- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- e2-1609-169/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- V. I.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovei R. V. individualiai įmonei dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. I. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. V. individualios įmonės 500 € turinės žalos (nuostolių), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija), 2017 m. vasario 15 d. išnagrinėjusi darbo bylą pagal R. V. individualios įmonės prašymą jos atžvilgiu dėl darbuotojos neatlikimo darbo pareigų ir padarytos įmonei žalos priteisimo, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti R. V. individualios įmonės prašymą motyvuojant tuo, jog prašyme nurodyti reikalavimai nepriskirtini darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisija priimdama šį sprendimą pasisakė ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėdama, jog advokato pagalbai apmokėti išlaidos darbo ginčų ikiteisminėje nagrinėjimo stadijoje neatlyginamos. Tokias išlaidas asmuo gali vertinti kaip turtinį nuostolį ir dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą (LVAT byla Nr. A502-1269/2009). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė minėtai darbo ginčų komisijai 2017 m. vasario 1 d. pateikdama atsiliepimą į R. V. individualios įmonės pareiškimą patyrė 500 € išlaidas už advokato teisinę pagalbą ruošiant procesinį dokumentą ir šios išlaidos ikiteisminėje stadijoje negalėjo būti priteisiamos, dėl patirto turtinio nuostolio atlyginimo kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. V. individuali įmonė atsiliepime nesutiko su ieškovės ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti 500 € bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, teismo prieštaravimo surašymą. Pažymėjo, kad neaišku, kokias išlaidas patyrė ieškovė, už ką sumokėjo advokatui Gintarui Griciui ir kodėl nori šias išlaidas prisiteisti iš atsakovės. Nurodė, kad pradėjus tikrinti įmonės dokumentus buvo rasta įvairių neatitikimų, suklastotų dokumentų, kurių pagrindu V. I., dirbusi pas atsakovę buhaltere, siekė pasisavinti įmonei priklausančius pinigus. Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo atsakovė kreipėsi su ieškiniu į Mažeikių rajono apylinkės teismą, kuris atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog byla yra teisminga darbo ginčų komisijai. Tuo pagrindu atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2017 m. vasario 15 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pateiktą prašymą dėl žalos atlyginimo motyvuojant tuo, jog susiklosčiusi situacija neteisminga šiai institucijai, turi baudžiamosios teisės požymių, todėl turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir taip apginti savo pažeistas teises, tą atsakovė ir padarė. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (svetimo turto pasisavinimas). Atsakovė nepadarė jokių pažeidimų, siekdama teisybės vykdė tiek Mažeikių rajono apylinkės teismo, tiek darbo ginčų komisijos sprendimus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jos 500 € turtinės žalos (nuostolių) yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės ieškovei 500 € turtinės žalos (nuostolių), 5 proc. metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 15 € žyminis mokestis bei 350 € išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Papildomai pažymėjo, kad šios turtinės žalos (nuostolių) atsiradimą kildina iš civilinių teisinių santykių, atsiradusių nagrinėjant atsakovo prašymą ieškovės atžvilgiu darbo ginčų komisijoje. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į R. V. individualios įmonės prašymą darbo ginčų komisijai, patyrė 500 € išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą, kurios darbo ginčų ikiteisminėje stadijoje neatlygintinos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepagrįstai darbo byloje buvo patraukta atsakove ir tuo pagrindu patyrė 500 € turinę žalą (nuostolius) už advokato pagalbą rengiant procesinį dokumentą, kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovei jokių nuostolių nepadarė. Vykdė Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl V. I., kaip darbuotojos, neatlikimo darbo pareigų ir įmonei padarytos žalos priteisimo. Ieškovė privalėjo darbo ginčų komisijai teikti atsiliepimą, tačiau jos patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą yra nebūtinos. Paaiškino, kad darbo ginčų komisija jam taip pat nepriteisė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau dėl tokių nuostolių atlyginimo nesikreipė į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 344-215/2017 atsisakius priimti R. V. individualios įmonės ieškinį V. I. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, R. V. individuali įmonė 2017 m. sausio 12 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbuotojos V. I. padarytos materialinės žalos atlyginimo. V. I. pateikus darbo ginčų komisijai atsiliepimą į pareikštą prašymą dėl padarytos materialinės žalos atlyginimo, darbo ginčų komisija 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. DGKS-785 atsisakė nagrinėti R. V. individualios įmonės prašymą, kadangi prašyme nurodytų reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų kompetencijai. Taip pat šiuo sprendimu atsisakė nagrinėti ir R. V. individualios įmonės prašymą dėl visų patirtų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimo kaip nepriskirtiną darbo ginčų kompetencijai. V. I., teikdama atsiliepimą darbo ginčų komisijai, patyrė 500 € išlaidas už advokato teisinę pagalbą ruošiant šį procesinį dokumentą (pagal 2017 m. vasario 1 d. sąskaitą faktūrą, serija AGG Nr. 17/09), todėl 2017 m. balandžio 7 d. po skolininko R. V. individualios įmonės prieštaravimų dėl 2017 m. kovo 7 d. priimto teismo įsakymo pateikimo (civilinė byla Nr. eL2-1143-169/2017), pateikė teismui ieškinį dėl 500 € turinės žalos (nuostolių), 5 proc. metinių palūkanų bei turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme priteisimo iš atsakovės R. V. individualios įmonės.
Kaip matyti iš ieškinyje išdėstytų motyvų bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovo išsakytų argumentų, ieškovė savo reikalavimą atsakovei dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo kildina iš jos patirtų 500 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ruošiant atsiliepimą į atsakovės inicijuotą bylą darbo ginčų komisijoje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje reglamentuojama žalos ir nuostolių samprata. Pagal šio straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Paminėtina, jog asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Taigi teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės patirta žala (nuostoliai) – tai turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą darbo ginčų komisijai, kurios, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, negali būti laikomos priverstinėmis ar juo labiau būtinomis, kadangi ikiteisminiam darbo ginčų nagrinėjimui ar procesinių dokumentų parengimui darbo ginčų komisijoje advokato teisinė pagalba nėra privaloma, todėl darytina išvada, jog ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatitinka CK 6.249 straipsnyje įvardintų nuostolio požymių.
Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti darbo ginčų komisijoje pripažįstamos ne kaip materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų šalies veiksmų, o kaip procesinio pobūdžio išlaidos, kurios atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-714-701/2016), todėl, remiantis šia kasacinio teismo praktika, konstatuotina, jog ieškovė turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nepagrįstai kvalifikavo kaip nuostolius.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu minėjo, jog ieškovės patirtas išlaidas laikė nuostoliais remdamasis darbo ginčų komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009 suformuluota teismine praktika, jog „ asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėta, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis“. Paminėtina, jog tokia praktika yra sena ir ja galėjo būti vadovaujamasi iki darbo ginčų komisijos įsteigimo, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog darbo ginčų komisija savo veikloje privalo vadovautis 2012 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-556 patvirtintais Darbo ginčų komisijos nuostatais ir Darbo ginčų komisijos reglamentu. Darbo ginčų komisijos nuostatų 2 punkte ir Darbo ginčų komisijos reglamento 2 punkte nurodyta, kad komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Taigi išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-714-701/2016). Nagrinėjamu atveju darbo ginčų komisija, 2017 m. vasario 15 d. priimdama sprendimą atsisakyti nagrinėti R. V. individualios įmonės prašymą V. I. atžvilgiu dėl darbuotojos neatlikimo darbo pareigų ir padarytos įmonei žalos priteisimo, turėjo išspręsti ir šio ginčo nagrinėjimo stadijoje susidariusių šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne užprogramuoti naują teisminį ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl spręstina, jog darbo ginčų komisija, atsisakydama nagrinėti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą motyvuojant tuo, jog jos nepriskirtinos šios institucijos kompetencijai, padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą.
Pažymėtina, jog teismas šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimą gali išspręsti taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tik tuomet, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-714-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-701/2016). Šiuo atveju nė viena šalis dėl 2017 m. vasario 15 d. priimto darbo ginčų komisijos sprendimo į teismą nesikreipė, todėl ieškovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas pirmos instancijos teisme taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias CPK normas.
Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovė, prašydama priteisti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepagrįstai kvalifikavo jas kaip turtinę žalą – nuostolius, o tokios bylinėjimosi išlaidos, patirtos ikiteisminėje darbo ginčų nagrinėjimo stadijoje, nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai, dėl to jų priteisimo (paskirstymo) klausimas negali būti sprendžiamas teisme, ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestinas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 € žyminis mokestis bei 350 € advokato teisinės pagalbos išlaidos pirmos instancijos teisme, nepriteistinos iš atsakovės R. V. individualios įmonės.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį taip pat prašė priteisti 500 € bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį bei prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo surašymo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų realumą. Nesant šių duomenų, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės V. I. ieškinį atsakovei R. V. individualiai įmonei dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.