Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui S. J. dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant žemės sklypo bendraturčio sutikimo, pripažinimo, trečiasis asmuo - S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovo S. J. atstovė 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui S. J. dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant žemės sklypo bendraturčio sutikimo, pripažinimo iki kol Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13596-141/2012 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams R. T. ir S. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Prašymą grindė tuo, jog, ieškovei atsisakant pateikti išsamią ir būtiną informaciją apie būsimą rekonstrukciją, atsakovas negali visapusiškai įvertinti būsimos statybos pasekmių jo teisėms. Be to tai sąlygoja ir atsakovo, kaip žemės sklypo dalies savininko, teisių neapibrėžtumas, kadangi atsakovas, nežinodamas, kuria konkrečia žemės sklypo dalimi turi teisę nekliudomai disponuoti, negali spręsti, ar pastato rekonstrukcija ateityje nesudarys kliūčių kitų bendraturčių interesus atitinkančiam žemės sklypo atsidalinimui arba naudojimosi tvarkos nustatymui, pagal kurią jis galėtų nekliudomai naudotis savo nuosavybės teisės objektais. Šiuo metu egzistuojantis bendrasavininkių nuosavybės teisių neapibrėžtumas sudaro kliūtis, vertinant bendrasavininkių teises ir pareigas vienas kito atžvilgiu bei kiekvieno iš bendrasavininkių turimų teisių apimtį bei ribas, neatidalintame ar naudojimosi žemės sklypu tvarkos nekonkretizuotame žemės sklype siekiamus atlikti bet kurio iš bendrasavininkių, o nagrinėjamu atveju – ieškovės statybos darbus. Todėl šiuo atveju egzistuoja CPK 163 straipsnio 3 dalyje numatytas privalomo bylos sustabdymo pagrindas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Teismas bylos sustabdymo pagrindus turi taikyti, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Tai reiškia, kad būtina atsižvelgti ir į civilinio proceso tikslus – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą kol bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko bei lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai.

Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo vyksta dėl statybos vietos, o ne dėl statinio rekonstrukcijos, nes ieškovė siekia rekonstruoti nuosavybės teise valdomus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus lauko virtuvę bei ūkinį pastatą, pastatytus 1972 metais toje pačioje vietoje, į vieną pastatą, o ne statyti naują nekilnojamojo turto objektą, kitoje vietoje bendrame su bendraturčiais žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus atmeta. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis numato galimybę statytojui savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju byloje, dėl kurios sustabdyta nagrinėjama byla, yra reiškiamas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškinyje siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka apima ir nagrinėjamos bylos ginčo vietą, kadangi, nustačius žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, bus paprasčiau konstatuoti, ar ieškovė galėjo vykdyti statybas jai paskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje, ar vykdant statinio rekonstrukcijos darbus nebus pažeisti žemės sklypo bendraturčio S. J. teisės ir teisėti interesai. Taigi, nagrinėjant bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bus nagrinėjamos ir faktinės aplinkybės, kurios yra neabejotinai reikšmingos sustabdytos bylos teisiniam rezultatui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bylos sustabdymo institutą, atsižvelgdamas į tai, kad tarp minimų civilinių bylų yra akivaizdus prejudicinis ryšys.

Ieškovė skunde nepagrįstai teigia, jog teismas neįvertino atsakovo atstovės 2012 m. lapkričio 29 d. posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ieškovės ginčo pastatas pagal atsakovo prie ieškinio pateiktą planą kitoje byloje lieka dabar ieškovės naudojamoje žemės sklypo vietoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į nurodytą aplinkybę atsižvelgė, kadangi, nustačius naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu, bus nustatyta nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, ar ieškovė apskirtai galėjo vykdyti statybos rekonstrukcijos darbus jai priskirtinoje naudotis žemės sklypo dalyje ir ar toliau atliekant rekonstrukcijos darbus jie neturės įtakos kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi plane dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo pastatas yra greta ribos, skiriančios ieškovei ir S. S. priskirtiną žemės sklypo dalį nuo atsakovui priskiriamos dalies. Pažymėtina, jog dabartinis faktinis naudojimasis ginčo žemės sklypu, tarp bendraturčių nėra įteisintas ir būtent tokio įteisinimo siekia atsakovas kitoje civilinėje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios sustabdyta ši civilinė byla, įsiteisėjęs procesinis sprendimas turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju civilinės bylos sustabdymas nepažeis proceso koncentracijos principo, kadangi civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kitoje byloje, o tai užtikrina proceso operatyvumą.

Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis iš esmės paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.