Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus atstovėms A. R. ir L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. R. skundu prašo panaikinti: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) 2015-02-19 sprendimą Nr. PE-SP3-947 „Dėl A. R. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“; 2015-02-20 sprendimą Nr. (10.1)P5-84 „Dėl A. R. valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo“; įpareigoti atsakovą atnaujinti pareiškėjui nuo 2015-01-01 nutrauktą išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimą (1 t. b.l. 30-33).

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2013-01-16 sprendimu pareiškėjui nuo 2012-12-17 buvo paskirta išankstinė senatvės pensija. Atsakovas 2015-02-23 raštu jį informavo apie priimtą sprendimą dėl išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo, kadangi atsakovas gavo informaciją, jog pareiškėjas nuo 2002-05-14 iki 2015-02-06 buvo įregistravęs ūkį Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre, todėl išankstinės senatvės pensijos mokėjimas jam nuo 2015-01-01 nutrauktas. Atsakovas nurodė, jog kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo (toliau – Išankstinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų ir šio fakto nepažymėjo 2012-12-17 prašyme dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo. VSDFV Panevėžio skyrius 2015-02-20 sprendime konstatavo, kad nuo 2012-12-17 iki 2014-12-31 dėl pareiškėjo kaltės susidarė 8 385,06 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka. Pareiškėjas su atsakovo priimtais sprendimais nesutinka, kadangi jokių aplinkybių, turinčių įtakos teisei į išankstinę senatvės pensiją nenuslėpė, apie Ūkininko ūkio įregistravimą informavo VSDFV Panevėžio skyriaus specialistus dar prieš paskiriant išankstinę senatvės pensiją. 2012 m. gruodžio mėnesį kelis kartus lankėsi VSDFV Panevėžio skyriuje, bendravo su specialistais, jam buvo suteikta konsultacija dėl išankstinės senatvės pensijos paskyrimo, paaiškinta, kokius dokumentus jis privalo pateikti. Surinkęs visus reikiamus dokumentus ir pateikęs prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją, jis kartu su visais dokumentais, nesuslėpdamas jokių aplinkybių, prašymą priimančiai specialistei pateikė ir Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą bei paaiškino, kad turi formaliai įregistruotą Ūkininko ūkį, kad jokios veiklos ūkyje niekada nevykdė ir nesiruošia vykdyti. Pareiškėjas pripažino, kad 2012-12-17 specialistės užpildytą prašymą jis perskaitė ir pasirašė, taip patvirtindamas, jog visi duomenys įrašyti teisingai. Pareiškėjas teigė, jog šioje situacijoje buvo suklaidintas VSDFV Panevėžio skyriaus darbuotojų. Šiuo metus ūkis yra išregistruotas. Pareiškėjas ir jo atstovė tvirtino, kad VSDFV Panevėžio skyriaus darbuotojai, skirdami pareiškėjui išankstinę senatvės pensiją, turėjo įvertinti visas išankstinės pensijos paskyrimo ir mokėjimo aplinkybes, nes jie turi galimybę duomenis apie įregistruotą ūkininko statusą patikrinti duomenų bazėse, tačiau šiuos veiksmus atliko tik praėjus 2 metams po pensijos paskyrimo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 2 straipsnio 8 dalies ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ūkininkas siejamas su vertimusi ūkine veikla, o ne vien ūkio įregistravimu, todėl vien įregistravus ūkį ir ūkiui nevykdant jokios veiklos, pareiškėjas nėra laikomas ūkininku, kuriuo būdamas neturi teisės gauti išankstinės senatvės pensijos, nes išankstinės senatvės pensijos skyrimas siejamas su pajamų negavimu. Šiuo atveju atsakovas formaliai taikė ir aiškino minėtų įstatymų nuostatas, todėl nepagrįstai nutraukė pareiškėjui išankstinės senatvės pensijos mokėjimą bei paskaičiavo šios pensijos permoką. Pareiškėjo atstovė papildomai akcentavo, kad atsakovas, prieš skirdamas pareiškėjui išankstinę senatvės pensiją, turėjo pareigą bei visas sąlygas išsiaiškinti, ar pareiškėjas atitinka visas teisės aktuose nustatytas sąlygas šiai pensijai gauti, tačiau šių veiksmų laiku neatliko. Prašė skundą tenkinti, atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-28 nutartį.

Atsakovas atsiliepime nurodė (1 t. b.l. 39-42, 62-65) bei atsakovo atstovės teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovas nurodė, kad išankstinės valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Išankstinių pensijų įstatymu, Pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Teisę gauti išankstinę senatvės pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, atitinkantys Išankstinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas. Viena iš sąlygų, nurodytų Išankstinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte – asmuo neturi būti ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą. Nurodė, kad pagrindinis išankstinės pensijos tikslas yra sudaryti priešpensinio amžiaus žmonėms neturintiems jokio pragyvenimo šaltinio, jokių pajamų, neturintiems galimybės dirbti, turėti pragyvenimo šaltinį iki jiems atsiras teisė, sulaukus Pensijų įstatyme nustatyto amžiaus, gauti senatvės pensiją. Teigė, kad įforminant pareiškėjo prašymą dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo, pareiškėjas buvo supažindintas su pensijų išankstinio mokėjimo sąlygomis. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją, atsakovo neinformavo, jog išankstinės senatvės pensijos skyrimo dieną jis Ūkininkų ūkių registre yra įregistravęs Ūkininko ūkį. Pareiškėjas savo prašyme nurodė, jog nėra ūkininkas ar jo partneris, todėl atsakovas 2013-01-16 sprendimu nuo 2012-12-17 iki 2015-06-13 paskyrė pareiškėjui 1 182,49 Lt per mėnesį išankstinę senatvės pensiją. Atsakovas iki 2015-01-30 neturėjo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra ūkininkas. Be to, VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyriaus valdomose duomenų bazėse buvo galima nustatyti tik asmenis, kurie moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, pareiškėjo šiose duomenų bazėse nebuvo. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautoje 2013-2014 metų informacijoje duomenų, jog pareiškėjas yra įregistravęs Ūkininko ūkį, taip pat nebuvo. Tik pasikeitus informacinių technologijų galimybėms dėl naujų programų panaudojimo, 2015-01-30 gautoje informacijoje buvo duomenys, kad pareiškėjas yra ūkininkas. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2015-02-19 taip pat pateikė informaciją, kad pareiškėjas buvo Ūkininkų ūkių registre įregistravęs Ūkininko ūkį nuo 2002-05-14 iki 2015-02-06. Gavus minėtus duomenis, išankstinės senatvės pensijos mokėjimas pareiškėjui nuo 2015-01-01 nutrauktas ir nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012-12-17 iki 2014-12-31 pareiškėjui susidarė 8 385,06 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka, kadangi pareiškėjas nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui. Pažymėjo, kad prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nėra ūkininkas, pareiškėjas pasirašė, patvirtindamas prašyme nurodytos informacijos teisingumą, todėl pareiškėjo rašytinis prašymas ir jame pateikti duomenys įrodo, kad prašyme pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo motyvu, kad vien įregistravus ūkį ir nevykdant jokios veiklos pareiškėjas nėra laikomas ūkininku, nes ūkininko statusą asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre, o šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkio registro. Asmens, kurio ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, teisė gauti išankstinę senatvės pensiją priklauso nuo jo statuso, nevertinant aplinkybės, ar šis asmuo verčiasi žemės ūkio veikla. Prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2015-02-19 sprendimo Nr. PE-SP3-947 „Dėl A. R. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“ (1 t. b.l. 57) bei 2015-02-20 sprendimo Nr. (10.1)P5-84 „Dėl A. R. valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo“ (1 t. b.l. 5) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas 2012-12-17 prašymu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, prašydamas skirti išankstinę senatvės pensiją (1 t. b.l. 43-45). VSDFV Panevėžio skyriaus 2013-01-16 sprendimu Nr. PE-SP1-74 „Dėl valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo A. R.“ pareiškėjui nuo 2012-12-17 iki 2015-06-13 paskirta 1182,49 Lt dydžio išankstinė senatvės pensija (1 t. b.l. 54). VSDFV Panevėžio skyrius 2015-02-19 sprendimu Nr. PE-SP3-947 „Dėl A. R. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“ nuo 2015-01-01 išankstinės senatvės pensijos mokėjimą pareiškėjui nutraukė (1 t. b.l. 57). VSDFV Panevėžio skyrius 2015-02-20 sprendimu Nr. (10.1)P5-84 „Dėl A. R. valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo“ nustatė 8 385,06 Eur (28 951,94 Lt) išankstinės senatvės pensijos permoką dėl išmokos gavėjo kaltės, nes kreipdamasis dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo pareiškėjas nenurodė, kad išankstinės senatvės pensijos skyrimo dieną pagal Ūkininko ūkio įstatymą buvo ūkininku ir šio fakto nenurodė 2012-12-17 prašyme, kreipdamasis dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo, t.y. nenurodė aplinkybių, turinčių įtakos teisei į šią išmoką nustatyti (1 t. b.l. 5). VSDFV Panevėžio skyrius 2015-02-23 raštu Nr. (10.1)3-6754 informavo pareiškėją apie nustatytą išankstinės senatvės pensijos permoką ir paragino geruoju ją sumokėti ( 1 t. b.l. 6-7). 2015-03-04 pareiškėjas apskundė minėtą 2015-02-20 sprendimą VSDFV, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (1 t. b.l. 8-9). 2015-07-02 VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu Nr.(10.3)P5-287 „Dėl A. R. išankstinės senatvės pensijos permokos išieškojimo“ nuspręsta iš pareiškėjo gaunamos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti išankstinės senatvės pensijos permoką (1 t. b.l. 58), šį sprendimą ginčyti pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu atsisakė.

Valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymu (toliau – Išankstinių pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai).

Išankstinių pensijų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti išankstinę senatvės pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, atitinkantys šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas išankstinei senatvės pensijai skirti. Išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygos yra nustatytos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje, tarp kitų būtinųjų šios pensijos skyrimo sąlygų, yra nurodyta, kad išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną nėra vienas iš asmenų, išvardytų Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.

Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnį, ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Ūkininkas šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro. Iš šių įstatymo nuostatų akivaizdu, kad fizinis asmuo būtų laikomas ūkininku Ūkininko ūkio įstatymo prasme, jis turi atitikti dvi sąlygas: verstis žemės ūkio veikla ir jo ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas prašymo skirti išankstinę senatvės pensiją pateikimo metu buvo įregistruotas kaip ūkininkas Ūkininkų ūkių registre. Tačiau, pareiškėjo teigimu, kaip nurodo skunde ir teismo posėdžių metu, jis jokios žemės ūkio veiklos nevykdė, nevykdo ir ateityje neketina vykdyti, todėl nelaiko savęs ūkininku Ūkininko ūkio įstatymo prasme, ūkininko ūkį išregistravo 2015-02-06.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2017-06-28 nutartyje (1 t. b.l. 162-170) konstatavo, jog apie žemės ūkio veiklos vykdymą negalima spręsti vien tik iš pajamų (ne) gavimo, žemės turėjimo ir pan., turi būti įvertintos visos aplinkybės, iš kurių objektyviai būtų galima spręsti, ar asmuo faktiškai vykdo žemės ūkio veiklą. Po minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties (nutartis 2017-06-29 išsiųsta atsakovui ir su ja atsakovas yra susipažinęs) atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas prašymo skirti išankstinę senatvės pensiją pateikimo metu atitiko Ūkininkų ūkio įstatyme ūkininko sąvoką, o taip pat ir statusui keliamus reikalavimus, t. y. kad jis realiai vykdė žemės ūkio veiklą, kadangi, kaip jau minėta, ne vien tik pajamų (ne) gavimas patvirtina, kad asmuo vykdo žemės ūkio veiklą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės aiškinimai, panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir perdavus nagrinėti bylą iš naujo, yra privalomi pirmos instancijos teismui (ABTĮ 148 str. 2 d.).

Byloje pateikti Ekonominio dydžio apskaičiavimo 2009-2015 metų sąrašai (1 t. b.l. 34-36, 2 t. b.l. 7-19) patvirtina, jog pajamų pareiškėjas minėtu laikotarpiu negavo. Žemės mokesčių deklaracijų duomenys (1 t. b.l. 81-88) bei faktas, jog 2004-2015 metais pareiškėjas neteikė paraiškų bei nedeklaravo žemės sklypo išmokoms gauti (1 t. b.l. 80, 2 t. b.l. 20), niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog žemės ūkio veiklą pareiškėjas vykdė. VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys patvirtina, jog Ūkininko ūkio ekonominis dydis yra išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais, pareiškėjo 2012-2015 metų ūkio ekonominis vienetas buvo 0,00 EDV (2 t. b.l. 6). VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2017-11-13 pažyma Nr. 1S-7890 ir 2017-11-14 pažyma Nr. 1S-7928 patvirtina, jog pareiškėjas nėra ir nebuvo įregistravęs technikos Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, taip pat nėra įsiregistravęs kaip ūkinių gyvūnų laikytojas centro administruojamame Ūkinių gyvūnų registre (2 t. b.l. 21, 36) ). Taigi, byloje nėra jokių objektyvių, patikimų, neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas prašymo skirti išankstinę senatvės pensiją pateikimo metu atitiko Ūkininko ūkio įstatyme nurodytą ūkininko sąvoką, o taip pat ir statusui keliamus reikalavimus, kadangi asmuo realiai nevykdė žemės ūkio veiklos. Kitų pareiškėjo faktinę padėtį patvirtinančių duomenų teismui atsakovas nepateikė (2 t. b.l. 2-3). Taigi, pareiškėjo skundo motyvas, jog jis jokios žemės ūkio veiklos ginčo laikotarpiu nevykdė (nesivertė žemės ūkio veikla) ir neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos ūkininko sąvokos, byloje esančiais duomenimis nepaneigtas.

Nustatytų faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų pagrindu, daroma išvada, kad atsakovas, nutraukdamas išankstinės pensijos mokėjimą ir nustatydamas jos permoką už laikotarpį, kai tokia pensija pareiškėjui buvo mokama, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kurie naikintini. Tačiau nesant duomenų, jog, panaikinus ginčijamus sprendimus, atsakovas atsisakys atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atnaujinti pensijos mokėjimą, jį vertinant kaip išankstinį skundo reikalavimą. Šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2015-02-19 sprendimą Nr. PE-SP3-947 „Dėl A. R. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“.

Panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2015-02-20 sprendimą Nr. (10.1)P5-84 „Dėl A. R. valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.