- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- I1-3358-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01480-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2021 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 28-18 (toliau – Nutarimas), kuriuo paskirta nuobauda; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 25-853 (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime (b. l. 1-2, 13) nurodo, kad su skundžiamais Nutarimu ir Sprendimu nesutinka. Paaiškina, kad 2021 m. sausio 15 d. apie 15.00 val. jo gyvenamojoje patalpoje buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjui priklausančiame televizoriuje buvo rastas Wi-Fi maršrutizatorius. Kratos atlikimo metu buvo maisto ruošimo patalpoje, gamino maistą, o apie kratą sužinojo iš kitų nuteistųjų. Po kratos pareigūnai informavo, kad televizoriuje rastas prijungtas Wi-Fi maršrutizatorius. Pareiškėjas teigia, kad sužinota informacija jį šokiravo, todėl tik atsigavęs pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad rastas Wi-Fi maršrutizatorius ne jo, o kito nuteistojo. Kitas nuteistasis (vardas ir pavardė atsakovui žinomi), patvirtino, kad pareiškėjui nežinant į jo televizorių įmontavo maršrutizatorių, tačiau pataisos namų administracija į tai neatsižvelgė, tyrimo neatliko ir paskyrė nuobaudą. Pažymi, kad tiek iš pareiškėjo, tiek iš kito nuteistojo paaiškinimų matyti, jog rastas prietaisas nėra pareiškėjo, jo pareiškėjas nemontavo, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai
Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41-42).
Teigia, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, nes nuteistasis 2021 m. sausio 6 d. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Tą dieną, apie 15.05 val. Vilniaus pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) pareigūnams atliekant neplaninę kratą 1-ojo gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. 306, buvo patikrintas pareiškėjui priklausantis televizorius „Samsung“ serijos Nr. MN68-05653B-0036w“. Televizoriaus viduje buvo rastas prijungtas Wi-Fi maršrutizatorius „Edimax“. Pareiškėjas žodžiu paaiškino pareigūnams, kad televizorius priklauso jam, bet maršrutizatorius ne jo, ir, anot pareiškėjo, jis nežino, kaip maršrutizatorius atsirado televizoriaus viduje. Raštu pareiškėjas paaiškino, kad maršrutizatorių į jo televizorių įdėjo nuteistasis D. S.. Pažymi, kad šis pareiškėjo teiginys yra deklaratyvus, nepatvirtintas jokiais įrodymais ar detalesniais paaiškinimais. Wi-Fi maršrutizatorius pareigūnų buvo paimtas ir perduotas saugoti 1-ajam SVS. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 61-1 „Dėl elektros prietaisų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistojo (suimtojo)“ pareiškėjui priklausantis televizorius „Samsung“ buvo paimtas šešiems mėnesiams ir perduotas saugoti į Vilniaus pataisos namų sandėlį, išduodant pareiškėjui kvitą.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 21 punktu, teigia, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (Wi-Fi maršrutizatoriaus turėjimas) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimo skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 23-25) su skundu nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad gavęs pareiškėjo 2021 m. sausio 19 d. skundą dėl Nutarimo panaikinimo ir išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą nustatė, kad yra pakankami ir objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda. Pažymi, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė apsiginti, t. y. pateikti paaiškinimą raštu, tačiau tai daryti pareiškėjas atsisakė, o žodžiu nurodė, jog televizorius priklauso jam, tačiau maršrutizatorius ne jo, kaip atsirado prijungtas prie pareiškėjo televizoriaus - nežino. Tačiau vėliau, pateiktame paaiškinime Nr. 50-27 pareiškėjas nurodė, jog maršrutizatorių į televizorių įdėjo kitas nuteistasis pareiškėjui apie tai nežinant, kai jis gamino valgį virtuvėje. Turėdamas daiktų, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir su savimi turėti asmeninių daiktų sąraše, pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 22 punktą, todėl Vilniaus pataisos namų direktorius pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą - vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, Kalėjimų departamentas mano, kad skundžiamų sprendimų naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad per kratą surastas Wi-Fi maršrutizatorius gali būti naudojamas tik prie kompiuterio (jungiama kaip USB atmintinė), pareiškėjas negali naudotis kompiuteriu, o jo prijungti Wi-Fi maršrutizatorių prie televizoriaus nėra galimybės, prietaisas neveiks, todėl pareiškėjui nėra poreikio tokį daiktą turėti. Pažymėjo, kad kratos metu patalpoje nebuvo, tuo metu gamino maistą, o Wi-Fi maršrutizatorių, sužinojęs apie kratą, paslėpė kitas nuteistasis, tikėtinai norėdamas maršrutizatorių išsaugoti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje skundą prašė atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog Wi-Fi maršrutizatorius negali būti prijungtas prie televizoriaus nėra svarbi, nes tokio daikto nuteistieji negali turėti. Pareiškėjas iš karto po kratos paaiškinimų nepateikė, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta, o kitas neteistasis kaltę pripažino tik praėjus dviems dienoms, todėl pareiškėjo argumentus, jog pažeidimas nebuvo padarytas vertina kaip gynybinę poziciją. Taip pat nurodė, kad pagal bylos medžiagą pareiškėjo kratos atlikimo metu gyvenamojoje patalpoje nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. sausio 15 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda už bausmės vykdymo režimo pažeidimą, ir Kalėjimų departamento 2021 m. kovo 1 d. Sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus pataisos namų Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas M. A. 2021 m. sausio 6 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 34-4(1), kuriame nurodė, jog tą pačią dieną apie 15.05 val. I-ojo gyvenamojo korpuso 306-oje patalpoje buvo atlikta neplaninė krata, kurioje dalyvavo 5-ojo būrio nuteistasis A. B.. Kratos metu nuteistajam E. K. priklausančiame televizoriuje „Samsung MN68-05653B-0036w“ rastas prijungtas Wi-Fi maršrutizatorius „Edimax“. Nuteistasis (pareiškėjas) žodžiu paaiškino, kad televizorius priklauso jam, bet maršrutizatorius ne jo, kaip atsirado prijungtas prie televizoriaus nežino. Tokiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių nuostatas dėl nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų (b. l. 47). To paties skyriaus jaunesnysis specialistas E. U. 2021 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-18(1) nurodė, jog neplaninės kratos atlikimo metu matė, kaip specialistas M. A. pareiškėjo televizoriuje surado prijungtą Wi-Fi maršrutizatorių. Nuteistasis E. K. žodžiu paaiškino, kad televizorius priklauso jam, tačiau kaip atsirado maršrutizatorius nežino, raštu pasiaiškinti atsisakė (b. l. 48). Tą pačią dieną surašytas protokolas dėl E. K. atsisakymo pasiaiškinti raštu, kuriame taip pat įformintas žodinis paaiškinimas, surašytas protokolas dėl patalpos kratos (b. l. 49-50).
Pareiškėjas Vilniaus pataisos namų administracijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad maršrutizatorių į jo televizorių įdėjo kitas nuteistasis D. S.. Pareiškėjas apie tai nieko nežinojo, nes tuo metu kitoje patalpoje gamino maistą (b. l. 51).
Nuteistasis D. S. 2021 m. sausio 8 d. Vilniaus pataisos namų direktoriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. sausio 6 d. atliktos kratos metu rasti modemas ir maršrutizatorius priklauso jam. Pripažino, kad maršrutizatorių į E. K. televizorių įdėjo jis, E. K. tuo metu patalpoje nebuvo, todėl jis apie tai nieko nežinojo. Nurodė, kad dėl savo elgesio labai gailisi ir prašė neskirti griežtos nuobaudos (b. l. 77).
Vilniaus pataisos namų direktorius, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, ginčijamu Nutarimu (2021 m. vasario 3 d. įsakymu ištaisytas rašymo apsirikimas Nutarime nurodant kratos atlikimo datą) dėl BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 21 punkto pažeidimų paskyrė pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, pateikė skundą Kalėjimų departamentui prašydamas jam paskirtą nuobaudą panaikinti. Kalėjimų departamentas ginčijamu Sprendimu skundo netenkino.
Pareiškėjas su Nutarimu ir Sprendimu nesutinka, teigia, kad bausmės vykdymo drausmės režimo pažeidimo nepadarė. Nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad kratos atlikimo metu gyvenamojoje patalpoje nebuvo, Wi-Fi maršrutizatorių, pareiškėjui nežinant, prie televizoriaus prijungė kitas nuteistasis, kuriam šis daiktas priklauso. Pareiškėjui Wi-Fi maršrutizatorius nereikalingas, nes gali veikti tik prijungtas prie kompiuterio, o juo pareiškėjas naudotis negali.
Ginčo teisinių santykių reguliavimui aktualios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuostatos, reglamentuojančios bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas, principus, bei su jų įgyvendinimu susiję kompetentingų institucijų priimti poįstatyminiai teisės aktai.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, o BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.
BVK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Todėl svarbu nustatyti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas įsitikina, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2436-1062/2020, 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-586-442/2021 ir kt.).
Pataisos įstaigos įgalioto pareigūno priimtas nutarimas, kuriuo nuteistajam skiriama nuobauda, yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, taigi nuteistajam nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti paskirta, tik surinkus pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis, būtų nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai: neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidimą padariusio nuteistojo kaltė, o jeigu pažeidimas sukėlė žalingus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalingų padarinių.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuteistiesiems apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1008-1062/2021 ir kt.).
Lengvajai, paprastajai ir drausmės grupėms nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą nustatomas Taisyklėse (BVK 92 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Taisyklių 21 punktą, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.
Byloje ginčo dėl to, kad Wi-Fi maršrutizatorius nepatenka į nuteistiesiems leistinų turėti daiktų sąrašą ir šis daiktas neplaninės kratos metu, kurioje pareiškėjas nedalyvavo, rastas pareiškėjui priklausančiame televizoriuje, byloje nėra. Tačiau, pareiškėjas teigia, kad Wi-Fi maršrutizatorius jam nepriklauso, jį paslėpė kartu gyvenantis kitas nuteistasis, pareiškėjui apie tai nieko nežinant, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors kratos atlikimo dieną pareiškėjas atsisakė pateikti rašytinį pasiaiškinimą, tačiau nuo pat pradžių kaltės nepripažino, laikėsi nuoseklios pozicijos, jog rastas maršrutizatorius jam nepriklauso, paslėptas (prijungtas) be jo žinios ir sutikimo. Pareiškėjo žodinius paaiškinimus pareigūnai užfiksavo protokoluose ginčo įvykio dieną. Vėliau, pareiškėjas pateikė ir rašytinį paaiškinimą, kuriame iš esmės pakartoto savo ankstesnius paaiškinimus ir papildomai nurodė nuteistojo paslėpusio (prijungusio) Wi-Fi maršrutizatorių duomenis. Nuteistasis D. S. pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčijo, priešingai, anksčiau nei pareiškėjas, pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame pripažino, kad kratos metu rasti daiktai, įskaitant maršrutizatorių, priklauso jam, daiktus slėpė skirtingose vietose tikėdamasis, jog per kartą pareigūnai bent vieno iš jų nesuras, o pareiškėjas apie tai nieko nežinojo. Tokios pat pozicijos pareiškėjas laikėsi ir duodamas paaiškinimus teisme. Nors atsakovas pareiškėjo paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai būtų patikrinę ir siekę nustatyti, jog rastas maršrutizatorius išties yra pareiškėjo ir jis šiuo įrenginiu naudojosi, ar įrenginį pagal tiesioginę jo paskirtį galima naudoti ne kompiuteryje, o televizoriuje. Nors teismo posėdyje atsakovo atstovas aplinkybę dėl įrenginio pritaikomumo televizoriui laikė nereikšminga, tačiau vien tai, jog maršrutizatorius rastas pareiškėjo televizoriuje nėra pakankamas pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad tai yra būtent pareiškėjo įrenginys. Pareiškėjo įvykių versiją patvirtina nuoseklūs jo parodymai bei kito nuteistojo – D. S. paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek atsakovas priimdamas Nutarimą skirti pareiškėjui nuobaudą, tiek Kalėjimų departamentas nagrinėdamas pareiškėjo skundą, išsamiai neanalizavo ginčo įvykio aplinkybių ir nepateikė abejonių nekeliančių įrodymų, jog kratos metu rastas įrenginys (maršrutizatorius) priklausė pareiškėjui. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė pareiškėjui inkriminuojamo pataisos įstaigos režimo pažeidimo sudėties, todėl Nutarimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tirdamas 2021 m. sausio 6 d. ginčo įvykį dėl galimai pareiškėjo padaryto pažeidimo, bei Kalėjimų departamentas nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nesurinko visų objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti pareiškėjo kaltę dėl BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 21 punkto pažeidimų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, įrodinėjimo naštos taisyklę, kad asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija ir bendrąjį principą, jog visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam inkriminuojami pažeidimai, naudai, pripažintina, kad Nutarimas priimtas nenustačius visų pažeidimo sudėties elementų, neįvertinus ir nesurinkus visų ginčui reikšmingų duomenų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Panaikinus Nutarimą, atitinkamai naikintinas ir Kalėjimų departamento priimtas Sprendimas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimo. Bylos duomenimis, pareiškėjas už skundą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjo skundas tenkintas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 30 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2021 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 28-18 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 25-853 „Dėl nuteistojo E. K. skundo išnagrinėjimo“.
Priteisti pareiškėjui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (juridinio asmens kodas 188721271) 30 (trisdešimt) eurų žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.