Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-12-31 · Civilinė byla Nr. 2-1140-970/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-31
Bylos Nr.
2-1140-970/2015
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00906-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Pareiškėjas
I. L.
Suinteresuotas asmuo
O. J.
Advokatai
Arvydas Gudas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1140-970/2015Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00906-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.4.2. (S)
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 31 d.Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant pareiškėjai I. L., jos atstovui advokatui Arvydui Gudui, suinteresuotam asmeniui O. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos B. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime bei patikslintame pareiškime nurodė, kad mirus motinai, ją palaidojo, šiuo metu tvarko ir prižiūri jos kapą. Motina testamento nepaliko ir mirties dieną be namų apyvokos daiktų jokio nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau ji iki mirties buvo kreipusis į žemėtvarkos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvui priklausiusį žemės sklypą. Su seserimi O. J. sutarė, kad po motinos mirties likusį palikimą paveldės ji, todėl sesuo dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Motinai mirus ji taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą vadyti. Prieš mirtį motina gyveno pas ją, todėl mirus motinai iš karto pradėjo valdyti motinai priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus, rūbus, avalynę, patalynę, stalo įrankius ir kt., be to, po motinos mirties iš sesers pasiėmė pas seserį buvusį motinos turtą: lovą, patalynę, spintą, stalą su kėdėmis. Visą šį motinai priklausiusį turtą ji valdo nepertraukiamai ir juo naudojasi kaip savo. Be to, ji kaip paveldėtoja vyko į Lazdijų rajono žemėtvarkos tarnybą, kur pristatė reikiamus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo procese, rašė ir pildė reikiamus prašymus (1-2, 26-27 b. l.).

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo reikalavimą. Pareiškėja bei jos atstovas papildomai paaiškino, kad po pareiškėjos brolio J. mirties, pareiškėjos motina kurį laiką gyveno pas seserį O. J., (duomenys neskelbtini), tačiau seseriai pablogėjus sveikatai, pareiškėja mamą parsivežė į savo namus, kur mama gyveno iki mirties. Motina jokio nekilnojamojo turto neturėjo, jos turtą sudarė namų apyvokos daiktai, drabužiai, kurių dalis buvo pas pareiškėją namuose, kita dalis – pas seserį O. J. Mirus motinai pareiškėja su O. J. sutarė, kad visą po motinos mirties likusį palikimą priims pareiškėja, todėl ji iškart pradėjo naudotis jos namuose likusiais mamos daiktais bei praėjus savaitei po motinos mirties parsivežė iš sesers jos namuose buvusius motinos baldus: spintą, stalą su kėdėmis. Po motinos mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes jos motina jokio nekilnojamojo turto neturėjo, be to, pareiškėja manė, kad į notarą reikia kreiptis tik mamai atkūrus nuosavybės teises į žemę. 2000 metais iš žemėtvarkos gavo išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, todėl tais pačiais metais kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras paaiškino, kad pareiškėja praleido terminą palikimui po motinos mirties priimti ir nurodė kreiptis į teismą, dėl ko ji raštu pareiškimo dėl palikimo priėmimo neparašė.

Suinteresuotas asmuo O. J. teismo posėdyje patvirtino, kad po motinos B. Š. mirties, motinai priklausiusį turtą, t. y., kilnojamuosius daiktus, kuriuos sudarė namų apyvokos daiktai: stalas su kėdėmis, lova, spinta bei drabužiai ir kt. asmeniniai daiktai, buvę pas pareiškėją bei jos namuose, pasiėmė, juo naudojasi ir valdo pareiškėja ir sutiko, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų R. L. ir A. J. parodymai ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos I. L. ir suinteresuoto asmens O. J. motina B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (4, 8-11 b. l.). Po B. Š. mirties liko paveldėtinas kilnojamasis turtas – namų apyvokos daiktai: baldai, rūbai, avalynė, patalynė, stalo įrankiai, lova, spinta bei stalas su kėdėmis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p. pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti po motinos B. Š. mirties likusį turtą. Po B. Š. mirties paveldėjimo byla neužvesta, suinteresuotas asmuo O. J. rašytiniu pareiškimu patvirtino, jog ji po motinos mirties palikimo nepriėmė ir sutinka, kad motinai priklausiusį turtą paveldėtų kiti įpėdiniai, tačiau pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepriimtas, nes pareiškėja į notarą kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą (17-18 b. l.).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėja B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 str. nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 str. 1 d.), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra B. Š. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 str.). B. Š. testamento nepaliko, dėl jos palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (17-18 b. l.). Pareiškėja paaiškino, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti kaip savo nuosavybę, nes po motinos mirties iškart pradėjo naudotis motinai priklausiusiais namų apyvokos daiktais, iš sesers parsivežė motinai priklausiusius baldus, kuriais ji naudoja bei disponuoja savo nuožiūra. Be to, žinodama, kad motina buvo parašiusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo žemę, mirus motinai, kaip motinos turto paveldėtoja, kreipėsi į žemėtvarką su raštais dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikė visus reikalingus dokumentus, gavo žemėtvarkos išvadą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. L. ir A. J. patvirtino, kad pareiškėja po motinos mirties faktiškai priėmė mirusiosios turtą, t. y., jai priklausančius buities reikmenis, namų apyvokos ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Suinteresuotas asmuo O. J. sutinka, kad motinai priklausiusį turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų pareiškėja ir pretenzijų dėl palikimo neturi. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.), daro išvadą, kad pareiškėja po B. Š. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažintina, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Pareiškėjai negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos 8,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos I. L. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos I. L. į valstybės biudžetą 8,91 Eur (aštuonių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja Džiuginta Plukienė