Kauno apygardos teismo nutartis

VSDFV Kauno skyrius nesutinka su skundžiamo nutarimo 1 punktu, kuriuo nutarta suteikti nemokumo administratorei teisę bazinį atlygį išsimokėti dalimis užtikrinant, kad išmokama suma neviršytų 0,5 MMA per vieną bankroto proceso administravimo mėnesį. 1 punktu priimtu nutarimu patvirtinta bazinio atlygio mokėjimo tvarka yra neapibrėžta maksimalia bazinio atlygio suma (4 619,54 Eur), kuri nustatyta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, todėl tokia tvarka sudaro galimybę administratorei bazinį atlygį mokėtis dalimis neviršijant 0,5 MMA, tačiau galimai viršyti jai paskirtą bendrą bazinio atlygio sumą. VSDFV Kauno skyrius siūlė patikslinti bazinio atlygio išmokėjimo tvarką: „Suteikti nemokumo administratorei teisę bazinį atlygį išsimokėti dalimis užtikrinant, kad išmokama suma neviršytų 0,5 MMA per vieną bankroto proceso administravimo mėnesį ir neviršytų teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirtos bazinio atlygio (4 619,54 Eur) sumos“.

Trečiuoju darbotvarkės klausimu 2 punktu priimtas nutarimas nustatyti nemokumo administratorei 200 Eur dydžio atlygį už ūkinės komercinės veiklos vykdymą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėnesio iki ūkinės komercinės veiklos pabaigos. Tačiau kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė nepateikė informacijos, kokios pajamos yra gaunamos iš ūkinės veiklos vykdymo ir kokios yra tęsiamos ūkinės veiklos sąnaudos. Nemokumo administratorė kreditoriams pateikė informaciją, kad šiuo metu gaunamos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos vykdymo yra neženklios, taip pat nėra galimybės įvertinti, koks yra tokioje veikloje naudojamojo turto nusidėvėjimas ir su tokia veikla susijusios sąnaudos. Įmonei priklausantys įrengimai terminuotos nuomos sutarties pagrindu yra išnuomoti UAB „Plasteks“. Nemokumo administratorė ne kartą raštu kreipėsi dėl siūlymų nutraukti sudarytą nuomos sutartį, tačiau UAB „Plasteks“ pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Nepateikus kreditoriams tikslių skaičiavimų ir informacijos apie gautas pajamas ir veiklos sąnaudas, buvo apribota kreditorių galimybė efektyviai įvertinti administratorės prašomo atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą dydį.

Trečiuoju darbotvarkės klausimu 3 punktu buvo nutarta nustatyti nemokumo administratorei 10 procentų dydžio atlygį nuo parduoto/perduoto turto kainos, tačiau Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ) nenumato jokio papildomo sėkmės mokesčio, todėl tai yra imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas. JANĮ 73 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos. Kintamasis atlygis apskaičiuojamas tik tada, kai jau yra žinomos gautos bankroto proceso pajamos (JANĮ 77 straipsnio 6 dalis) ir išmokamas tik tuomet, kai yra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatyme nenumatyta, kad administratorei gali būti mokama priemoka (šiuo atveju 10 proc. dydžio papildomas atlyginimas nuo parduoto/perduoto turto kainos), tačiau administratorei yra skiriamas kintamasis atlygis, kurio dydis bus žinomas, kai bus patvirtina galutinė ataskaita. Atsižvelgiant į išdėstytą, toks kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kreditorių interesus.

Pareiškėjo ginčijamu 3-iojo darbotvarkės klausimo 1 punktu nebuvo pakeistas teismo nustatytas bazinio atlygio dydis, nebuvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl bazinio atlygio dydžio pakeitimo. Ginčijamu nutarimu buvo tik nustatyta atlygio išmokėjimo tvarka (JANĮ 77 straipsnio 4 dalis). LUAB „Litoplast“ nemokumo administratorei teismo nustatytas bazinio atlygio dydis (4 619,54 Eur) išliko nepakitęs ir vykdant LUAB „Litoplast“ 2022 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iojo darbotvarkės klausimo 1 punktu ši teismo patvirtinta bazinio atlygio suma negali būti viršijama. Patvirtinta ginčijama bazinio atlygio išmokėjimo tvarka nesudaro prielaidų nemokumo administratorei išsimokėti didesnio dydžio atlygį, nei nustatytas teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Šis atlygis yra fiksuotas, apibrėžtas konkrečiu dydžiu ir jis nepriklauso nuo nemokumo administratorės valios išsimokėti didesnį bazinį atlygį, nei yra nustatytas. Nutarimo formuluotėje siūlomas pareiškėjo nurodymas, kad įgyvendinant patvirtintą bazinio atlygio išmokėjimo tvarką nemokumo administratorė negali išsimokėti daugiau, nei yra nustatyta teismo nutartimi (kaip iš esmės tą padaryti siūlo pareiškėjas), yra visiškai perteklinis, nes ir taip yra akivaizdu ir aišku, kad bazinio atlygio dydis yra fiksuotas, patvirtintas teismo nutartimi ir gali būti keičiamas tik teismo sprendimu. Be to, alternatyvų nutarimo projekto pasiūlymą pareiškėjas BUAB „Litoplast“ pateikė tik susirinkimo išvakarėse, jį suformuluodamas balsavimo raštu biuletenyje ir pats nubalsuodamas už tokį savo siūlomą nutarimo projektą. Pareiškėjas iš anksto nepateikė BUAB „Litoplast“ nemokumo administratorei jokio prašymo/pasiūlymo papildyti darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų alternatyviais projektais. Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai yra hipotetiniai, nepagrįsti objektyviais faktais ar įrodymais, tai rodo, kad pareiškėjo skundas yra formalus, neturintis nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl ginčijamu nutarimu 3-iojo darbotvarkės klausimo priimto nutarimo 2 punktu nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad neturint duomenų apie ūkinės veiklos vykdymą, gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, nėra galimybės spręsti ir apie atitinkamo atlygio skyrimą administratorei, kadangi pats pareiškėjas savo skunde pripažįsta, kad BUAB „Litoplast“ nemokumo administratorė teikė informaciją kreditoriams apie bendrovės vykdomą ūkinę-komercinę veiklą (įrangos nuomą). Pareiškėjas nei karto nesikreipė į nemokumo administratorę dėl informacijos, susijusios su gaunamomis pajamomis ar patiriamomis ūkinės komercinės veiklos sąnaudomis. Gavęs pranešimą dėl kreditorių susirinkimo, pareiškėjas neprašė pateikti jokios informacijos, todėl veikė visiškai pasyviai. Pareiškėjas nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais grįstų tokio sprendimo negaliojimą, nenurodo, ar toks nutarimas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir kaip, ar toks nutarimas pažeidžia pareiškėjo, kaip kreditoriaus interesus ir kaip. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo apribota kreditorių galimybė efektyviai įvertinti administratorės prašomo atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą dydį, tačiau 92,16 proc. kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių tokie klausimai nekilo, informacija buvo aiški ir pakankama nutarimui priimti.

JANĮ 77 straipsnio 1 dalis numato nemokumo administratorei teisę į atlygį už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Atlygio dydį nustato kreditorių susirinkimas (JANĮ 77 straipsnio 10 dalis). BUAB „Litoplast“ įrangos nuomos sutartis sudaryta 2020 m. kovo 12 d. ir galioja penkerius metus, iki 2025 m. kovo 23 d. Visą šį laikotarpį LUAB „Litoplast“ gauna nuomos mokestį, kurio dydis bei mokėjimo periodiškumas yra susietas su įrangos naudojimu. Iš esmės nemokumo administratorei tenka pareiga kiekvieną ataskaitinį laikotarpį sutikrinti gaunamą informaciją apie įrangos naudojimo apimtis bei paskaičiuoti nuomos mokesčio dydį. Tai yra kiekvieną mėnesį kintantys duomenys, kuriuos nemokumo administratorė turi apdoroti, susisteminti ir įforminti periodiškai. Už tokį darbą pareiškėjo ginčijamu nutarimu nemokumo administratorei buvo skirta 200 Eur dydžio suma, už beveik trejų metų laikotarpį. Pati įrangos nuoma per vieną mėnesį generuoja 1 000-1 500 Eur pajamų (skirtingais laikotarpiais šis dydis kinta, būna laikotarpių, kai gamyba nevyksta ir nuomos mokestis nėra skaičiuojamas). Taigi, nemokumo administratorei paskirta 200 Eur fiksuoto dydžio atlygio suma tesudaro 0,39 proc. visų įrangos nuomos galimai sugeneruotų pajamų per visą numatomą ūkinės komercinės veiklos vykdymo laikotarpį. Tai neproporcingai mažas atlygis, kuris visiškai nepadengia net pačių minimaliausių nemokumo administratorės darbo kaštų, prižiūrint vykdomą ūkinę komercinę veiklą bei ją administruojant. Nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-31022), kuriuose nurodo, kad pagal nuomos sutartį nuomojamų įrengimų nuomos kaina yra lygi 0,6 Eur už 1000 produkcijos vienetų. Iš ūkinės komercinės veiklos iš viso yra gauta 6 955,97 Eur pajamų. Vykdant ūkinę komercinę veiklą nuo 2022 m. sausio 20 d., kai nemokumo administratore buvo paskirta UAB „Apertus”, buvo patirta 600 Eur, kas sudaro 60 Eur/mėn. su veiklos vykdymu susijusių išlaidų, t.y. kuro ir apskaitos tvarkymo paslaugos. Nemokumo administratorės nuomone, naikinti šią nutarimo dalį pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais ir vilkinti tokio kreditorių susirinkimo nutarimo įgyvendinimą nėra jokio teisinio pagrindo, tai pažeidžia nemokumo administratorės interesus, didina bankroto proceso išlaidas.

Dėl ginčijamu nutarimu 3-iojo darbotvarkės klausimo priimto nutarimo 3 punktu nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad JANĮ nenumato jokio papildomo sėkmės mokesčio, todėl tai yra imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas. Pareiškėjas iš esmės ginčija tik papildomo atlyginimo nemokumo administratorei nustatymo galimybę ir papildomo atlyginimo prieštaravimą Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms. Nors skunde pareiškėjas teigia, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kreditorių interesus, tačiau nenurodo jokių argumentų, kaip ir kokių kreditorių interesus toks nutarimas pažeidžia. Nors JANĮ 77 straipsnio 1 dalies norma tiesiogiai nenumato papildomų nemokumo administratorės atlygio rūšių, tačiau taip pat nenumato, kad šis nemokumo administratorės atlygio rūšių sąrašas yra baigtinis. JANĮ nedraudžia kreditorių susirinkimui skatinti nemokumo administratorę siekti konkretaus tikslo, už tai numatant papildomą, užtikrinantį teisingą ir proporcingą, tiek nemokumo administratorės, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, atlygio rūšį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors JANĮ 77 straipsnio 1 dalis nenumato tokios rūšies atlygio administratorei, tačiau kreditorių susirinkimui nedraudžiama skatinti bankroto administratorę siekti konkretaus rezultato mainais jai pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį.

LUAB „Litoplast“ bankroto procesas sudėtingas, reikalaujantis darbo laiko, žmogiškųjų išteklių ir ekonominių sąnaudų. Visų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 373 647,28 Eur. Reikalavimus yra pareiškę dvylika kreditorių, su kuriais reikia organizuoti visą bendrovės bankroto procesą. Įmonei priklausantis turtas, jo administravimas yra komplikuotas. Nuomojamas turtas laikomas nuomininko UAB „Plasteks“ patalpose. Laisvai į jas patekti nemokumo administratorė negali. Turto apžiūra ir jo tinkamo naudojimo įvertinimas kiekvieną kartą užtrunka dėl patekimo į patalpas galimybių derinimo, nuomininko keliamų reikalavimų ir pan. Dalis turto yra laikoma kitam asmeniui priklausančioje teritorijoje, kuris nepripažįsta laikantis LUAB „Litoplast“ priklausantį turtą, į savo teritoriją neįleidžia. Teko kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Akivaizdu, kad šio turto išreikalavimas jau yra bei ateityje nebus sklandus, reikalaus laiko, žmogiškųjų išteklių, išlaidų. Turimo turto realizavimas taip pat yra komplikuotas, nes įmonei priklausantis turtas yra specifinis. LUAB „Litoplast“ skolininkams pradėti penki teisminiai procesai. Jų administravimas, priežiūra, informacijos bei duomenų atstovams surinkimas ir pateikimas taip pat yra daug darbo laiko reikalaujantys procesai. LUAB „Litoplast“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą vien bendrovės dokumentų kiekis, jų sutvarkymas taip, kad tai tiktų ikiteisminio tyrimo įstaigai, užėmė itin daug laiko. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nemokumo administratorei reikia spręsti dėl atitinkamo nutarimo skundimo, kas, vėlgi, reiškia papildomus darbo procesus. Bankroto procesas neapsiriboja vien tik bazinių veiksmų atlikimu ir bendrovės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro. Neabejotina, kad LUAB „Litoplast“ bankroto procedūra gali dar ilgiau užsitęsti, nemokumo administratorė turės dėti papildomas pastangas siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą, jo pabaigą bei maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Nustatytas nemokumo administratorės bazinis atlyginimas iš esmės nėra proporcingas atliekamiems nemokumo administratorės bankroto procedūrų veiksmams ir apimčiai bei neužtikrina nemokumo administratorės teisės į teisingą atlyginimą. Dėl šios priežasties 2022 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo 3-iojo darbotvarkės klausimo 3 punktu buvo sprendžiamas klausimas ir priimtas nutarimas nustatyti papildomą atlygį, skatinantį nemokumo administratorę imtis papildomų veiksmų LUAB „Litoplast“ ir jos kreditorių interesams užtikrinti, siekti maksimaliai efektyvaus ir ekonomiškai naudingo tikslo, motyvuoti nemokumo administratorę.

Kreditoriams 2022 m. rugsėjo 29 d. pateiktoje informacijoje nemokumo administratorė nurodė, kad bendrovei nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas PET ruošinių gamybos linijos yra trečiajam asmeniui UAB „Plasteks“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose. LUAB „Litoplast“ nuosavybės teise priklausantis turtas yra išnuomotas, su nuomininku UAB „Plasteks“ yra kilę nesutarimų dėl nuomos sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo. Nemokumo administratorė vykdo ilgas derybas dėl nuomos sutarties nutraukimo, ieško būdų kaip galima efektyviau spręsti turto susigrąžinimo ir jo realizavimo klausimus, siekdama išvengti objektyviai galimų nuostolių LUAB „Litoplast“ ir jos kreditoriams, nutraukiant nuomos sutartį prieš terminą. Akivaizdu, kad išnuomoto turto atgavimas ir realizavimas yra apsukintas, bankroto procesas ir numatytos procedūros užsitęs ir visus su tuo susijusius klausimus turi spręsti nemokumo administratorė.

Pareiškėjas neįvardija, kaip jo interesai tokiu sprendimu yra pažeidžiami. Pareiškėjas vartodamas sąvoką „kreditoriai“ visiškai ignoruoja tai, kad „už“ tokią nutarimo formuluotę balsavo 92,16 proc. kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių. Toks balsų pasiskirstymas akivaizdžiai liudija, kad absoliuti dauguma kreditorių su tokio papildomo mokesčio nustatymu sutinka, jam pritaria ir taip išreiškia savo ir nemokumo administratorės sutarimą dėl tokio atlygio. Be to, nei vienas kitas LUAB „Litoplast“ kreditorius neginčija kreditorių susirinkime priimtų nutarimų.

Skundas tenkinamas iš dalies

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja teigia, kad 1 punktu priimtu nutarimu patvirtinta bazinio atlygio mokėjimo tvarka yra neapibrėžta maksimalia bazinio atlygio suma (4 619,54 Eur), kuri buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, todėl tokia tvarka sudaro galimybę administratorei bazinį atlygį mokėtis dalimis neviršijant 0,5 MMA, tačiau galimai viršyti jai paskirtą bendrą bazinio atlygio sumą. VSDFV Kauno skyrius siūlė patikslinti bazinio atlygio išmokėjimo tvarką: „Suteikti nemokumo administratorei teisę bazinį atlygį išsimokėti dalimis užtikrinant, kad išmokama suma neviršytų 0,5 MMA per vieną bankroto proceso administravimo mėnesį ir neviršytų teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirtos bazinio atlygio (4 619,54 Eur) sumos“.

Nemokumo administratorė, nesutikdama su pareiškėjos argumentais, nurodo, kad patvirtinta ginčijama bazinio atlygio išmokėjimo tvarka nesudaro prielaidų nemokumo administratorei išsimokėti didesnio dydžio atlygį, nei yra nustatytas teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Šis atlygis yra fiksuotas, apibrėžtas konkrečiu dydžiu ir jis nepriklauso nuo nemokumo administratorės valios išsimokėti didesnį bazinį atlygį, nei yra nustatytas. Nutarimo formuluotėje siūlomas pareiškėjo nurodymas, kad įgyvendinant patvirtintą bazinio atlygio išmokėjimo tvarką nemokumo administratorė negali išsimokėti daugiau, nei yra nustatyta teismo nutartimi (kaip iš esmės tą padaryti siūlo pareiškėjas), yra visiškai perteklinis, kadangi ir taip yra aišku, kad bazinio atlygio dydis yra fiksuotas, patvirtintas teismo nutartimi ir gali būti keičiamas tik teismo sprendimu.

JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatyta nemokumo administratorei 4 619,54 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą.

Pareiškėjas teigia, kad kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė nepateikė informacijos, kokios pajamos yra gaunamos iš ūkinės veiklos vykdymo ir kokios yra tęsiamos ūkinės veiklos sąnaudos. Nemokumo administratorė kreditoriams pateikė informaciją, kad šiuo metu gaunamos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos vykdymo yra neženklios, taip pat nėra galimybės įvertinti, koks yra tokioje veikloje naudojamojo turto nusidėvėjimas ir su tokia veikla susijusios sąnaudos. Nepateikus kreditoriams tikslių skaičiavimų ir informacijos apie gautas pajamas ir veiklos sąnaudas, buvo apribota kreditorių galimybė efektyviai įvertinti administratorės prašomo atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą dydį.

Nemokumo administratorė, nesutikdama su pareiškėjos argumentais, nurodo, kad pareiškėjas skunde pripažįsta, kad LUAB „Litoplast“ nemokumo administratorė teikė informaciją kreditoriams apie bendrovės vykdomą ūkinę - komercinę veiklą (įrangos nuomą). Pareiškėjas per visą bankroto procesą nei karto nesikreipė į LUAB „Litoplast“ nemokumo administratorę dėl informacijos susijusios su gaunamomis pajamomis ar patiriamomis ūkinės komercinės veiklos sąnaudomis. Net gavęs pranešimą dėl kreditorių susirinkimo, pareiškėjas neprašė pateikti jokios informacijos, todėl veikė visiškai pasyviai. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais grįstų tokio sprendimo negaliojimą.

Pagal JANĮ 77 straipsnio 10 dalį, atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurios sumą nustato kreditorių susirinkimas.

Nemokumo administratorė pateikė papildomus paaiškinimus dėl bendrovės nuomojamo nuosavybės teise priklausančio turto (DOK-31022). Įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą: 2020 m. kovo 12 d. terminuotos nuomos sutarties pagrindu nuomininkui UAB „Plasteks“ nuomojami įmonei priklausantys įrengimai: Liejimo mašina PET 2000-3700 R, Liejimo mašina PET 2000-3700 R, PCO 1881 standarto PET ruošinių liejimo presas-forma su karštu kanalu, PCO 1881 standarto PET ruošinių liejimo presas-forma su karštu kanalu, PCO 1881 standarto PET ruošinių 60 vietų pirštų komplektas su aušinimo vamzdeliais, PCO 1881 standarto PET ruošinių 60 vietų pirštų komplektas su aušinimo vamzdeliais, T-formos konvejeris su skaitikliu, T-formos konvejeris su skaitikliu, maišų darymo įrenginys, modelis SMRL1600SP, serijos Nr. 448, gamybos metai 1992. Sutarties II dalies 1 punkte nustatyta, kad nuomojami daiktai išnuomojami iki 2025 m. kovo 23 d. Pagal nuomos sutartį nuomojamų įrengimų nuomos kaina yra lygi 0,6 Eur už 1 000 produkcijos vienetų (Nuomos sutarties IV dalies 1 punktas). Iš ūkinės komercinės veiklos iš viso yra gauta 6 955,97 Eur pajamų. Vykdant ūkinę komercinę veiklą nuo 2022 m. sausio 20 d. kada nemokumo administratore buvo paskirta UAB „Apertus”, buvo patirta 600 Eur, kas sudaro 60 Eur/mėn. su veiklos vykdymu susijusių išlaidų, t.y. kuro ir apskaitos tvarkymo paslaugos. Nemokumo administratorė nurodo, kad atsižvelgiant į nemokumo proceso tikslus, į tai, kad įmonės likvidavimo terminas teismo buvo nustatytas iki 2022 m. gruodžio 31 d., ne kartą raštu kreipėsi į nuomininkę UAB „Plasteks“ dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo, tačiau nuomininkė atsisakė nutraukti nuomos sutartį, pateikti nuomos sutarties nutraukimo sąlygas.

Nors, kaip teigia pareiškėjas, konkreti detalizacija apie gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas iš vykdomos ūkinės veiklos kreditorių susirinkimui ir nebuvo pateikta, tačiau pareiškėjas neneigia, kad jam buvo žinoma apie įmonė ūkinės veiklos vykdymą. Be to, pareiškėja gavusi nemokumo administratorės 2014 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimui parengtą informaciją, balsavimo raštu biuletenį ir matydama kokie klausimai bus svarstomi kreditorių susirinkime, galėjo kreiptis į nemokumo administratorę dėl papildomos informacijos suteikimo ir pan.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pajamų/išlaidų detalizacijos apie ūkinės veiklos vykdymą nepateikimas kreditoriams, įvertinant nustatytą atlyginimo dydį (200 Eur), laikotarpį už kurį atlyginimas nustatytas, apribojo kreditorių galimybę įvertinti administratorės prašomo atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą dydį. Teismo vertinimu, patvirtintas 200 Eur dydžio vienkartinis atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėnesio iki ūkinės komercinės veiklos pabaigos, nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu, kas galimai pažeistų kreditorių interesus.

Pareiškėjas nurodo, kad JANĮ nenumato sėkmės mokesčio, todėl tai yra imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas. JANĮ 73 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos. Kintamasis atlygis apskaičiuojamas tik tada, kai jau yra žinomos gautos bankroto proceso pajamos (JANĮ 77 straipsnio 6 dalis) ir išmokamas tik tuomet, kai yra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatyme nenumatyta, kad administratorei gali būti mokama priemoka (šiuo atveju 10 proc. dydžio papildomas atlyginimas nuo parduoto/perduoto turto kainos), tačiau administratorei yra skiriamas kintamasis atlygis, kurio dydis bus žinomas, kai bus patvirtina galutinė ataskaita. Atsižvelgiant į išdėstytą, toks kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kreditorių interesus.

Nemokumo administratorė kreditoriams pateiktoje informacijoje dėl papildomo atlygio nustatymo nurodė, kad įmonei nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas, kuris yra trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, yra išnuomotas, su nuomininku yra kilę nesutarimai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo, dėl ko turto realizavimas pareikalaus daug laiko bei pastangų, vyks daug susirašinėjimo ar pokalbių telefonu, apžiūrų, vykimo į vietą, turto perdavimas pirkėjams taip pat užims ypač daug laiko. Nemokumo administratorė skirs papildomo laiko siekdama užtikrinti, kad turtas būtų parduotas, o pardavus – perduotas pirkėjui ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorė siūlo kreditoriams nustatyti 10 proc. dydžio papildomą atlyginimą nemokumo administratorei nuo parduoto/perduoto turto kainos.