Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo E. P. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodo, kad pareiškėjos brolis, E. P., mirė 2025 m. kovo 4 d. Airijoje. Palikėjas 2010 m. spalio 7 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai, testamento nekeitė ir nepanaikino, todėl jis yra galiojantis. Pareiškėja yra testamentinė, o taip pat ir vienintelė įstatyminė palikėjo įpėdinė (sesuo). Palikėjo tėvai yra mirę, palikėjas nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo. Nors palikėjas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Airijoje, kadangi ten dirbo, tačiau jokio nekilnojamojo turto ar kito reikšmingo turto Airijoje neturėjo, visas jo turėtas turtas – nekilnojamasis daiktas – butas su rūsiu, esantis Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Be to, testamentas buvo sudarytas Lietuvoje, pagal Lietuvos teisę, ir jame aiškiai nurodyta, kad visas turtas paliekamas pareiškėjai. Visas palikėjo turtas, taip pat pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai interesai buvo Lietuvoje; sulaukęs pensinio amžiaus, palikėjas ketino grįžti į Lietuvą, gyventi nurodytame bute, kurį paveldi pareiškėja. Taigi, nors palikėjas ilgą laiką buvo išvykęs, tačiau jo ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika visuomet buvo glaudūs ir palikėjas ketino grįžti, todėl taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Be to, nekilnojamojo daikto paveldėjimui taikoma daikto buvimo vietos valstybės teisė, o kitiems paveldėjimo santykiams – mirusiojo nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Kadangi palikimą sudaro vienintelis nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvoje, o joks kitas turtas Airijoje nėra žinomas, šiuo konkrečiu atveju taikytina Lietuvos teisė. Palikimo priėmimas pagal Lietuvos teisę ir Lietuvoje palengvintų įpėdinės teisių įgyvendinimą.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos J. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkinamas.

5. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos brolis – E. P., gimęs 1976 m. liepos 6 d., mirė 2025 m. kovo 4 d. Pareiškėjos teigimu, jos brolis mirė būdamas Airijoje. Palikėjas buvo nevedęs, duomenų apie vaikus nėra. Palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Palikėjas 2010 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto 1-ajame notarių biure surašė testamentą, notarinio registro Nr. 2-4142, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai J. B.. Palikėjas 2010 m. spalio 12 d. deklaravo išvykimą į Airiją. Pareiškėjos teigimu, brolis Airijoje dirbo, tačiau turto ten neturėjo; į Lietuvą atvykdavo atostogų metu, sulaukęs pensinio amžiaus, ketino grįžti ir gyventi jam priklausiusiame bute.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes.

8. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įstatyme nustatytos įrodinėjimo taisyklės (CPK 176–185 straipsniai) bei atsižvelgiama į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, kad palikėjas E. P., atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo keliamus reikalavimus bei kylančias mokestines prievoles, privalėjo deklaruoti išvykimą į užsienį – Airiją, tačiau tiek jo socialiniai ryšiai, tiek šeimos nariai (sesuo – pareiškėja), nekilnojamasis turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) buvo ir yra Lietuvoje. Palikėjo testamentas, kuriuo Lietuvoje turėtas turtas paliktas pareiškėjai, taip pat sudarytas Lietuvoje (CK 1.61 straipsnis). Duomenų apie Airijoje palikėjo turėtą nekilnojamąjį turtą nėra. CK 1.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė.

10. Atsižvelgdamas į aptartą reglamentavimą, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, suinteresuotam asmeniui neginčijant pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl palikimo atsiradimo vietos, teismas sprendžia egzistuojant pagrindui pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintis faktą, kad E. P. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2025 m. kovo 4 d., palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai J. B. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.