Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-10 · Administracinė byla Nr. eI-1747-281/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
eI-1747-281/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04745-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos kelių policijos tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1747-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04745-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 26.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. K. 2016-12-09 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016-11-07 sprendimą Nr. 39-S-4865-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo apie E. B. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus“; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos kelių policijos tarnybą per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo suteikti pareiškėjui advokatui A. K. informaciją, nurodytą jo 2016-11-03 rašte Lietuvos kelių policijos tarnybai „Dėl informacijos pateikimo“, o būtent – informaciją apie E. B. neblaivumą, nustatytą 2016 m. spalio 15-16 d. Vilniaus kelių policijos reido metu, apie kitus atliktus tyrimus (jei tokie buvo atlikti) E. B. (dėl narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo) ir jų rezultatus, apie tyrimo eigą ir priimtus sprendimus E. B. atžvilgiu dėl 2016 m. spalio 15-16 d. įvykio, apie kitus E. B. padarytus teisės aktų pažeidimus ir jam skirtas sankcijas.

Paaiškino, kad pareiškėjas, kaip advokatas, atstovaudamas savo klientę E. G., 2016-11-03 kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie E. B.. E. B. yra atsakovas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-2662-603/2016 pagal pareiškėjo klientės skundą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškėjas, prašyme atsakovui dėl informacijos pateikimo nurodė, kad gauta informacija bus teikiama Vilniaus apygardos teismui, yra aktuali, nes turės įtaką byloje sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Pareiškėjo prašymas atitiko Advokatūros įstatymo 44 str. ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 str. reikalavimus, todėl atsakovo sprendimas atsisakyti suteikti prašomą informaciją turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. asmens duomenys gali būti tvarkomi, tik jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą tvarkyti jo duomenis. Lietuvos kelių policijos tarnyba neturi informacijos, kad E. B. būtų davęs sutikimą teikti informaciją advokatui A. K. apie jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Neturint asmens sutikimo, atsakovas atsisakė pareiškėjui teikti prašomą informaciją ir nurodė, kad jei ši informacija yra būtina teismui, teismas pats turėtų kreiptis į Lietuvos kelių policijos tarnybą.

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos kelių policijos atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas, kaip advokatas, 2016-01-13 pasirašė atstovavimo sutartį su kliente E. G..

Pareiškėjas 2016-11-03 raštu kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą, prašydamas pateikti: 1) visą turimą informaciją apie E. B. neblaivumą, nustatytą 2016 m. spalio 15-16 d. Vilniaus kelių policijos reido metu; 2) visą turimą informaciją apie kitus atliktus tyrimus (jei tokie buvo atlikti) E. B. (dėl narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo) ir jų rezultatus; 3) visą turimą informaciją apie tyrimo eigą ir priimtus sprendimus E. B. atžvilgiu dėl 2016 m. spalio 15-16 d. įvykio; 3) visą turimą informaciją apie kitus E. B. padarytus teisės aktų pažeidimus ir jam skirtas sankcijas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba 2016-11-07 raštu Nr. 39-S-4865-(1.13) informavo pareiškėją, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. nuostatos nesuteikia atsakovui teisės teikti duomenis apie prašomą asmenį.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prašomą informaciją apie asmenį, teisėtumo bei pagrįstumo.

Kadangi nustatyta, kad pareiškėjas yra advokatas ir jis į atsakovę kreipėsi dėl dokumentų pateikimo, remdamasis jam kaip advokatui suteiktomis papildomomis teisėmis, todėl šiuo atveju ginčui spręsti turi būti taikomas Advokatūros įstatymas, reglamentuojantis advokatų veiklos sąlygas ir tvarką. Ginčo klausimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK).

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys renkami: apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus.

Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, duomenų teikimas priskirtinas su asmens duomenimis atliekamiems veiksmams, t. y. duomenų tvarkymui. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: duomenų subjektas duoda sutikimą (1 p.); sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas (2 p.); pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis (3 p.); siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus (4 p.); įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys (5 p.); reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (6 p.).

Tuo tarpu advokato teisių apimtis įtvirtinta Advokatūros įstatymo 44 str., kurio 1 d. nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Ši advokato teisė suponuoja valstybės ar savivaldybės institucijų pareigą pagal advokato paklausimą minėtą informaciją teikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Šią nuostatą patikslina ADTAĮ 6 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog vienkartinio teikimo atveju asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą, kuriame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017). Taigi, kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-12/2004).

Minėto įstatymo nuostatos advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti informaciją sieja su kreipimusi į atitinkamą instituciją bei pateikimu duomenų, įrodančių, jog prašomi dokumentai ar jų nuorašai turi ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Kaip matyti iš 2016-11-03 prašymo turinio, advokatas prašydamas pateikti informaciją paaiškino, jog prašomi duomenys reikalingi Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau pažymėtina, kad advokatas prašyme nepagrindė, kad visi jo prašomi E. B. asmens duomenys ir būtent prašyme nurodyta apimtimi turi ryšį su teisinių paslaugų teikimu klientei E. G.. Paaiškinimas, kad prašoma informacija reikalinga Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pakankamas tokiam ryšiui pagrįsti bei informaciją teikiančiai institucijai įvertinti prašomų duomenų būtinumą. Pažymėtina, kad Lietuvos kelių policijos tarnybai netenkinus pareiškėjo prašymo dėl informacijos pateikimo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti išreikalauti reikiamus rašytinius įrodymus. Pastebėtina, kad pateikus pareiškėjo prašomą informaciją, nepagrindžiant aplinkybių, kaip ši informacija ir kokia apimtimi yra susijusi su kitame teisme nagrinėjama byla, susidariusi situacija lemtų, jog pareiškėjas gautus duomenis galėtų panaudoti kitame teisme nagrinėjamoje byloje savanaudiškais tikslais ar ne visa apimtimi. Todėl pateikta asmeninė informacija galėtų būti panaudota ne teisinių paslaugų teikimo tikslais, tačiau su konkrečia Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla nesusijusiais tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą Lietuvos kelių policijos tarnybai, neįrodė prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu visa apimtimi, atsakovas pagrįstai tokią informaciją suteikti atsisakė. Teismas pastebi, kad atsakovui atsisakius suteikti prašomą informaciją, pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 199 str. įtvirtinta teise išreikalauti rašytinius įrodymus, turėjo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kuris, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, būtų nustatęs ar pareiškėjo prašomi duomenys apie E. B. yra reikalingi, jei taip, kokia apimtimi prašomi išreikalauti duomenys yra būtini pareiškėjo pozicijai pagrįsti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016-11-07 sprendimas Nr. 39-S-4865-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo apie E. B. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus“ yra priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi pirmasis pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčo sprendimą netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Esant tokioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska