Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl 2024 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 10-ANR_N-19595-2024 (ROIK 24243850104) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. iš Pareiškėjo dėl susirgimo, kurį sukėlė COVID-19, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir Vairuotojo pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu. 2023 metų rudenį, Pagerėjus sveikatai, Pareiškėjas kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos patikrinimo ir 2023 m. lapkričio 7 d. jam buvo išduota „Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“ Nr. 44006 (Forma Nr. 083- 1/a) (toliau - ir Medicininė pažyma) (b.l. 11)), iš kurios matyti, kad pagal sveikatos būklę jis gali vairuoti be apribojimų 1 grupės kategorijų (AM, Al, A2, A, BĮ, B, BE) transporto priemones ir kuri galioja iki 2028 m. lapkričio 7 d. Medicininė pažyma buvo išduota ne tik Pareiškėjui, bet buvo užpildyta ir jos skaitmeninė forma. Medicininėje įstaigoje Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jam nereikia papildomai kreiptis į Regitrą dėl teisės vairuoti transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo atnaujinimo, nereikia teikti Medicininės pažymos šiai įstaigai, nes Medicininis pažymėjimas yra „elektroninės formos“ ir Regitrai automatiškai bus pranešta. Įsitikinęs, jog Regitra turi informaciją apie jo sveikatos būklę ir jam, kaip buvo paaiškinta Medicininę pažymą išdavusios įstaigos atstovų, nereikia imtis jokių papildomų veiksmų teisei vairuoti transporto priemones ir Vairuotojo pažymėjimo galiojimo atnaujinimui, pareiškėjas pradėjo vairuoti transporto priemones atitinkančias Vairuotojo pažymėjimo nurodytas kategorijas. Skunde nurodoma, jog Pareiškėjui, po to, kai 2024 m. birželio 1 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nuvykus į Regitrą, jam buvo paaiškinta, kad žyma apie vairuotojo pažymėjimo galiojimą nepadaryta dėl klaidos, tik 2024 m. birželio 4 d. vėl nuvykus į Regitrą ir parašius prašymą, vairuotojo pažymėjimo negaliojimas buvo panaikintas.

Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jo veikla yra susijusi su reikalingumu turėti vairuotojo pažymėjimą, nes kartais jam reikalinga savo transporto priemone vykti į (duomenys neskelbtini). Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, Pareiškėjas rizikuoja prarasti darbą minėtoje įmonėje. Nurodyta ir tai, kad Pareiškėjas gyvena kartu su savo senyvo amžiaus motina B. V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l.12) ir ją prižiūri. Pareiškėjas vienintelis asmuo, kuris galėtų užtikrinti realią ir tinkamą priežiūrą, globą savo motinai, jeigu jis turėtų galimybę nuvežti pas gydytojus, kurie nuolat teikia jai medicininę pagalbą. Pareiškėjo nuomone šiuo konkrečiu atveju, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos šios administracinio poveikio priemonės.

Teisme duodamas paaiškinimus pareiškėjas pripažino, jog nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl savalaikiai nepateikė prašymo „Regitra“, to jis nepadarė, nes nežinojo, kad reikia taip pasielgti. Asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi. Paaiškino, kad vairuotojo teisės jam yra reikalingos darbo pobūdžiui, nes tenka savo automobiliu važiuoti į (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), be to vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, siekiant prižiūrėti kartu gyvenančią (duomenys neskelbtini) metų amžiaus motiną, nuvežti ją gydymo įstaigas.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

Šioje byloje S. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. teisme pripažino, kad nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl savalaikiai nepateikė VĮ Regitra prašymo susigrąžinti teises vairuoti, dėl to gailėjosi. Pareiškėjas ir jo atstovas tvirtino, kad pareiškėjo veiksmai ( neveikimas) yra visiškai formalaus pobūdžio, nes teisės vairuoti sugrąžinimui būtini (reikiami) duomenys VĮ Regitra buvo pateikti dar 2023 m. lapkričio mėnesį, tai yra vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, todėl pasak pareiškėjo, tokie jo veiksmai( neveikimas) yra visiškai formalus ir nepavojingas pažeidimas.

Teismas pažymi, kad ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisė vairuoti transporto priemones atimama sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka. To paties 2 dalis numato, kad teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio ši teisė buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais. Iš šio aprašo 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. 12.3.1 papunktyje nustatyta, jog VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas Administracinių nusižengimų registre patikrina, ar pareiškėjui yra pasibaigęs teisės vairuoti atėmimo terminas ir nėra sustabdyta teisė vairuoti. 20 punkte numatyta, jog VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas su VĮ Regitra įgaliotų darbuotojų priimtu sprendimu grąžinti teisę vairuoti ir jokių išimčių, kada teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nesant tokio sprendimo Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas nenumato.

Šioje byloje nustatyta, jog 2024 m. birželio 1 d. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti Pareiškėjui teisę vairuoti, kaip tai nustatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ 13 punkte. Sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo buvo priimtas 2024 m. birželio 4 d. (b. l. 35). Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, spręsti, kad vairuodamas transporto priemonę 2024 m. birželio 1 d. apie 10 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) S. P. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015).

Nors pareiškėjas viso proceso metu tvirtino, jog jis nežinojo, kad turi kreipti į VĮ „Regitra“ su prašymu dėl vairuotojo teisių grąžinimo ir buvo įsitikinęs, kad automatiniu būdu perduota medicininė pažyma suteikia jam teisę vairuoti, tačiau teismas pažymi, kad vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti bei jais domėtis nuolatos. Vis dėlto, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju vien formalus ANK 424 straipsnio 7 dalies taikymas pažeistų teisingumo principą. Šiuo atveju S. P. pažeidimas yra visiškai formalus, mažareikšmis, kadangi, kaip matyti, jį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė 2024 m. birželio 1 d., nors dar 2023 m. lapkričio 7 d. buvo išduota Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, jog S. P. vairuoti AM, A1,A2,A,B1,B,BE kategorijų transporto priemones gali. Iš esmės pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė būtent dėl numatytos tvarkos susigrąžinant teisę vairuoti transporto priemones, nesilaikymo. Kaip ir minėta, ši teisė jam sugrąžinta 2024 m. birželio 4 d. sprendimu, t. y. dar iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo. Be to, administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisme pareiškėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi, pareiškėjas per penkerius metus nebuvo traukiams administracinėn atsakomybėn (ANR išrašas voke). Dėl to, teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės patvirtina tiek paties S. P., tiek jo padaryto nusižengimo mažesnį pavojingumą, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti, šioje teisės normoje yra įtvirtinta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Iš byloje esančių duomenų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad S. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, jis turi senyvo amžiaus motiną, kurios tinkamai priežiūrai taip pat yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tam, kad nuvežti į gydymo įstaigas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisė vairuoti transporto priemones S. P. yra itin reikšminga. Teismo įsitikinimu, Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams – būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

S. P. atstovo advokato Viktoro Dovidaičiaus skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19595-2024 (ROIK 24243850104) administracinio nusižengimo byloje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi S. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 10-ANR_N-19595-2024 (ROIK 24243850104) dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.