- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-63-366/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00475-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Sigitas Žostautas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-17 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 2 d. apie 16.50 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiuose A. B., smurtavo prieš mažametę K. T., t.y. vieną kartą kumščiu trenkė į dešinio skruosto viršutinę dalį, taip mušdamas padarė poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą dešinio skruosto srityje – nežymiai sutrikdė K. T. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-17 nuosprendį ir jį išteisinti.
2.1. Skunde nurodoma, kad kaltinimas baudžiamojoje byloje grindžiamas tik M. B. parodymais, kurie yra melagingi, atlikti keršto ir įsisenėjusios neapykantos vedami. Todėl tiek jis, tiek jo gynėjas bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą prašė teismo prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-103-879/2018, kurioje jis (A. L.) buvo nesunkiai sužalotas mergaičių patėvio N. M. ir pastarasis už tai buvo nuteistas. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriame M. B. (mergaičių motina) melagingai jį (A. L.) kaltino naudojus prieš ją fizinį smurtą. Mergaičių parodymais taip pat tikėti negalima, nes prieš parodymų davimą su jomis buvo aktyviai „dirbama“ namuose. Priešingu atveju niekaip negalima paaiškinti, kodėl K. T. parodymuose atsirado tokia aplinkybė kaip „žolės“ rūkymas iš pakelio, ant kurio nupiešta žolyte“ (1 t., b.l. 30 - 32).
2.2. Bylos nagrinėjimo teisme metu, prašė teismo užklausti Policijos įstaigą apie tai, kaip dažnai N. M. ir M. B. namuose lankosi Policijos pareigūnai. Ir šis prašymas taip pat liko neišgirstas. Byloje yra specialisto išvada, kuria patvirtinamas faktas, jog K. T. tikrai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio dieną abi mergaitės ilgą laiką žaidė su savo buvusiais kiemo draugais tiek kieme, tiek laiptinėje be suaugusiųjų priežiūros. Todėl visai nenuostabu, jog tiek viena, tiek kita mergaitė judriuose vaikiškuose žaidimuose galėjo „įsigyti" mėlynę, kurią specialistas įvardijo kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Mažametei mergaitei sudavus į galvytę vyrišku kumščiu, tikrai turėjo likti ne tik kraujosrūva, bet ir smegenų sutrenkimas. Pats nepritaria bet kokiems pasišvaistymams kumščiais tiek artimoje aplinkoje, tiek gatvėje, todėl jį (A. L.) itin žeidžia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog jis mažamete mergaitei sudavė kumščiu į veidą.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
4.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl pripažintas kaltu nepagrįstai ir prašo jį išteisinti. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
4.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai A. J. pripažino kaltu.
4.3. A. L. savo kaltės nepripažino, teigė, kad smurto prieš K. T. nenaudojo ir mano, kad mergaitės K. T. ir G. B. buvo primokytos jį apkalbėti savo mamos ir jos sugyventinio, su kuriais jis konfliktuoja. Šią nuteistojo versiją pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė, įvertinęs mažametės nukentėjusiosios K. T. ir jos sesutės mažametės G. B. ikiteisminio teisėjui duotus parodymus, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą M. B., liudytojo N. M. parodymus, specialisto išvadą, kitą rašytinę bylos medžiagą.
4.4. Mažametė nukentėjusioji K. T. viso proceso metu teigė tas pačias aplinkybes, kad A. L. sudavė jai smūgį kumščiu į galvą dėl to, kad ji nesimovė batų. Nuo smūgio labai skaudėjo, ji verkė. Tai ji papasakojo iš karto po įvykio pas močiutę A. B. atvykusiai motinai M. B.. M. B., išklausiusi dukrą ir pamačiusi ant vaiko veido paraudimą, tuoj pat iškvietė policijos pareigūnus. Ši aplinkybė paneigia skundo argumentą, kad nukentėjusioji K. T. ir jos sesuo G. B. buvo tėvų pamokintos apkalbėti nuteistąjį. Analogiškas įvykio aplinkybes parodė į įvykio vietą atvykęs nukentėjusiosios patėvis N. M., kuriam K. T. pasiskundė dėl A. L. jos atžvilgiu suduoto smūgio į kaktos dešinę pusę už tai, kad nesimovė batų. Šias aplinkybes abi mergaitės papasakojo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs nepilnamečių mergaičių apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo medžiagą, atkreipė dėmesį į tai, kad abi mergaitės noriai bendrauja su teisėju, žaismingai atsakinėja į jo užduodamus klausimus, nesusijusius su bylos medžiaga, tačiau kai buvo paprašyta papasakoti įvykio aplinkybes močiutės namuose, nukentėjusiosios K. T. nuotaika staiga pasikeitė, ji įvykio aplinkybes papasakojo pasipiktinusi A. L. ir močiutės A. elgesiu, neslėpdama nuoskaudos. Liudytoja G. B. analogiškai papasakojo įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo teisėjui. Stebint mergaitės emocinę būseną, pastebėta, kad ji taip pat drąsiai bendravo su teisėju, tačiau jam pakreipus kalbą link tiriamo įvykio, jos emocinė būsena iškarto pasikeitė, dėl ko teisėjas negalėjo užduoti visų klausimų, apklausą teko nutraukti (1 tomas, 36-37). Iš minėtų vaizdo įrašų matyti, kad mažametės pasakoja ne apie išgalvotą, bet apie iš tikrųjų patirtą įvykį, palikusį joms traumuojantį prisiminimą. K. T. ir G. B. parodymus patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad pas K. T. yra sužalojimas - poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas dešinio skruosto srityje, kuris padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2018-01-02; sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje, pašalinės jėgos poveikyje (1 tomas, b.l. 9).
4.5. A. B., apklausta liudytoja, neigė, kad A. L. naudojo K. T. atžvilgiu smurtą, tačiau jos parodymais tikėti negalima, nes ji yra nuteistojo A. L. draugė ir suinteresuota kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to A. B. parodymais, kuriuos patvirtino liudytoja apklausta kaimynė J. B., mažametė K. T. ir jos atstovė M. B., įvykio metu buvo girtaujama, buvo vartojamas stiprus alus. K. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui papasakojo, kad močiutė A. gulėjo ant lovos girta. Taigi dėl girtumo ji galėjo neužfiksuoti arba savaip suprasti įvykio aplinkybes. Taip pat kritiškai vertintini drauge girtavusios apklaustos J. B. parodymai, pagal kuriuos A. L. jokio smurto nenaudojo, jis tik padėjo mergaitėms apsirengti, tačiau jos ožiavosi, nenorėjo autis batų.
4.6. Minėtų įrodymų analizė paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad K. T. galėjo susižaloti žaisdama kieme ir laiptinėje be suaugusiųjų priežiūros su savo buvusiais kiemo draugais. Nuteistasis nenurodė apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindą suabejoti jo kalte. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo prašymas išteisinti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį negali būti tenkinamas.
4.8. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-17 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.