. V-178). Nesant atliktos metrologinės patikros iki šildymo sezono pradžios, namui šildyti suvartotas šilumos kiekis paskirstomas proporcingai butų (patalpų) bendram plotui (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-21 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo Š. P. 4107,05 Lt skolą už šildymą ir karštą vandenį, 63,92 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 130,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Vilniaus energija“, 30,05 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame pastate esanti gyvenamoji patalpa – butas, kurio unikalus Nr. 1094-0366-1016:0034, nuosavybės teise priklauso atsakovui Š. P. (b. l. 5-6). Atsakovui priklausanti patalpa yra šildoma ieškovo namui tiekiama šilumos energija iš centralizuotų sistemų, taip pat ieškovas atsakovui tiekia karštą vandenį. Ieškovas nurodo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-05-31 nesumokėjo ieškovui už jo butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį 4107,05 Lt sumą, iš kurių 1067,07 Lt sudaro skola už šilumos energiją, 3040,58 Lt už karštą vandenį. Atsakovas savo atsikirtimuose nesutinka su skolos už karšto vandens suvartojimą paskaičiavimu. Jis nurodo, jog ieškovas karšto vandens suvartojimą paskaičiavo pagal skaitiklį, kuris nėra metrologiškai patikrintas, todėl jo parodymais vadovautis negalima, ir mano, kad skola jam turėjo būti paskaičiuota pagal nustatytas karšto vandens suvartojimo normas. LR CK 6.383 str. 1 d. nustato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 39 p., Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 ir 16 punktais, šilumos pirkimo pardavimo sutarčių ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutarčių pagal standartines sąlygas šalys yra šilumos ar karšto vandens tiekėjas ir pastato savininkas - karšto vandens ar šilumos vartotojas. Kadangi atsakovo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, atsakovo gyvenamosioms patalpoms tiekiama šiluma ir karštas vanduo, kurio suvartojimas apskaičiuojamas karšto vandens apskaitos prietaisu skaitikliu. Teismas pažymėjo, jog iki ginčo laikotarpio atsakovas už tiekiamą energiją mokėjo (b. l. 67), todėl tarp šalių, t. y. UAB „Vilniaus energijos“, kaip tiekėjo, ir daugiabučio namo gyvenamosios patalpos buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko Š. P., kaip šilumos vartotojo, sudaryta neterminuota energijos pirkimo pardavimo sutartis standartinėmis sąlygomis. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė sutartiniai energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.383 str.). Atsakovas nepateikė jokių atsikirtimų ar prieštaravimų dėl skolos, susijusios su šilumos suvartojimu atsakovo bute, už laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-05-31 bute suvartotą šilumą ieškovas paskaičiavo 1250,28 Lt (b. l. 4). 2011-02-15 atsakovas ieškovui sumokėjo 183,81 Lt už šildymą, todėl skola sudaro 1067,07 Lt. Ji paskaičiuota, taikant Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Teismas nurodė, jog atsakovas nei metodo taikymo, nei šilumos paskaičiavimo neginčijo, todėl reikalavimas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu. Įsiskolinimas už karštą vandenį atsakovui paskaičiuotas pagal skaitiklio rodmenis ir sudaro 3040,58 Lt (b. l. 4, 36-37). Teismas atmetė atsakovo motyvus, jog jis nežinojo apie tai, kad jo bute yra įrengtas karšto vandens skaitiklis. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti Š. P. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-12-22 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuo 2006-12-28 (b. l. 5-6). 2007-05-23 buvo atliktas karšto vandens skaitiklio patikrinimas ir surašytas aktas, kuriame fiksuoti skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), rodmenys. Aktas surašytas, dalyvaujant patalpų savininkui Š. P. ir jis šiame akte pasirašė (b. l. 37). Be to, iš atsakovui teiktų ieškovo sąskaitų matyti, jog jose visada buvo nurodomas karšto vandens skaitiklio numeris ir jo rodmenys (b. l. 64-66). Teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas Š. P. nežinojo apie jo bute esantį karšto vandens skaitiklį iki 2011 m. vasario mėn. Teismas atmetė ir atsakovo atsikirtimus, kad ieškovas neturėjo teisės, skaičiuodamas suvartotą karšto vandens kiekį, vadovautis skaitiklio parodymais dėl tos priežasties, kad skaitiklis nebuvo periodiškai metrologiškai tikrinamas. Iš ieškovo teismui teikiamų įrodymų ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio nuostatų, Valstybinės metrologijos tarnybos 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31 patvirtintų matavimo priemonių techninio reglamento priedo MP-001 (Vandens skaitikliai), Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. V-178 patvirtinto teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo, teismas nustatė, kad atsakovo bute esantis karšto vandens skaitiklis yra ne atsiskaitomasis, o paskirstomasis apskaitos prietaisas ir jam nėra taikomas teisinės metrologijos reikalavimas. Be to, į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovo bute esantis skaitiklis priklauso ieškovui nuosavybės teise, taip pat, kad šis skaitiklis yra sugedęs, netinkamas naudojimui ar kad jis netiksliai matuoja suvartoto vandens kiekį. Iš byloje esančių karšto vandens skaitiklio, esančio atsakovo bute (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimų metu nenustatyta jokių skaitiklio netvarkingumo požymių, 2011-02-22 patikrinimo akte pažymėta, kad skaitiklis patikrintas, tvarkingas, plombos nepažeistos. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas neturėjo pagrindo suvartotą karšto vandens kiekį skaičiuoti pagal skaitiklio parodymus, todėl ieškinio reikalavimą šioje dalyje pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Ieškovas atsakovui už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2011-07-12 paskaičiavo 63,92 Lt dydžio metines palūkanas (b. l. 4), kurias teismas priteisė iš atsakovo ieškovui (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas praleido terminą įvykdyti šią piniginę prievolę, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.383 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Š. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių sudarytą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Tai sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą ir neteisingo sprendimo priėmimą. Šilumos energijos tiekimo sutartis priskiriama viešųjų ir vartojimo sutarčių rūšims, todėl turėjo būti analizuojama, atsižvelgiant į šių sutarčių rūšių ypatumus. Be to, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl ginčo sutartis ir jos sąlygos turėjo būti aiškinamos, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, prievolių įvykdymo principais. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas ir yra svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Aiškinant ginčo šalių sudarytą sutartį, teismas turėjo taikyti ne tik bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir specialias LR CK 6.193 str. 4 d., 6.188 str. 6 d. įtvirtintas nuostatas. Teismas sprendime nepateikė jokių motyvų, kodėl atmetė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl skolos už šildymą priteisimo ir tuo pažeidė LR CPK 262 str., 270 str. 4 d. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl netinkamo šilumos tiekimo ir mokesčio už jį apskaičiavimo. Teismas netyrė ir nenustatė byloje aplinkybių, kam buvo pavesta namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto priežiūra, nesprendė dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, neišsireikalavo šilumos punkto specialių žurnalo duomenų už ginčo laikotarpį. Teismas nesiaiškino, ar ieškovo naudojama šilumos tiekimo apskaitos sistema „RibiSafe“ su nuotoliniu duomenų perdavimu ir ar namo šilumos mazge esantis šilumos apskaitos prietaisas turėjo ginčo laikotarpiu galiojančią metrologinę patikrą. Nesiaiškino ir nenustatė, ar atsiskaitomasis šilumos patikros prietaisas buvo tinkamos techninės būklės ir ar jo matavimai buvo tikslūs. UAB „Vilniaus energija“, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėja, privalėjo atlikti skaitiklių metrologinę patikrą. Teismui nenustačius aplinkybių, kad šilumos tiekėjas teisėtai naudoja šilumos punktų nuotolinio valdymo „RubiSafe“ sistemą ir ar ji yra metrologiškai patikrinta, ieškinio reikalavimas dėl skolos už šilumos suvartojimą negalėjo būti tenkinamas, nes be šių duomenų visos ieškovo išrašytos sąskaitos atsakovui už šildymą yra niekinės. Pirmosios instancijos teismas nešalino byloje esančių abejonių dėl skaitiklio patikimumo ir tai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai pripažino, kad per 2010-04-01 – 2011-05-31 laikotarpį 36,68 kv. m bute, kuriame nėra įrengtos vonios ir naudojasi tik vienas žmogus, buvo sunaudota 177 kub. m karšto vandens, t.y. po 13,6 kub. m per mėnesį (LR CK 1.5 str., 6.4 str., 6.193 str. - 6.195 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, jog prievolė atsiskaityti už šilumos energiją atsiranda iš šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja bendros visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams taikomos LR CK 4.76 str., 4.82 str., 6.384 str. ir specialiosios, t.y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos – LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai. LR Ūkio ministerijos 1999-12-21 įsakymu Nr. 424 patvirtintos taisyklės „Dėl šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos“ nustato šilumos energijos kiekio visame pastate bendrų apskaitos prietaisų įrengimo tvarką bei apskaitos mazgo eksploatavimo reikalavimus, bet ne karšto vandens skaitiklių butuose įrengimo tvarką ir eksploatavimo reikalavimus. UAB „Vilniaus energija“, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, bei tinkamai vykdydama karšto vandens tiekėjo pareigas, viešai siūlė visiems Vilniaus buitiniams karšto vandens vartotojams perduoti arba parduoti jai, nuosavybės teise priklausančius vartotojams karšto vandens apskaitos prietaisus bei įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklius naujais. Kadangi namo (duomenys neskelbtini)šilumos energijos vartotojai iki 2010-05-01 prašymų nepateikė, ieškovas, vykdydamas Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d., 16 str. 4 d. normas, atsižvelgdama į visas su tuo susijusias objektyvias aplinkybes, pradėjo įrenginėti Vilniaus vartotojų butuose karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius. Ieškovas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra numatyta UAB „Vilniaus energija“ teisė valdyti, naudoti, disponuoti kitų asmenų nuosavybėje esančiais karšto vandens skaitikliais ar versti sudaryti sutartis dėl skaitiklių perdavimo bendrovės nuosavybėn arba priežiūrai. Pastate (duomenys neskelbtini)suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisų išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos šaltam vandeniui pašildyti bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Iš pagal įvadinių pastate esančių šilumos tiekėjui priklausančiu šilumos apskaitos prietaisų išmatuoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, suvartotas pagal gyventojų deklaruotus rodmenis ir/arba pagal normatyvus priskirtam šaltam vandeniui pašildyti. Visas likęs į namą pateiktos šilumos kiekis tenka šildymui. Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. yra nustatyta karšto vandens tiekėjo pareiga įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo - vartojimo riboje (LR CK 4.76 str., 4.82 str., 6.384 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, padarydamas išvadą, kad nėra duomenų, kad atsakovo bute esantis skaitiklis priklauso ieškovui nuosavybės teise, bei nėra duomenų, kad šis skaitiklis yra sugedęs, netinkamas naudojimui ar kad jis netiksliai matuoja suvartoto vandens kiekį, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad 2011-02-22 buvo atliktas karšto vandens skaitiklio patikrinimas ir surašytas aktas (b.l. 36), kuriame fiksuoti skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), rodmenys ir plombos buvimo žymė, dalyvaujant buto (duomenys neskelbtini), gyventojai M. J., kuri šiame akte pasirašė. Pažymėtina, kad buto (duomenys neskelbtini), gyventoja M. J. taip pat dalyvavo 2012-01-03 atliekant karšto vandens skaitiklio perplombavimą ir pasirašė akte (b.l. 72), kuriame fiksuoti skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), rodmenys 512 kub. m karšto vandens ir plombos nebuvimas, pažymint, kad mokesčiai bus skaičiuojami pagal normatyvą. Tai, kad teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, kad atsakovo bute esantis skaitiklis priklauso ieškovui nuosavybės teise, ir byloje buvo duomenys apie buto (duomenys neskelbtini), gyventoją ginčo laikotarpiu, sudarė teisinį pagrindą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu M. J., nes bylos išsprendimas yra susijęs su jos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas yra susijęs su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, turėjo procesinę pareigą šį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva (LR CPK 47 str. 1 d.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujo trečiojo asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl nurodyto asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms.
Situacija, kai teismas konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu skaitiklis yra sugedęs, netinkamas naudojimui ar kad jis netiksliai matuoja suvartoto vandens kiekį, ir po to, atlikus vandens skaitiklio metrologinę patikrą, akte (b.l. 207-208) konstatavus , kad ginčo skaitiklis pripažintas netinkamu eksploatacijai dėl rodmenų paklaidos minimalaus debito režime viršijant leistinos paklaidos ribas, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad iš naujo nagrinėjant bylą, būtina patikslinti ieškovo procesinę pareigą įrodinėti dėl duomenų pateikimo dėl mokesčių už karštą vandenį perskaičiavimo pagal normatyvą už ginčo laikotarpį, nustatant terminą galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus (LR CPK 179 str., 141 str. 3 d.). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra procesinės galimybės apeliacinėje instancijoje tikslinti ieškinio reikalavimus, nes įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str., 328 str.). Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.).
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo patenkintas visiškai, neįtraukus į bylos nagrinėjimą asmens, su kurio materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes atsakovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Apeliantas Š. P. sumokėjo 125 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2012-04-13 mokėjimo kvitą (b.l. 206). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui Š. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui Š. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 125 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.