Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. M., V. M. skundą, suinteresuotiems asmenims antstolei Valentinai Žydelienei, A. K. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Valentina Žydelienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 510 str., netenkino pareiškėjų skundo. Antstolė nurodė, kad patikrinusi vykdomųjų bylų sąvadą nenustatė, kad pareiškėjai būtų pateikę vykdomąjį raštą antstolių kontorose, todėl skolininkų pateiktą įskaitymą nelaikė įrodymu, kad skolininkai vykdomosiose bylose išieškotojui prievolę įvykdė. Pažymėjo, kad skolininkų motyvą, jog išieškotojas jiems skolingas ir skolininkai padarė įskaitymą, vertina kritiškai. Be to, vykdomosiose bylose išieškotojas nepateikė pranešimo, kad sutinka su skolininkų tariamu užskaitymu, todėl atsisakė nutraukti priverstinį išieškojimą.

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Valentinos Žydelienės kontoroje 2015-06-15 užvestos vykdomosios bylos Nr. 0113/15/00434 ir 0113/15/00435, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-25 išduotu vykdomuoju raštu Nr. VR-925 civilinėje byloje Nr. 2-65-488/2015 dėl po 448,91 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovų S. M., V. M. ieškovui A. K. (4 vykd. b. 0113/15/00434 l.; 1-2 vykd. b. 0113/15/00435 l.). Antstolė 2015-06-15 priėmė patvarkymus vykdomąjį dokumentą vykdyti (3 vykd. b. 0113/15/00434 l.; 6 vykd. b. 0113/15/00435 l.) bei 2015-06-15 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju (1 vykd. b. 0113/15/00434 l.; 4 vykd. b. 0113/15/00435 l.). 2015-07-02 antstolės kontoroje pateiktas skolininkų pranešimas dėl sprendimo įvykdymo vykdomosiose bylose bei 2015-06-30 Pranešimas dėl įskaitymo (10-12 vykd. b. 0113/15/00435 l.).

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje kilo ginčas dėl prievolės pabaigos įskaitymu pagal LR CK 6.130 straipsnio nuostatas vykdymo procese.

Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Lietuvos Respublikos CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Teismas pažymi, kad įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja speciali norma, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 687 str., kurioje nurodyta, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą, ir jis galimas tik dėl neginčijamos reikalavimo teisės. Todėl teismo vertinimu pagal aukščiau nurodytą nuostatą, įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Be to, įskaitymas vykdymo procese galėtų būti atliktas ir kai išieškotojas sutinka su įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nagrinėjamu atveju nedavė. Kitoks įskaitymo instituto vykdymo procesas aiškinimas sisteminiu Lietuvos Respublikos CPK normų vertinimo aspektu būtų neteisingas ir suteiktų vienam iš vykdymo proceso dalyvių (šiuo atveju skolininkams) prioritetinę padėtį, o tai prieštarautų loginiam Lietuvos Respublikos CPK institutų vertinimui: vykdymo proceso paskirtis tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Todėl įskaitymas vykdymo procese negalimas, kol egzistuoja ginčo dėl priešpriešinio reikalavimo teisės į išieškotoją galimybė.

Pažymėtina, kad LR CPK 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė ne išplėsti LR CK 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudžiamų įskaityti reikalavimų sąrašą, o padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, nereikėtų atlikinėti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad CPK 687 straipsnis laikytinas reglamentuojančiu išimtinai tik antstolio veiklą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.

Todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė tarpusavio skolas užskaityti galėtų tik tuo atveju, jeigu skolininkai turėtų vykdomąjį raštą arba išieškotojas sutiktų su skolininkų atliktu įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nedavė, o klausimą dėl įskaitymo vykdymo procese reglamentuoja būtent Lietuvos Respublikos CPK, o ne Lietuvos Respublikos CK nuostatos, todėl pagal proceso normas vykdymo metu teisė įskaityti priešpriešinius reikalavimus numatyta tik antstoliui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas vertina, kad nesant pateiktų skolininkų vykdomųjų raštų pagal kuriuos antstolė galėtų vykdymo metu įskaityti priešpriešinius reikalavimus, pagal pateiktą 2015-06-30 skolininkų tarpusavio skolų įskaitymą pagal Lietuvos Respublikos CK 6.130 nuostatas, antstolė pagrįstai atsisakė laikyti pareiškėjų įskaitymą kaip rašytinį įrodymą dėl prievolės pabaigos ir toliau tęsė priverstinius išieškojimo veiksmus, prieš tai atlikusi vykdymo veiksmus kaip tai numato LR CPK normos reglamentuojančios vykdymo procesą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK, 290, 291, 292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų S. M., V. M. skundą dėl antstolės Valentinos Žydelienės 2015-06-15 priimtų raginimų įvykdyti sprendimą geruoju vykdomosiose bylose Nr. 0113/15/00434, 0113/15/00435, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.