Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusioms J. L., G. Z., įstatyminei atstovei A. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-02-17 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. padarymą – areštu 35 (trisdešimt penkioms) paroms; už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymą – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų; už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str.1 d. 1 p. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneri) metai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneri) mėnesiai. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, o dėl pateisinančių priežasčių jo netekus – užsiregistruoti darbo biržoje bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą, 2015-07-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą o būtent: 2014-10-31 apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu- mažamete seserimi G. Z., gim. 2001 m., tyčia sugriebė abejomis rankomis, gulėjusiai lovoje nukentėjusiajai G. Z. už kaklo ir jį spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Be to, jis 2014-10-31 apie 23.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimu su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia motina J. L. metu, tyčia ją mušdamas, t.y. du kartus ranka suduodamas jai į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2014-10-31 apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo šeimos narį- motiną J. L., sakydamas: „nužudysiu tave, papjausiu“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes prieš tai, t.y. tą patį vakarą ir toje pat vietoje jau buvo mušęs nukentėjusiąją J. L..

Kaltinamasis A. L. dėl jam pareikštų įtarimų kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2014-10-31apie 23.00 val. girtas grįžo namo. Konflikto aplinkybių jis neprisimena dėl girtumo. Galimai nestipriai mušė mamą. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes nežino ką blogo padarė.

Nukentėjusioji G. Z., vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. L. yra jos brolis. Ji šiuo metu gyvena vaikų globos namuose, o pas mamą J. L. namuose lankosi savaitgaliais ir atostogų metu. Atostogų metu nuo 2014-10-24 ji buvo pas mamą. 2014-10-31 vakare, namuose ji su broliu K. ir mama žiūrėjo televizorių kai į namus grįžo neblaivus brolis A. L.. A. L. grįžęs nieko nesakęs nuėjo į savo į kambarį. Po kurio laiko A. L. atsikėlęs nuėjo į vonios kambarį ir iš jo atėjo pas juos į kambarį. Jo kelnės buvo šlapios. Ji manė, kad jis apsišlapinęs. A. L. atėjęs pas juos į kambarį atsigulė ant lovos. Ji ( G. Z.) rankomis judindama jį prašė, kad jis atsikeltų nuo lovos, tačiau pastarais neklausė, nesikėlė. Ji vis judino jį už rankų ir kojų. A. staiga atsisėdęs abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir pradėjo jį spausti, jai trūko oro, skaudėjo, ji išsigando. K. nutraukė nuo jos A., o mama sudavė jam delnu per veidą. A. kumščiu du kartus smogė motinai į galvą. A. grasino motinai šaukdamas: „aš tave nužudysiu“. Mama išėjo iš buto į laiptinę. Atvykę policijos pareigūnai A. išsivežė. Sužalojimų ji nepatyrė. Po įvykio A. jos neatsiprašė, ji ir toliau bendrauja su juo telefonu, nėra susipykę. ( b.l. 27).

Nukentėjusioji J. L. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2014-10-31 sūnus A. L. girtas grįžo namo ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Atsikėlė apie 23.00 val. ir atėjo į kambarį, kuriame buvo ji, G. ir K.. Kadangi jis buvo apsišlapinęs, ji A. varė lauk nuo lovos. Tuomet jis G. paėmė už kaklo ir pradėjo smaugti, išlaisvino brolis K.. Esant tokiai situacijai ji A. sudavė į veidą, o pati nuo sūnaus gavo du smūgius į galvą, pajuto skausmą. Grasino papjauti ir nužudyti. Po incidento ir toliau gyvena kartu, sūnus ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu.

Liudytojas R. K., kurio parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra policijos pareigūnas ir 2014-10-31 buvo tarnyboje. Apie 23.00 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus, juos pasitiko moteris prisistačiusi J. L.. J. L. buvo sutrikusi, išsigandusi ir pasakė, kad sūnus kumščiu sudavė jai į galvos sritį. Namuose buvęs A. L. buvo sulaikytas ( b.l. 43).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2014-11-01 apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. (b.l. 4-5).

2014-10-31 Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-10-31 apie 23.val. 17 min., gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Policiją kvietė J. L.. Atvykus nustatyta, kad neblaivus A. L. naudojo fizinį smurtą savo motinos J. L. atžvilgiu ( b.l.6-9).

Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2014-11-01 00:31 val. A. L. alkotesterio rodmenimis konstatuotas neblaivumas- 2.13 promilių (b.l. 69).

Gimimo liudijimo kopija nustatoma, kad G. Z. gimusi (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 3 d. ir 140 str. 2 d. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. L. padarė šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusias G. Z. ir J. L., kurios yra jo šeimos narės, sukėlė fizinį skausmą. Be to G. Z. yra mažametė, t.y. jai nusikaltimo padarymo metu buvo dvylika metų. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir tuo, kad grasino nužudyti savo šeimos narį – motiną J. L..

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 str. numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Teisme kaltinamasis nieko apie inkriminuotą nusikaltimą paaiškinti negalėjo, o nukentėjusioji J. L. nurodė, kad sūnus sakydamas „nužudysiu tave, papjausiu“, ją labai išgąsdino. Iš šių įrodymų teismas vertina, kad A. L. kaltinimas grasinus nužudyti J. L. inkriminuotas nepagrįstai. Prokuroro kaltinime išdėstytas grasinimo realumo motyvas, kad A. L. jau tą patį vakarą buvo sumušęs nukentėjusiąją J. L., negali lemti jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties konstatavimo jo veikoje. Neginčytinai nustatyta, A. L. šeimos nariui - motinai J. L. sukėlė fizinį skausmą. Todėl net ir darant prielaidą, kad jis grasina nužudyti, tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal inkriminuojamą nusikaltimo sudėtį. Jos konstatavimui būtina objektyviais įrodymais pagrįsti, jog kaltininko grasinimas gali būti realiai įgyvendintas. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, išnaudojus įmanomas procesines priemones, jų negauta, todėl sprendžiama, kad valstybinis kaltintojas neįrodė A. L. inkriminuoto kaltinimo, dėl to A. L. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nusikaltimais, kurių padarymu kaltinamas A. L. priskiriami prie nesunkių (LR BK 11 str.). Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. A. L. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (1 t. b.l. 59-63), VšĮ Jonavos PSPC PSC psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro priežiūroje neįrašytas, nesilankė (1 t. b.l. 68).

A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui. Tai įrodyta 2014-11-01 asmens blaivumo testu, kuriuo 2014-11-01 00:31 val. konstatuotas neblaivumas- 2.13 promilių (b.l. 69). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstama veikas daro sistemingai, ignoruoja visuomenėje nusistovėjusiais moralės normas, kelia grėsmę aplinkiniams, jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta sankcijoje – laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo priteisti iš A. L. 38,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. LR BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. A. L. teismo nutartimi pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas BPK 51 str. 2 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2014-02-17 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendriną bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-09-03.

A. L. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-11-01 iki 2014-11-02.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2015-02-17 Jonavos r. apylinkės teismo paskirtą nuosprendį.

Daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną su nukentėjusios G. Z. apklausos vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

.

A. L. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje. Kardomąją priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.