Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-04-29 Šiaulių apylinkės teisme gautas V. N. skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-03-13 nutarimo Nr. VDI-ANR_N-130-2019 (toliau – Skundžiamas nutarimas) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas neįsigilinus ir klaidingai interpretuojant reikšmingas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas. Priešingai, nei teigiama surašytuose dokumentuose (protokole, nutarime), pagal Inspekcijos prašymą jai pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei darbo grafikai buvo sudaryti tinkamai ir juose pateikta informacija realiai atspindi Darbuotojų, vykdančių UAB (duomenys neskelbtini) objekto (adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas) fizinę saugą, darbo ir poilsio laiką. Pagal DK 122 straipsnio 2 dalies 2 punktą „ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę“. Pagal DK pietų pertraukos patenka į poilsio laiką ir į darbo laiką neįsiskaičiuoja (DK 111, 120 ir 122 straipsniai). Faktinė darbuotojų darbo dienos trukmė, priešingai, nei teigiama surašytuose dokumentuose (protokole, nutarime), nebuvo ir nėra 24 val. Darbuotojams, kurie vykdo Objekto saugą, laikantis minėtų DK reikalavimų, yra sudaryta galimybė ir jie turi numatytas kelias pietų pertraukas pagal grafiką pailsėti ir pavalgyti. Jokių nusiskundimų iš Darbuotojų dėl jiems suteikto poilsio laiko ir sąlygų nebuvo ir nėra gauta. Darbuotojai, dirbantys Objekte, turi teisę savo nuožiūra pasinaudoti pietų pertraukomis. Jie taip pat turi teisę palikti Objektą darbo grafike nustatytu pietų pertraukų (poilsio) laiku, todėl jų faktiškai dirbtas darbo laikas ir poilsio laikas yra tinkamai atspindėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir su Darbuotojais tinkamai atsiskaityta. Inspekcija, surašydama protokolą ir priimdama skundžiamą nutarimą, akivaizdžiai neįsigilino į faktinę situaciją, į darbuotojų darbo ir poilsio specifiką Objekte, į darbuotojų, dirbančių Objekte, paaiškinimus, kuriuos dar ir nepagrįstai vertino atsietai nuo kitų surinktų įrodymų. Dėl nesuprantamų priežasčių Inspekcija visiškai ignoravo jai pateiktus dokumentus, kuriuose pateikti teisingi duomenys apie darbuotojų darbo ir poilsio laiką. Taip pat nuoseklius jo paties (pareiškėjo) paaiškinimus, duotus raštu iki protokolo surašymo ir žodžiu prieš priimant skundžiamą nutarimą. Be to, Inspekcija, nepagrįstai teigdama, kad darbuotojai Objekte dirbo 24 val., o ne darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytą laiką, klaidingai traktuoja DK nuostatas, reglamentuojančias minimaliojo poilsio laiko reikalavimus, t. y. pertraukų pailsėti ir pavalgyti trukmę bei jų bendrą sumą, nes, kaip minėta, šios pertraukos į darbo laiką nėra ir negali būti įskaičiuojamos. Nei Inspekcijos protokole, nei jo pagrindu surašytame skundžiamame nutarime nėra atskleista tariamo pažeidimo esmė, nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nėra aiškus menamo pažeidimo padarymo laikas ir nėra aišku, kas konkrečiai laikoma tariamai neteisėtais pareiškėjo veiksmais. Abejuose Inspekcijos dokumentuose nurodoma, kad pažeidimo padarymo laikas yra nuo 2018 m. gruodžio 1 d. 8.00 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 8.00 vai. Tačiau tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime tuo pačiu teigiama, kad pareiškėjas neva pažeidimus atliko 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Todėl nesuprantama, ką konkrečiai Inspekcija laiko pažeidimo padarymo laiku. Be to, tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime tariamas pažeidimas ir neva padaryti pareiškėjo neteisėti veiksmai apibūdinami abstrakčiai, nenurodant kokie konkretūs darbuotojai ir kokiomis konkrečiomis dienomis neva faktiškai dirbo visą darbo laiką, o kažkodėl apsiribojama vienos dienos (2018 m. gruodžio 10 d.), kurią Objekte dirbo vienas darbuotojas, darbo laiko įvardijimu. Tokiu protokole ir skundžiamame nutarime pateikiamu netiksliu ir abstraktaus pobūdžio kaltinimų formulavimu apribojamos pareiškėjo konstitucinės teisės į gynybą, kadangi pareiškėjas negali suvokti, už kokius konkrečius tariamai neteisėtus veiksmus (kurių konkrečiai darbuotojų atžvilgiu ir už kokias konkrečias jų dirbtas dienas) jis yra traukiamas atsakomybėn. Toks netinkamas protokolo ir skundžiamo nutarimo surašymas akivaizdžiai neatitinka ANK nuostatų ir suformuotos vieningos teismų praktikos. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu Inspekcija, surašydama protokolą ir priimdama skundžiamą nutarimą, šiurkščiai pažeidė ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus. Skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Teisme V. N. ir jo atstovas advokatas laikėsi skundo argumentų, prašė jį tenkinti ir panaikinti V. N. paskirtą administracinę nuobaudą.

Atstovas advokatas M. R. teisme papildė ir nurodė, Darbo inspekcijos teigimu, (duomenys neskelbtini) objekte už darbo laiko apskaitą atsakingas V. N. Darbo inspekcijos teigimu, tame Objekte yra neva darbuotojai, kurie dirba daugiau, negu nurodyta darbo laiko apskaitos grafikuose. Jų supratimu, pagal Darbo kodeksą turi būti suteiktos pertraukos pailsėti, pavalgyti, tos pertraukos per dieną gali būti nuo 30 minučių iki 2 val. Kadangi žmonės objekte dirba daugiau nei 5 valandas, jiems suteikiamos galimybės pertraukas turėti dažniau, kartais keturis kartus po 30 minučių, kartais po valandą, tai priklauso nuo kliento, kuris duoda V. N. užsakymą. Kaip ten bus poste, ar ten kažkas atvažiuos, ar didesni, ar mažesni lankytojų srautai. Jis užsako ir V. N. sudėlioja grafikus ir ištransliuoja darbuotojams, tokiu būdu viskas vyksta. Šiuo atveju tiems darbuotojams sudarytos galimybės pailsėti ir pavalgyti, tiems asmenims yra suteikta galimybė ir išvykti iš objekto. Tas objektas yra užrakinamas, į objektą niekas negali patekti kitaip, išskyrus su specialiais raktais ir kortelėmis. Šie asmenys gali išvykti. Dabar, ar jie išvyksta, ar ne, tai jų pasirinkimas. Kiek teko girdėti iš darbuotojų, sako: „nevažiuosiu 30 km pavalgyti, pavalgysiu Objekte, bet jeigu reikia, galiu išeiti“. Ką asmuo tuo metu daro, tai yra jo pasirinkimas, jis ilsisi taip kaip nori ilsėtis. Ginčas yra apie tai. Be to, prieš protokolo surašymą turi būti surenkami įrodymai, turi būti suformuluotas kaltinimas ir t.t. Protokolas surašytas vasario 19 d., po protokolo surašymo kovo 5 d., tai yra praėjus 2-3 savaitėms, paimami paaiškinimai iš darbuotojų. Bet jau tie paaiškinimai šio protokolo kontekste negali būti naudojami šioje byloje, nes jie paimti kovo 5 dieną. Tai yra arba tada institucija turi naikinti protokolą, nesurašyti nutarimo, pradėti naują teiseną ir pradėti rinkti įrodymus, tai yra grubus pažeidimas. Dar vienas svarbus dalykas, nutarime yra labai neaišku už kokį laikotarpį, už kokias veikas jis yra traukiamas atsakomybėn, o iš esmės, tas turi būti nurodyta labai konkrečiai, koks darbuotojas, kokią konkrečiai dieną, valandą dirbo, ar nedirbo faktiškai, taip turi būti. Šiame nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta tarp 2018 m. gruodžio mėn. 1 d. ir 2018 m. gruodžio mėn. 31 d. Pažeidimo esmė yra nurodyta, kad spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį buvo daromi kažkokie pažeidimai. Po to yra nurodyta, kad pavyzdžiui A. Ž. gruodžio 10 d. dirbo tiek ir tiek valandų. A. Ž. savo paaiškinimuose kalba apie jo darbo laiką nuo 2019 sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 4 d., kai nutarime kalbama, kad pažeidimo padarymo laikas yra gruodžio mėnesį, tai kaip suprasti, kuo yra kaltinamas asmuo. Tada minimas ir spalis, ir lapkritis, bet savo paaiškinimuose darbuotojai kalba apie sausio mėnesio 3 d., 4 d. Šie dalykai, neaišku kokiu būdu gaunant tuos paaiškinimus po protokolo surašymo, sudaro pagrindą panaikinti nutarimą ir nutraukti teiseną. Be to, keturi liudytojai, dar plius A. N., patvirtino tą patį, kad objekte darbas vyksta nuo 8 val. iki 8 val., bet tas darbas yra su pertraukomis. Pagal Darbo kodeksą tos pertraukos turi būti skiriamos kas 5 valandas, gali trukti nuo pusvalandžio iki dviejų valandų. Tai šiuo atveju Darbo kodeksas nebuvo pažeistas. Taip pat A. V. užsiminė, kad tam tikrais atvejais galėjo būti tie darbuotojai siunčiami į kitą objektą. Jie nėra, kad visi absoliučiai tik šitame objekte dirba. Tam tikri darbuotojai, jie kartas nuo karto gali būti, kad jie dirba ir kitame objekte. Ir kai jie dirba kitame objekte, už tai ir atsiranda pavyzdžiui 12 val. tą dieną. 12 valandų tai reiškia, kad gali būti, kad jie dirbo kitame objekte. Tai nėra objekto, tai yra to konkretaus asmens išdirbtas laikas (duomenys neskelbtini). Todėl nesutinka su skundžiamu nutarimu ir prašo jį panaikinti. Pietų pertraukos yra galimos ir netgi privalomos pagal Darbo kodeksą. V. N., laikydamasis Darbo kodekso nuostatų, jis jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Prašė teiseną V. N. atžvilgiu nutraukti.

Apklaustas liudytojas A. Ž. teisme parodė, kad jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 8.00 val., para laiko, yra apsaugos darbuotojas. Yra 4 pietų pertraukos, kiekvieną mėnesį būna skirtingai. Pasako grafiką ir kokiomis valandomis pietų pertraukos, tai vadovai nustato. Nepamena, kokiomis valandomis buvo pietų pertrauka spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį. Visada dirba po parą, visada yra keturis kartus po pusės valandos pertrauka. Šį mėnesį nuo 12.00 iki 12.30, 18.00 iki 18.30, 22.00 iki 22.30, 3.00 iki 3.30 val. Pradeda dirbti nuo 8 ryto, 4 pietų pertraukos. Yra apsaugos darbuotojų namelis, tame namelyje pietauja. Savo maisto vežtis negali, jiems atveža maisto, už maistą apmoka įmonė. Jiems atveža parai tris porcijas. Turi šaldytuvą, pasišildo, vandenį atsiveža savo. Galėtų išvykti iš Objekto, jam į namus važiuoti 30 kilometrų dėl 30 minučių pavalgyti nėra tikslo. Be to, iš kitur jis maisto vežtis negali. Nepasakys dėl kito poilsio laiko, ar buvo kitoks, ilgesnis nustatytas, jis nesigilina, kadangi visada būna vietoje, ir kada yra galimybė, tada ir pavalgo. UAB (duomenys neskelbtini) tikrina, ar jie yra darbo vietoje, įvairiu paros laiku atvažiuoja patikrinti. Tikrina, kad būtų darbo vietoje, kad būtų blaivūs, su uniforma, patikrina dokumentaciją, iš toliau pasižiūri, kaip patikrina darbuotojus, nes darbuotojai įeinant turi parodyti savo kortelę, turi apžiūrėti tašę, kad nebūtų maisto produktų, gėrimų. Į teritoriją negalima nieko įsinešti dėl ligų, tokie saugos reikalavimai. Kalba apie tai, kas dabar. Dėl gruodžio mėnesio nepamena. Darbo grafiką pasakydavo telefonu. Jie kompiuterio neturi, nes neleidžiama turėti. Paskambindavo tiesioginis vadovas A. M., jis pasakydavo darbo grafiką. Jis jų tiesioginis vadas, telefonu paskambina ir pasako nuo kada dirba, kokiomis valandomis pietų pertrauka. Kas ketvirtą parą dirba. Paskutinė pietų pertrauka paryčiui, maždaug 3.00 val. Žiemos metu dar turi kūrenti pečių. 21.00 val. yra atsižymėjimas, 4 atsižymėjimo taškai, su tuo aparatu turi pasižymėti, tuo pačiu pakuri pečių ir apeini teritoriją nustatytu maršrutu. Atsižymi 21.00 val., 1.00 val., 5.00 val. Visą laiką taip būna. Pietauja darbo vietoje, darbo vietoje ir būna. Per pietų pertrauką neprivalo būti darbo vietoje. Kai darbinosi, jam iš karto pasakė, kad informacija bus teikiama telefonu dėl darbo grafiko, dėl pietų pertraukų, ne kiekvieną mėnesį vienodai būna. Visada dirba tame objekte, apie 5 metus dirba ir tą objektą saugo. Darbo valandos tos pačios, yra keturios pietūs pertraukos po pusę valandos, tik kartais skiriasi pietų pertraukų valandos, jų laikas, neatsimena, kaip būdavo kitais mėnesiais. Gali būti tokios pietų pertraukos po pusantros valandos, bet jis nepamena. Skirdavosi pietų laikas. Atsižymėjimas užima 20-25 minutes. Darbo inspekcija atvažiavo pas jį darbo metu, pateikė pažymėjimą, prisistatė pareigūnai, pradėjo jų klausinėti apie darbą, pasakė, kad yra gautas skundas ir atvažiavo išsiaiškinti situaciją. Rašė paaiškinimus, klausė, ar yra tualetas, sakė nėra, eina į teritoriją, sakė rašyk, kad tualeto nėra, dėl darbo laiko klausė kaip dirba, sakė po parą laiko, sakė taip ir rašyk, kad dirba po parą. Klausinėjo, bet jis neėmė į galvą. Žinojo, kur jis darbinosi, jį tenkina, todėl jis ten ir dirba. Dirba kas 4 parą. R. N. pas juos dirbo, žmogui buvo insultas. Dabar jis yra sanatorijoje, bus apie mėnesį, prieš savaitę išvažiavo, bet tiksliai nežino.

Apklaustas liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas, dėl darbo. Dirba (duomenys neskelbtini) komplekse, yra apsaugos darbuotojas, darbo valandos nuo 8.00 val. iki 8.00 val., dirba 24 valandas per parą. Visą laiką dirbo vienodai. Yra pietų pertraukos, po pusę valandos būna. Valgo tada, kada jie gali, yra tarpas kada, ir darbuotojai ten pietauja. Oficialiai nustatomos darbo valandos. Nustato vadovai. Dirba virš 3 metų. Pietų pertraukos yra nuo 11.00 iki 11.30 val., nuo 18.00 iki 18.30 val., nuo 3.00 iki 3.30 val., nepamena tiksliai. Pavalgo, reikia padirba, pavalgo kitu laiku. Gali per pietų pertrauką išeiti. Niekur nereikia ten eiti, ateini į darbą ir dirbi. Pietų pertrauką pasikoreguoji. Pavyzdžiui, mašiną įleidi, kiek ten užtrunki, po to atsisėdi ir pavalgai. Jiems valgyti atneša vienu metu, jie negali savo atsivežti. Darbo grafiką nustato V. N., A. M. Su V. bendrauja, kada Šiauliuose būni, o taip daugiau skambina A. Norėdamas palikti savo darbo vietą, turėtų paskambinti inžinieriui ir jis tuomet pasižiūrėtų, jis yra kitos įmonės darbuotojas. Per juos ir jie viską daro. Įmonės vadovai juos tikrina, ar yra darbo vietoje, nebūna, kad neranda, visą laiką būna darbo vietoje. Niekas niekur nevaikšto. Gruodžio mėnesio pietų pertraukų laiko nepamena. Kada nori, tada ir valgo, kada išeina. Dieną atsižymi, telefonu, niekur eiti nereikia, vakare yra taškai 21.00, 1.00 ir 5.00, atsižymi. Žiemą pečių kūrena, daugiau nėra darbų. Dieną nereikia kūrenti, iš vakaro palieka iškūrentą, eini pro šalį ir pasižiūri. Pečius šildo visą kompleksą. Tos valandos nėra aktualu, temperatūra aktuali, mažiau 60 negali būti. Stebi telefonu, yra programa telefone. Pasižiūri, 75 ar 85, ir nueini. Ten nieko nereikia daryti. Dirba vienas apsaugos darbuotojas. Galėtų nakties metu jį pakeisti inžinierius, jeigu reikėtų. Įmonė (duomenys neskelbtini) dirba visą parą. Apsauga bendra, kad nepatektų, ir kad nebūtų išnešta, tikrina darbuotojus. Jam neteko palikti darbo vietos, susiplanuoja taip, kad jam nereikėtų palikti darbo vietos. Jis parą atidirba ir jam 3 paros laisvos. Darbdaviai tikrina blaivumą, aprangą, kad nemiegotų, viską tikrina. Nėra reikalo palikti darbo vietos. Parą išdirba ir viskas. Jeigu reikėtų, išeitų per pietų pertrauką. Gali užrakinti ir išeiti, darbuotojai turi elektronines korteles. Jam niekada nereikėjo palikti teritorijos. Darbo grafikai pateikiami telefonu, pasiskambina telefonu ir pasako. Visą laiką vienodai. Viskas eina taip, kaip turi būti, išskyrus ligos atveju, tada pasikeičia darbo grafikas. Negali pasakyti tokių dalykų, ar pietų pertraukos laikas gruodžio mėnesį skyrėsi. Darė kaip darė, ėjo kaip ėjo. Gauna atsiskaitymo lapelį telefone, sumą mato. Tokio lapelio nėra matęs, kiek yra išdirbęs valandų. Nieko čia nereikia tikrinti, atlyginimas vienodas. Visą laiką išdirba vienodai, atsiskaičiuoja, jeigu pavaduoja sergantį.

Apklaustas liudytojas A. M. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių teritoriniame padalinyje, pareigos elektroninės saugos projektų vadovas, viena iš funkcijų fizinės saugos objektų darbuotojų informavimas apie grafiką. Pagal vidaus darbo tvarkos taisykles, kurios yra patvirtintos generalinio direktoriaus, apskaita tvarkoma sekančiai, tai yra Šiaulių teritorinio padalinio vadovas V. N. sudaro grafiką, atspausdina ir paskelbia skelbimų lentoje. Jis turėdamas pareigas skelbti darbuotojams grafiką ir telefonu informuoja darbuotojus, koks yra grafikas, praneša apie pietų pertraukas, esant pasikeitimams, informuoja, esant kitiems pakitimams, transliacija vykdoma iš pakabinto grafiko jų biure. Kadangi jų darbuotojai yra supažindinti su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, jie gali arba patys pas juos atvykti į ofisą ir susipažinti su grafiku, arba skambina telefonu, patys klausia. Įprastinė praktika tokia, kad jis telefonu informuoja darbuotojus apie grafiką ir jų pertraukas. Darbuotojas turi teisę išeiti per pietų pertraukas iš objekto ir nustatytą laiką valgyti, ilsėtis. Bet dažniausia pasilieka objekte. Kas liečia darbo apskaitos grafiko paskelbimą. UAB (duomenys neskelbtini) dirba vienas darbuotojas, pamaina prasideda nuo 8.00 val. iki 8.00 val., pietų pertraukos skirtingai, pagal kliento poreikį. Pagal įmonės poreikius, darbo grafikas skelbiamas pas juos biure ir transliuojamas telefonu darbuotojams. Jis transliuodavo patį faktą apie pietų pertraukas. Darbuotojas dirbdavo pagal grafiką. Paskutinį mėnesį keturios pietų pertraukos po pusę valandos, o kas anksčiau buvo sunku ir pasakyti. Žiniaraščių jis netvarko, juos tvarko V. N., jis atsakingas už darbo žiniaraščius. Darbuotojams telefonu informuojama apie darbo grafiką. Jie taip pat gali atvykti į biurą, nes darbo grafikas yra skelbiamas skelbimų lentoje ir bet kada gali atvykti ir susipažinti. Viską galima pranešti telefonu. Grafikas nėra sudėtingas, kad būtų sudėtinga kombinacija, darbuotojas vienas kitą keičia. Jis dabar nepasakys, kiek buvo pertraukų gruodžio mėnesį, dabar tiksliai nepasakys. Bet jų buvo ne viena, pagal kliento poreikį. Per pietų pertrauką darbuotojas gali išeiti. Pietų pertrauka yra numatyta grafike ir jie tuo vadovaujasi. Niekam nereikia pranešti, kad išeinama per pietų pertrauką. Darbuotojai dirba pagal jų susitarimą. Jo funkcija susijusi tik su grafikų skelbimu. Jam žinoma, kad darbuotojai prižiūri pečių. Telefone turi programėles, stebi techninius duomenis, karšto vandens temperatūrą ir kitus parametrus. Taip pat tas pats su signalizacija, jeigu kritiniai atvejai, informuoja atsakingus asmenis. Tą informaciją valdo ir kiti asmenys, kurie yra atsakingi. Ta informacija gaunama tik, kad būtų išvengta avarijos, ją gauna ir kiti žmonės. Jo žiniomis jokių nusiskundimų nebuvo.

Apklaustas liudytojas R. N. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas. Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padalinyje, pareigos apsaugos darbuotojas. Nuo balandžio 2 dienos nedirba, serga. Praeitų metų spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini) padalinyje, (duomenys neskelbtini) kompleksą saugojo. Darbo grafikus sudarinėjo, kiek atsimena, A. M. Jiems paskambindavo telefonu. Kas 4 parą dirbdavo. Visą parą dirbdavo. Pietų pertraukos būdavo. Jos keisdavosi kiekvieną mėnesį. Buvo 4 pertraukos po 30 min. Teritorijos nepalikdavo, nevažiuodavo, (duomenys neskelbtini) duodavo maisto, savo maisto neleisdavo neštis dėl maro. Per pietų pertrauką neapsimokėdavo niekur važiuoti. Savo nuožiūra pietus pasidarydavo. Objekte dirbo vienas. Prižiūrėdavo katilinę. Toks buvo susitarimas. Dieną katilinės prižiūrėti nereikėjo, ją prižiūrėjo kiti darbuotojai. Pietų pertraukų valandų nepamena. Pradėjo dirbti nuo 8 valandų, per pietus pirma pietų pertrauka, po to jie patys pasidarydavo, kai reikdavo ir viskas. A. M. mėnesiui pasakydavo pietų pertraukų grafiką. Jie patys pasidarydavo pietų pertraukas pagal situaciją. Dirbdavo iš 24 valandų 22 valandas. Jiems reikėjo teritoriją saugoti, darbuotojus tikrinti, mašinas registruoti, kad maisto neįsivežtų. Daug darbuotojų. Iš apsaugos darbuotojų keisdavosi su Ž. M., A. Ž. Jie buvo keturiese. Duodavo iš kitur darbuotojus, kai atostogavo. Dirbo visada kas 4 parą. Jie niekur nevažiuodavo darbo metu, pasilikdavo vietoje. Jis pats niekur nevažiavo per pietų pertraukas, nežino, ar reikia leidimo. Iš administracijos vadovai atvažiuodavo pas juos patikrinti. Nepranešę buvo kažkada naktį atvažiavę patikrinti. Patikrindavo dokumentus. Nakties metu pasidarydavo pertraukas savo nuožiūra, nakties metu nieko ir nebūdavo. Per pertraukas pavalgydavo, atsigerdavo. Jis laiko pavalgymą kaip pietų pertrauką. (duomenys neskelbtini) dirba ir naktį, ir dieną, jų pamainos keisdavosi. Kitas darbuotojas išeidavo 4 valandą nakties. Kai keisdavosi, darbuotojai turėjo būti patikrinti. Katilinę reikėdavo kūrenti pagal situaciją, kokia oro temperatūra, kokie šiaudai. Jeigu krenta temperatūra, paskambindavo iš teritorijos. Galėdavo paskambinti bet kada. Jie niekur nevykdavo, neapsimokėdavo niekur vykti.

Apklaustas liudytojas A. V. teisme parodė, kad nujaučia, dėl ko yra pakviestas. Dirba (duomenys neskelbtini), pareigos – apsauginis. Saugomas objektas (duomenys neskelbtini). Praėjusių metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. dirbo ten pat. Dirba parą, nuo 8 val. iki 8 val. Būna pertraukėlės. Jos būna 12 val., 6 val., 10 val. ir 3 val. Pradeda dirbti nuo 8 val. ryto, 12 val. jau pertraukėlė. Pertraukos po pusę valandos. Po to pertrauka nuo 18 val. iki 18.30 val. Paskui 10 val., vėl pusę valandos pertrauka, ir 3 val. Iš viso 4 pertraukos, 2 valandos poilsio. Per tą laiką laisvalaikis: parūkai, pavaikštai, pavalgai. Galima per tą laiką palikti objektą ir išvažiuoti pusei valandos. Valgyti nevyksta, atveža, maitina. Per tas pertraukėles niekuo daugiau neužsiiminėja. Jeigu atvažiuoja koks krovinys, palaukia. Išvažiuoti neišvažiuoja, tik jeigu atvažiuoja. Tikrina jie, bet tuo laiku jie nedirba. Be apsaugos dar apeina objektą, „pečių“ pasižiūri, yra telefonas, programėlė, pažiūri kokia temperatūra. Na pažiūrėti, kad būtų temperatūra. Pečius kūrenamas šiaudais. Automatiškai arba diena yra darbininkai, o naktį, jeigu labai reikia, eina ir įkiša jie, bet ne visada. Dėl to, kas nustato pertraukėles, yra pasakyta iš jų valdžios. Valdžia – tai A. M., jo pareigos – padalinio vadovas. Jis pasako, kada tos darbo valandos. Dažniausiai pasako telefonu. Visą laiką taip ir dirba nuo 8 val. iki 8 val. ir 4 pertraukos. Jų iš viso yra 4 darbuotojai. Dirba kas ketvirtą parą. Kai atostogos, priima žmogų. Būna retkarčiais, kad dirba kas trečią parą, kai suserga, kol suranda žmogų. Praėjusių metų spalio, lapkričio, gruodžio mėn. tokiomis valandomis ir dirbo, bet tiek kiek prisimena. Dėl to, ar jam yra žinoma, kad gruodžio mėnesį buvo numatytos pietų pertraukos po 2 val. kiekvienam, gal ir yra buvę, bet neprisimena. Buvo tokios pertraukos, gal ir buvo, bet tiksliai pasakyti dabar negali. Nėra tekę dirbti tik dienos metu, ne visą parą. Dėl pačių rašytinių grafikų, jie jų nemato. Jiems paskambina ir pasako. Ar yra buvę, kad dirbtų nuo 8 val. iki 14 val., nebent jei susirgo, paskambino, kad serga, kad darbe reikia pakeisti. Dėl to, ar per tiek laiko, kol dirba, ar yra tekę palikti darbo vietą, yra tekę. Dieną praneši lauko darbininkams, o naktį užrakini. Naktį niekas nevaikšto. Išvažiuodavo, yra buvę, kad rūkyti nusipirkti. Dėl to, ar būdavo, kad naktimis atvažiuotų A. M., yra buvę. Kontrolierius atvažiuoja. Prieš atvažiuojant niekada nepranešdavo. Labai netikėtai. Atvažiavę paprastai tikrina blaivumą, apžiūri ar su uniforma. Susirašo ką reikia ir išvažiuoja. Dėl to, ar turi kokių spec. priemonių, turi dujų balionėlį ir viskas. Asmeniškai jis turi ginklą namuose. Darbovietės ginklo neturi. Dėl to, ar per tą laiką, kol jis dirba šitame objekte, ar yra tekę dirbti kitame objekte, yra tekę. Dirba parduotuvėje. Dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Kitiems kolegoms yra tekę dirbti kituose objektuose. Pas juos objekte iš kitų yra, kai suserga žmogus, iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoja ar dar iš kur. (duomenys neskelbtini) dirbo, kaip pagrindinėje darbovietėje. (duomenys neskelbtini) dirbo 2 metai atgal.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovai teisme prašė skundo netenkinti, nors Darbo kodeksas ir numato, kad pietų pertraukos turi būti suteiktos, bet jeigu nėra galimybės suteikti, jos turėtų būti įskaitomos į darbo laiką. Kitas dalykas, kad reikėtų šitoje situacijoje vadovautis teismų praktika, kad reikėtų vertinti pirminius darbuotojų paaiškinimus, ką darbuotojai teigė patikrinimo metu, kurie buvo apklausti, tai N., M. ir Ž. Ko darbo inspektoriai paklausė per patikrinimą, darbuotojai jiems tą ir paaiškino. Atsižvelgiant į tai, kad visi trys darbuotojai aiškino, kad jie visą laiką dirbo vienodai, kad dirbo po parą, ir kad niekada savo vietos palikti negali, todėl ir buvo priimtas nutarimas, kad tuo laikotarpiu, nuo spalio iki gruodžio mėn., išskiriant kelis pavyzdžius, gruodžio mėn. darbuotojai dirbo parą, nepalikdami darbo vietos, ir kad jiems nebuvo apskaitytas darbo laikas. Šie asmenys buvę pareigūnai, asmenys su aukštaisiais išsilavinimais, todėl jie rašydami paaiškinimus turėjo suvokti, kad už savo žodžius neša atsakomybę. Prašė teismo jų įstaigos nutarimą palikti galioti ir vadovautis pirminiais darbuotojų paaiškinimais. Be to, maksimali Darbo kodekse numatyta pertrauka pamainoje yra 2 valandos, o ne 6 valandos, kaip yra parodyta gruodžio mėn.

Byloje esančiame A. Ž. 2019-01-03 paaiškinime nurodyta, kad jo darbo laikas yra nuo 2019-01-03 8 val. iki 2019-01-04 8 val. Dirba kas ketvirtą parą, po 24 val. Atlieka saugos funkcijas, privalo būti darbo vietoje visą parą, pietauja darbo vietoje.