Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1074-1155/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-1074-1155/2025Nutartis · 2025-07-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. eAN2-334-885/2025Nutartis · 2025-09-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-21
Bylos Nr.
eII-1074-1155/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01052-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Pažeidėjas
V. S.
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1074-1155/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01052-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Andriejaus Tiščenko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15547-2025 (ROIK: 25272379394) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2025 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15547-2025 (toliau – ir Nutarimas) patraukė V. S. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 350 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėn., už tai, kad jis 2025 m. gegužės 9 d. 18.05 val., Konstitucijos pr., Vilniuje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis ir turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdė sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti.

Nutarime nurodyta, kad Institucijoje gautas Pareiškėjo atstovo advokato A. Tiščenko prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atvyko advokatas A. Tiščenko, pateikė prašymą nutraukti bylą, nes jo atstovaujamasis nežinojo, kad iš jo yra atimta teisė vairuoti, nors bauda už ankstesnį nusižengimą buvo sumokėta. Dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, apie ką e. paštu buvo informuotas Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas. Kartu jų buvo paprašyta iki bylos nagrinėjimo 2025 m. birželio 19 d., atsiųsti Pareiškėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo nuotrauką. Iki šiol Pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas nepateiktas. Neatvykus proceso dalyviams į naujai paskirtą posėdį, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas A. Tiščenko pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas nebuvo informuotas apie perkeltą bylos nagrinėjimą, jam nebuvo pranešta apie pažymėjimo grąžinimą. Turi būti užtikrinta teisė būti išklausytam, nes administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai. Be to, vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones yra visai kas kita, negu pažymėjimo nesusigražinimas. Pareiškėjas nežinojo apie tai, kad turi susigrąžinti pažymėjimą. Byloje apie tai nėra jokių duomenų. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, prašydama jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24228825402 2024 m. kovo 18 d. Institucijos pareigūnas Pareiškėjo atžvilgiu priėmė nutarimą dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir paskyrė 300 Eur baudą bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 6 mėn. Specialiosios teisės atėmimo terminas byloje ROIK: 24228825402 skaičiuojamas nuo 2024 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. spalio 6 d. Administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25272379394 duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, nei jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, jo padarytas teisės pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės. Taip pat Pareiškėjas nei administracinio nusižengimo bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu, nei teikdamas skundą teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų ar dokumentų, galinčių patvirtinti, jog kitoje valstybėje, įskaitant kilmės šalį, yra įgijęs teisę vairuoti motorines transporto priemones, kuri galėtų būti pripažinta Lietuvos Respublikoje. Tokios aplinkybės nenurodytos ir skundo argumentuose, todėl nėra pagrindo abejoti administracinio nusižengimo kvalifikacijos teisingumu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą skundą. Nurodė, kad nėra duomenų, jog Pareiškėjas iš viso turi vairuotojo pažymėjimą. Buvo padaryti daugybiniai procesiniai pažeidimai ankstesnėje administracinio nusižengimo byloje. Šie pažeidimai lemia ir Institucijos atstovo veiksmus, todėl prašo grąžinti bylą Institucijai, kad ištaisytų trūkumus, o nenurodinėtų, kad kaltas yra Pareiškėjas, nes sumokėjo baudą. Baudos sumokėjimas yra visiškai nesusijęs.

Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas turi teisę vairuoti transporto priemones. Jis nežino, ar Pareiškėjas turi teisę vairuoti. Pareiškėjui ir jam nebuvo žinoma, kad įvykis bus nagrinėjamas policijoje. Nors teigiama, kad Pareiškėjas ir jis gavo pranešimus, tačiau jie nieko negavo.

Pareiškėjas ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jie buvo informuoti e. paštu, Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo atstovaujamam žinoma apie teismo posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla pagal Pareiškėjo atstovo advokato skundą dėl skundžiamo Institucijos Nutarimo išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo atstovo advokato A. Tiščenko skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis, 2025 m. gegužės 9 d. 18.05 val., Konstitucijos pr., Vilniuje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis ir turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdė sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti, šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam skirta administracinė nuobauda – 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėn.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismui pateiktame skunde prašė panaikinti skundžiamą Nutarimą, motyvuodamas tuo, kad Pareiškėjui ir jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai. Taip pat vairavimas be teisės vairuoti transporto priemones yra visai kas kita negu pažymėjimo nesusigražinimas. Pareiškėjas nežinojo apie tai, kad turi susigrąžinti pažymėjimą. Byloje apie tai nėra jokių duomenų. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas papildė, kad byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas iš viso turi teisę vairuoti transporto priemones, Nutarimas turėtų būti panaikintas dėl procesinių pažeidimų, o byla turėtų būti grąžinta Institucijai.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės.

Teismas, įvertinęs Pareiškėjo atstovo advokato nesutikimo su skundžiamu Nutarimu argumentus byloje surinktų duomenų visumoje, konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo išvadai, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ar pakeistas.

Pirmiausia, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Institucijos e. laiškas su informacija apie atidėtą administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 25272379394) nagrinėjimą 2025 m. birželio 19 dienai buvo išsiųstas Pareiškėjui ir jo atstovui advokatui e. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašymą Institucijai paankstinti bylos nagrinėjimą išsiuntė iš e. pašto adreso (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teismui pateiktame Pareiškėjo atstovo advokato skunde kaip kontaktinis yra nurodytas e. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Iš šių pateiktų duomenų darytina išvada, kad nurodyti e. pašto adresai yra galiojantys ir naudojami. Teismas, įvertinęs aptariamus skundo argumentus administracinio nusižengimo bylos duomenų visumos kontekste, neturi pagrindo su jais sutikti ir juos vertina išimtinai kaip gynybinę poziciją, nukreiptą į siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pareiškėjo ir jo atstovo advokato argumentai, kad jie nebuvo informuoti apie perkeltą bylos nagrinėjimą, todėl nebuvo išklausyti, paneigti byloje esančiais duomenimis. Pridurtina, kad Pareiškėjo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje 2025 m. gegužės 29 d., davė paaiškinimus, administracinio nusižengimo byla pagal skundą teisme taip pat išnagrinėta žodinio proceso tvarka, todėl tiek Pareiškėjas, tiek jo atstovas advokatas turėjo galimybę įgyvendinti teisę duoti paaiškinimus ir kitas teises.

Toliau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjo atstovas advokatas skunde teismui nurodė, jog Pareiškėjas nežinojo apie tai, kad turi susigrąžinti teisę vairuoti. Taip pat pažymėjo, kad nėra aišku, ar asmuo turėjo susigrąžinti teisę vairuoti, ar šios teisės iš viso neturėjo.

Kaip jau buvo nurodyta, Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti.

Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes neįvykdė sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti. Tuo tarpu Pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad Pareiškėjas galimai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes galimai jos nebuvo įgijęs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nurodytų asmens neteisėtų veiksmų (transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti) kvalifikavimui nė viena iš nurodytų priežasčių jokios įtakos neturi, t. y. asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš nurodytų priežasčių jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau transporto priemonę vairavo.

Toliau pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis ir turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 2025 m. gegužės 9 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjas nei jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, ar jo atstovo advokato skundo nagrinėjimo teisme metu jokio vairuotojo pažymėjimo, patvirtinančio, kad jam Lietuvoje ar kitoje šalyje, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), būtų suteikta teisė vairuoti transporto priemones, nepateikė. Primintina, kad Institucijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, buvo atidėjęs jos nagrinėjimą, siekdamas sudaryti Pareiškėjui galimybę pateikti šio pažymėjimo kopiją, tačiau šia galimybe Pareiškėjas nepasinaudojo nei tuo metu, nei vėliau.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte numatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį nustatyta, kad Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2024 m. liepos 25 d., po to nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2026 m. gegužės 22 d. Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. yra (duomenys neskelbtini). Sodros duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 26 d. nepertraukiamai dirba UAB „V.“, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini). Nurodyti duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nepertraukiamai gyvena ir dirba Lietuvoje, taigi, jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo dieną jis buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl turėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nepaisant to, kaip jau buvo minėta, Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis nustatyta, jog Pareiškėjui Lietuvos Respublikoje buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau duomenų apie tai, kad jam Lietuvos Respublikoje būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, nėra; primintina, kad Pareiškėjas viso proceso metu nepateikė jokio vairuotojo pažymėjimo.

Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, Pareiškėjas jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. gruodžio 30 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nes jos nėra įgijęs, už ką jam 2024 m. kovo 18 d. nutarimu buvo paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 6 mėn. – nuo 2024 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. spalio 6 d. Nors Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas nurodė, kad Pareiškėjas apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę nieko nežinojo, o paskirtą baudą sumokėjo, nes gavo atitinkamą pranešimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir tikint Pareiškėjo pateikta versija, vertintina, jog Pareiškėjas, gavęs pranešimą apie paskirtą baudą ir ją sumokėdamas, neabejotinai turėjo suprasti, kad jis įvykdė administracinį nusižengimą, todėl galėjo ir turėjo išsiaiškinti, ar jam taikomos kitos priemonės, ir, su jomis nesutikdamas, atitinkamą nutarimą apskųsti, tačiau to nepadarė. Taigi, Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 30 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nes jos nėra įgijęs; dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, jis šios teisės negalėjo įgyti iki 2024 m. spalio 6 d.; nurodytais duomenų bazės išrašo duomenimis, Pareiškėjas iki šiol neturi jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo, apie ką jis neabejotinai žino (primintina, kad Pareiškėjas, būdamas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, teisę vairuoti turėjo įgyti būtent Lietuvoje). Tai savo ruožtu patvirtina, kad Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 30 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nebuvo įgijęs, todėl, pasibaigus jam taikomai administracinio poveikio priemonei, negalėjo, įvykdęs įstatyme nustatytas sąlygas, ją susigrąžinti (t. y. negalėjo susigrąžinti to, ko nebuvo įgijęs), taigi, Pareiškėjas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes jos po 2024 m. spalio 6 d. neįgijo, 2025 m. gegužės 9 d. vairavo transporto priemonę ir tokiu būdu įvykdė nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Teismas apibendrina, kad skundžiamas Nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti Pareiškėjo atstovo advokato skunde nurodytais ar kitais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, o Nutarimas paliktinas nepakeistas, patikslinant, kad Pareiškėjas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes jos neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo V. S. (V. S.) atstovo advokato Andriejaus Tiščenko skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15547-2025 palikti nepakeistą, patikslinant, kad V. S. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes jos neįgijo.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė