- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-395-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02622-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutarties, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir - UAB) „L.“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, priteisti iš atsakovės UAB „L.“ 5 318,41 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „L.“ dėl darbo teisės išnagrinėjimo.
3. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-439-524/2024, atsakovei UAB „L.“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB „K.“. Minėta nutartimi UAB „L.“ kreditoriams išaiškinta, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 18 d.
4. Pažymėjo, kad visi turtiniai reikalavimai pareikšti nemokiai bendrovei nagrinėjami nemokumo bylą nagrinėjančiame teisme. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, darė išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis į paskirtą UAB „L.“ restruktūrizavimo administratorių UAB „K.“.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas A. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės — ieškinį priimti. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka. Nurodo, kad CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju aktualios JANĮ nuostatos. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis;
5.2. Apeliantas pažymi, kad teismas priėjo išvados, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles. Ieškovės ieškinys turi būti teikiamas atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020). Todėl prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti 2025 m. kovo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8314-991/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs, kad atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl visi kreditoriniai reikalavimai restruktūrizuojančiam asmeniui turi būti reiškiami iškeltoje restruktūrizavimo byloje. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.
9. Pažymėtina, kad teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklė, pagal kurią visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardintas civilines bylas, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.
10. Nagrinėjamu skundo atveju nustatyta, kad ieškovas dėl darbo ginčo išnagrinėjimo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2025 m. kovo 17 d. Teismas skundžiama 2025 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-439-524/2024, atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla; nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 18 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju ieškovo kaip buvusio darbuotojo reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio nebegali būti teikiami bendra ieškinio tvarka kreipiantis į apylinkės teismą, bet turi būti tvirtinami byloje, kurioje vykdomas atsakovės restruktūrizavimas. Teisingai pirmos instancijos teismas ieškovui išaiškino procesinę teisę pareikšti savo kreditorinį reikalavimą paskirtam atsakovės nemokumo administratoriui, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41- 42 straipsnių nustatyta tvarka teikia gautą kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtinti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui.
11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino specialiąsias teismingumo taisykles, siekdamas, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiam/restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui įmonei būtų sprendžiami nemokumo/restruktūrizavimo bylą iškėlusiame teisme. Struktūriškai JANĮ 41 straipsnis, nustatantis kreditorių reikalavimų pateikimo tvarką, priskirtinas prie bendrųjų normų, reglamentuojančių tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesą. Jame nurodyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje nėra išskirta, kokie tai kreditoriai – ar tie, kurių reikalavimai atsirado iki restruktūrizavimo bylos, ar jau po jos iškėlimo. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
12. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kreditorių reikalavimus (neišskiriant jų atsiradimo momento) tvirtina teismas, o kitokios, nei nemokumo byla, formos juos patvirtini nėra numatyta. Pagal JANĮ 42 straipsnio 2 dalį teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata yra viena iš JANĮ 15 straipsnio „Bylų teismingumas ir pareiškimų nagrinėjimas“ 2 dalyje nurodomos bendros ginčo teisenos tvarkos išimčių, kai teismas gali ne ginčo tvarka patvirtinti nemokiam subjektui kreditoriaus reiškiamą reikalavimą. Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
13. Aptartas kreditorių reikalavimų pareiškimo ir jų patvirtinimo teisinis reglamentavimas nesuponuoja išvados, kad apeliantas savo teises gali įgyvendinti jo pasirinktu būdu, t. y. siekdamas gauti teismo sprendimą atskirame, o ne restruktūrizavimo teisminiame procese. Kreditorių reikalavimai pirmiausia yra pateikiami specialiam subjektui – nemokumo administratoriui, o jeigu jis nepaskirtas – juridinio asmens vadovui (JANĮ 103 straipsnio 3 dalis), kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas pasirinko tinkamą teisminės gynybos priemonę (ieškinio teisena kreipiantis į apylinkės teismą ) atmetami tuo aspektu, kad apeliantas siekia teismine gynyba pasinaudoti apeidamas nustatytą tvarką – siekdamas inicijuoti atskirą bylą. Teismų praktikoje analogiška procesinė situacija dėl ginčo teismingumo ne kartą aptarta ir vertinta (pvz., 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2-803-464/2020).
14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, ginčijama 2025 m. kovo 25 d. pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tad naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1-2 dalimis, teismas,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.