- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 2-1644-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-0007-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos S. P. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos S. P. įmonės prašymas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-366-755/2018 atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nodama“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Restrus“, nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d.
Šalies argumentai
2. 2018 m. birželio 8 d. pareiškėja S. P. įmonė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir UAB „Nodama“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Pareiškėja nurodė terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleidusi dėl to, jog atsakovei UAB „Nodama“ nebuvo iškelta bankroto byla ir pareiškėja tikėjosi toliau dirbti pagal šalių sudarytą jungtinės veikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos S. P. įmonės prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą finansiniam reikalavimui atsakovės UAB „Nodama“ restruktūrizavimo byloje pareikšti.
4. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys – atsakovės UAB „Nodama“ nebendradarbiavimas pagal sudarytą jungtinės veikos sutartį, teisininko neturėjimas nepateisina procesinio termino praleidimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai apie atsakovės finansinius sunkumus buvo žinoma dar 2017 metų pabaigoje, be to, jai tiesiogiai buvo pasiūlyta kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Tai, jog pareiškėja pasirinko derybų su atsakove kelią vietoje teisės pareikšti finansinį reikalavimą įgyvendinimo, o vėliau (pasibaigus procesiniam terminui) savo poziciją pakeitė, teismo vertinimu, nelaikytina objektyvia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja S. P. įmonė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjos S. P. įmonės prašymą patenkinti – atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
5.1. Terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Kitos šalies veiksmai, sudarantys pagrindą įsitikinimui, kad konkretūs sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi, gali iš esmės suklaidinti kreditorių, kas turi tiesioginį priežastinį ryšį su objektyviomis kliūtimis per nustatytą terminą pareikšti finansinį reikalavimą. Atsakovė derybų metu klaidino pareiškėją, nurodydama, kad visus įsipareigojimus ji bus pajėgi įvykdyti.
5.2. Dėl juridinio asmens (pareiškėjos) darbuotojų kaltės praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti negali būti pagrindas termino neatnaujinimui. Pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti įmonės darbuotojų veiksmais, juolab kad įmonės darbuotojai aktyviai domėjosi atsakovės UAB „Nodama“ įsipareigojimų vykdymo klausimais. Konkretaus darbuotojo elgesys neturi paneigti juridinio asmens teisės pareikšti finansinį reikalavimą. Teismas nenustatė, kad pareiškėja piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, turėjo įvertinti aplinkybę, jog atsakovė finansinį reikalavimą pripažįsta, o prašymas teismui pateiktas per protingą terminą.
5.3. Pavėluotas finansinio reikalavimo tvirtinimas nesudarys sąlygų atsakovės restruktūrizavimo procedūrų vilkinimui. Teismas turėjo įvertinti restruktūrizavimo proceso ypatumus, lemiančius teismo aktyvaus vaidmens poreikį.
Atsiliepimas
6. Atsakovės RUAB „Nodama“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Restrus“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos S. P. įmonės atskirąjį skundą atmesti. Atskirajame skunde administratorė nurodė, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie teisę pareikšti finansinį reikalavimą, o atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nepateisina termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti UAB „Nodama“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Iškėlęs įmonės restruktūrizavimo bylą, teismas nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 45 kalendorinės dienos, per kurį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas).
10. Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalį kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodo, kaip įmonė užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Remiantis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
11. Taigi, pagal ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalį, teismui pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, suteikta teisė priimti praleidus nustatytą terminą pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012, nurodė, kad ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nedetalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar restruktūrizuojamos įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu. Taipogi vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu.
12. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012, ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, motyvuodama tuo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja buvo atsakovės (skolininkės) suklaidinta, esą sutartines prievoles įvykdys tinkamai, taip pat dėl įmonės (pareiškėjos) darbuotojų netinkamo veikimo. Apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, jog šios aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis ir juolab pateisinančiomis procesinio termino praleidimą.
14. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja tinkamai (tiesiogiai) buvo informuota apie pradėtą atsakovės restruktūrizavimo procesą ir teisę pareikšti finansinius reikalavimus. Pareiškėja šių aplinkybių neneigia. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai buvo žinoma apie pradėtą atsakovės restruktūrizavimo procesą, jame nustatytą apibrėžtą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, pareiškėjos derybų su atsakove dėl prievolių vykdymo eiga negali būti pripažinta reikšminga aplinkybe praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjai, kaip verslo subjektui, gavus atitinkamus duomenis, kilo pareiga įvertinti restruktūrizavimo proceso ypatumus ir priimti atitinkamus valinius sprendimus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nesinaudojo jai suteikta teise per nustatytą terminą įstoti dalyvauti atsakovės restruktūrizavimo procese ir tokį elgesio modelį laikė tinkamu iki šalių derybų nutrūkimo. Tai, jog šalių derybos pareiškėjai nedavė laukto rezultato, neleidžia šios aplinkybės pripažinti objektyvia aplinkybe, sąlygojusia procesinio termino praleidimą. Įvertinus tai, jog pareiškėja yra verslo subjektas, be kita ko, veikiantis ir viešųjų pirkimų srityje, apeliacinio teismo neįtikina pareiškėjos reiškiama pozicija, iš kurios išplauktų išvada, esą pareiškėja (jos darbuotojai) galėjo nesuvokti restruktūrizavimo proceso esmės ir įtakos jos (pareiškėjos) interesams. Byloje nustatytos aplinkybės sukuria pagrindą teigti, jog pareiškėjos elgesys (veikimas) ginčui aktualiu metu neatitiko protingumo, atsakingumo ar atidumo kriterijų. Dėl šių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog termino praleidimą lėmė subjektyvios ir tik nuo pareiškėjos valios priklausančios aplinkybės, kurios negali būti pripažintos pateisinančiomis tą termino praleidimą.
15. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodė kitokių aplinkybių, kurios analizuojamu atveju turėtų būti vertinamos kaip pateisinančios termino pateikti finansinį reikalavimą praleidimą, taip pat nepateikė reikšmingų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes dėl pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbos.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.