Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo gautą Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo (toliau – prokuroras) prašymą dėl su teismo baudžiamojo įsakymo vykdymu susijusių klausimų išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-379-648/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. H. (A. H.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK): 1) 199 straipsnio 1 dalį – 350 MGL (45 500 Lt) dydžio bauda; 2) 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. H. paskirta galutinė subendrinta 350 MGL (45 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. H. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2010 m. spalio 24 d. (17 dienų), kas atitinka 34 MGL (4 420 Lt) baudą ir šia suma sumažintas jam paskirtos baudos dydis. Nustatytas 5 mėnesių terminas likusiai 41 080 Lt baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. A. H. paskirta kardomoji priemonė – 15 000 Lt dydžio užstatas – palikta galioti iki bausmės įvykdymo. BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies pagrindu nuspręsta iš A. H. išieškoti konfiskuotino vilkiko ir puspriekabės vertę atitinkančią pinigų sumą – 101 630 Lt.

2025 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas prokuroro prašymas dėl su teismo baudžiamojo įsakymo vykdymu susijusių klausimų išsprendimo. Prašyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje iki šiol saugomas A. H. skirtas užstatas – 4 344,30 Eur. Nors nuteistajam buvo nurodyta baudą sumokėti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, A. H., žinodamas apie jo atžvilgiu vykusį procesą ir sutikdamas su baudžiamojo įsakymo priėmimu, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir daugiau nei per 12 metų baudos arba jos dalies nesumokėjo, nesiėmė jokių priemonių baudai sumokėti, nesikreipė su jokiais prašymais, susijusiais su baudos sumokėjimu, kas akivaizdžiai rodo, kad jis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, t. y. buvo pažeistos kardomosios priemonės – užstato – sąlygos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei (nuteistasis ir užstato davėjas apie tai buvo įspėti pasirašytinai). Kadangi nuteistajam paskirta kardomoji priemonė nebuvo panaikinta, A. H. pažeidus kardomosios priemonės – užstato – sąlygas ir nevykdant teismo baudžiamojo įsakymo, užstatas turi pereiti valstybei.

Atsiliepime į prokuroro prašymą APB „Advokat.lt“ seniūnas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti A. H. paskirtą kardomąją priemonę – 15 000 Lt (4 334,30 Eur) dydžio užstatą – ir piniginę įmoką grąžinti Advokatų profesinei bendrijai „A“. Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamoji byla Nr. 1-379-648/2021 yra sunaikinta, todėl prašymą nagrinėjantis teismas negali ne tik susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau ir pasisakinėti dėl byloje surinktų įrodymų, tarp jų – ir dėl kardomosios priemonės sąlygų, o besąlygiškai tikėti prokuroro teiginiais iš esmės nėra galima. Manytina, kad prokuroro prašymas pažeidžia BK 96 straipsnio nuostatas, kadangi teoriškai apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs dar 2015 m. Kiti duomenys suponuoja išvadą, kad senaties eiga nėra nutrūkusi ir užstatas turėtų būti grąžintas užstato davėjui. Dėl to, kad šiuo atveju nėra išsaugota bylos medžiaga, nėra jokių įrodymų, kurie galėtų užtikrinti, jog visos teisės ir pareigos A. H. buvo išaiškintos tinkamai ir, kad bausmė buvo pradėta vykdyti.

BPK 133 straipsnio 7 dalis numato, kad kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo bei įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.

2025 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teismas telefonu kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kuravusį prokurorą dėl išsaugotos baudžiamosios bylos medžiagos pateikimo, kadangi baudžiamoji byla Nr. 1-379-648/2012 Vilniaus apygardos teisme buvo sunaikinta 2024 m. balandžio 3 d. Prokuroras 2025 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė kontrolinę bylos medžiagą: 2012 m. spalio 8 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; 2012 m. spalio 9 d. pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį; 2012 m. spalio 24 d. nutarimą dėl suimto įtariamojo paleidimo į laisvę; 2012 m. spalio 24 d. nutarimą skirti kardomąją priemonę – užstatą bei jo vertimą į rusų kalbą; 2012 m. spalio 23 d. nutarimą dėl daiktų sunaikinimo; 2012 m. spalio 23 d. nutarimą dėl daiktų grąžinimo; 2012 m. lapkričio 5 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; 2012 m. lapkričio 6 d. raštą dėl bylos perdavimo į teismą proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaip matyti iš 2012 m. spalio 24 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – užstatą, nuteistasis A. H. pasirašytinai sutiko su jam skiriama kardomąja priemone bei buvo pasirašytinai įspėtas, kad jei nevykdys numatytų pareigų (šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų), užstatas pereis valstybei. Be to, užstato davėjas – Advokatų profesinė bendrija „A“, atstovaujama advokato Mindaugo Paukštės – taip pat pasirašytinai įspėta, kad jei A. H. nevykdys jam nurodytų pareigų, užstatas pereis valstybei. Kardomosios priemonės – užstato – paskyrimo dieną galiojusi BPK 133 straipsnio redakcija (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 17 d.) nenumatė atskiro užstato davėjo bei įtariamojo sutikimo dėl užstato nukreipimo į baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą, ar baudos sumokėjimą, ar civilinio ieškinio patenkinimą, ar patirtų proceso išlaidų išieškojimą.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog A. H. paskirta kardomoji priemonė – 15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstatas yra paliekamas galioti iki bausmės įvykdymo, t. y. iki nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo.

Prokuroras teikime nurodo, jog A. H. nesumokėjo jam paskirtos baudos per nurodytą 5 mėnesių terminą ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, nors žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, nesiėmė jokių priemonių baudai sumokėti, nesikreipė su jokiais prašymais, susijusiais su jam paskirtos baudos sumokėjimu, kas akivaizdžiai rodo, kad jis vengia atlikti bausmę.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a-e papunkčiuose, 2 punkte numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu, atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikalstamos veikos rūšį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, per nustatytą laikotarpį nuteistasis nevengia atlikti jam paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.

BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip 10 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, - 20 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos.

Teismų praktikoje vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją arba darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus arba svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Šiuo atveju bylos medžiaga įrodo, jog A. H. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą – prokuroras 2012 m. spalio 9 d. pareiškimu kreipėsi dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo A. H., po ko, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi A. H. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų; kaip minėta, 2012 m. spalio 24 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – 15 000 Lt dydžio užstatas, su kurio paskyrimu ir sąlygomis nuteistasis ir užstato davėjas buvo pasirašytinai supažindinti (past. – minėtas nutarimas taip pat buvo išverstas į rusų kalbą ir įteiktas A. H.); 2012 m. lapkričio 5 d. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog A. H. nesutiko su siūlomu baudos dydžiu ir prašė teismą kaip galima labiau sumažinti baudos dydį. Aptartos aplinkybės įrodo, kad tiek nuteistasis A. H., tiek užstato davėjas žinojo apie A. H. atžvilgiu vykstantį baudžiamąją procesą ir buvo supažindinti su kardomosios priemonės – užstato taikymo sąlygomis, tačiau nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų, kad laiku sumokėtų jam paskirtą baudą. Pirmiau nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo atveju yra sustojęs, kadangi A. H. akivaizdžiai vengė atlikti jam paskirtą bausmę.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO yra matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 28 d. bei 2013 m. sausio 8 d. atiduotas vykdyti. 2013 m. gegužės 29 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gauta informacija (past. – 2013 m. balandžio 24 d. raštas Nr. (1.13.)7R-3001), kad baudos bei turto konfiskavimo vykdymo perdavimas Baltarusijos Respublikai nėra galimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nei 1993 m. liepos 11 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nei kitos tarptautinės sutartys, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika, nenumato vienos iš šių valstybių teismo paskirtos baudos vykdymo tvarkos kitos valstybės teritorijoje. Dėl to vertintina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindu, kuriuo Lietuvos Respublika galėtų kreiptis į Baltarusijos Respubliką dėl A. H. paskirtos baudos bausmės vykdymo perdavimo.

Akcentuotina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. H. kardomoji priemonė – užstatas buvo palikta galioti iki bausmės įvykdymo. Taigi net ir suėjus baudos vykdymo senačiai, paskirtas užstatas būtų nukreiptas į valstybės biudžetą, o ne atiduotas užstato davėjui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-870/2024).

Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios sąlygos nukreipti A. H. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 133 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą tenkinti.

Nukreipti nuteistajam A. H. paskirtą kardomąją priemonę - 4 344,30 Eur dydžio užstatą į jam Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.