- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eAS-27-624/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00642-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. lapkričio 20 d. padavė teismui skundą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-176 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (18.2)I-3437, kuriais atsisakyta skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal jo turimą tarnybos stažą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Argumentavo, kad turi rimtų sveikatos problemų, yra ambulatoriškai ir stacionariai gydomas (duomenys neskelbtini), vartoja stiprius ligos gydymui ir nuskausminamuosius vaistus, dėl ko jam sunku savalaikiai sureaguoti į vykstančius įvykius ir išskirti prioritetus. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, gavęs ginčijamus sprendimus, manė, kad tai yra galutinis kompetentingos institucijos sprendimas ir užvesti bylą, kreipiantis į teismą ir vykdyti brangiai kainuojančias teismines procedūras, nėra prasmės. Be to, turėjo finansinių sunkumų samdyti advokatą. 2023 m. lapkričio mėn. iš buvusių kolegų sužinojo apie administracinių teismų praktiką ginčijamu klausimu ir tai, kad kolegos analogiškus sprendimus yra apskundę teismui ir valstybinės pareigūnų ir karių pensijos buvo paskirtos. Šiuo metu yra susidariusi tokia administracinių teismų praktika, kad negalima vadovautis tokiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad, jei pilietis buvo teistas, tai jis visam likusiam gyvenimui lieka teistu ir negali pretenduoti į valstybinės pensijos gavimą už tarnybą. Todėl dabar, sužinojęs, kad yra suformuota kitokia teismų praktika, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-627-624/2023, t. y. atsirado nauja svarbi aplinkybė, kad anksčiau teistiems, bet priimtiems į profesionalią karinę tarnybą ir neatleistiems iš jos dėl buvusio teistumo bei nepriekaištingai ištarnavusiems ir pagal amžių bei turimą karinį laipsnį išleistiems į atsargą kariams, valstybinės pareigūnų ir karių pensijos yra paskiriamos. Ištarnavus kariuomenėje didžiąją darbinio amžiaus dalį ir atleistam į atsargą, sunkiai sergančiam pareiškėjui negaunant valstybinės pareigūnų ir karių pensijos yra didelis tolesnio gyvenimo iššūkis bei moralinis smūgis, kas dar labiau pablogina jo gyvenimo kokybę. Todėl, atsiradus naujoms svarbioms aplinkybėms, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo paduoti.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Teismas dėl pareiškėjo nurodomų termino skundui paduoti atnaujinimo priežasčių ABTĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentavo, kad fizinio asmens liga pati savaime nepripažįstama svarbia priežastimi praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo duomenų, kad laikotarpiu nuo paskutinio ginčijamo administracinio akto priėmimo (2022 m. kovo 31 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) jo sveikatos būklė buvo tokio pobūdžio, jog visiškai apribojo galimybę kreiptis į teismą. Dalis pareiškėjo prie skundo pridėtų medicininių dokumentų yra surašyti dar 2019 m., o tie, kurie atitinka termino praleidimo laikotarpį, nepatvirtina, jog pareiškėjo liga buvo tokio masto, kad neleistų jam tinkamai realizuoti teisės į teisminę gynybą ilgesniu nei pusantrų metų laikotarpiu. Ginčijamuose sprendimuose buvo tinkamai nurodyta tiek jų apskundimo tvarka, tiek terminai, o tai, kad pareiškėjas vertino, jog bylinėjimasis teisme yra brangus ir netikslingas, apibūdina subjektyvų pareiškėjo situacijos vertinimą ir apsisprendimą elgtis atitinkamu būdu (nesikreipti į teismą).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo teigimu, teismas, vertindamas jo išdėstytas termino praleidimo priežastis, neatskleidė prašymo atnaujinti terminą motyvų esmės, pasisakė tik dėl papildomų, antraeilių motyvų, todėl padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjo dėstomos termino skundui paduoti priežastys yra neobjektyvios ir nesvarbios. Pareiškėjas prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė, kad terminas praleistas ir prašomas atnaujinti dėl teisiniame reglamentavime naujai atsiradusių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjo sveikatos būklės motyvas skunde buvo tik papildomas, juo pareiškėjas taip pat remtųsi nagrinėjant skundo dalyką. Pagrindinis prašymo atnaujinti praleistą terminą motyvas skundui paduoti buvo nuo pareiškėjo nepriklausanti aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. administracinėje byloje Nr. eA-627-624/2023 priėmė sprendimą, kuriuo buvo iš esmės pakeista tuo metu vyravusi teisminė praktika, kuri yra aktuali nagrinėjant pareiškėjo skundą. Būtent po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-627-624/2023 priėmimo, apie kurį pareiškėjas atsitiktinai sužinojo šių metų lapkričio mėnesį, jam atsirado galimybė savo pažeistą teisę į pensiją apginti teisme. Ši aplinkybė (teisminės praktikos pasikeitimas) yra objektyvi, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusi, iki kurios atsiradimo pareiškėjas neturėjo jokių šansų kreiptis į teismą ir apginti pažeistas teises. Negalima teigti, kad pareiškėjas nepaisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Būtent šių esminių prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti motyvų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, dėl jų nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria neatnaujintas pareiškėjui terminas skundui paduoti ir jo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad: pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti; pareiškėjo nurodyta termino skundui paduoti praleidimo priežastis (sunki sveikatos būklė) nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos esminės objektyvios priežasties – teismų praktikos pasikeitimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-627-624/2023), kuri yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).
Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV sprendimas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas 2022 m. kovo 31 d., pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2023 m. lapkričio 20 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nėra pagrindo: atskirajame skunde nėra jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo vertinimą, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka, t. y. kad pareiškėjo sveikatos būklė negalėjo užkirsti kelio pareiškėjui laiku kreiptis teisminės gynybos.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl pasikeitusios teismų praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-627-624/2023, apie kurią pareiškėjas atsitiktinai sužinojo 2023 metų lapkričio mėnesį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai, kurie neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas siekiamo ginčyti sprendimo apskundimo terminą (VSDFV 2022 m. kovo 31 d. sprendime yra aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas), privalėjo elgtis rūpestingai ir skundą teismui paduoti kuo operatyviau. Net skaičiuojant kreipimosi į teismą terminą nuo pareiškėjo nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-627-624/2023, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo jo priėmimo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs termino skundui paduoti ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-176 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. (18.2)I-3437 nėra kliūtis pareiškėjui vėl kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.